Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2S-2511-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2S-2511-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01728-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
UAB „Langausta“
Civilinė byla Nr. e2S-2511-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01728-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.4.; 3.1.18.3.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Langausta“ ieškinį atsakovui V. K. dėl 10420,68 Eur skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Langausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo V. K. 10420,68 Eur skolą už atliktus statybos darbus ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugo priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad atsakovas, nuo statybos rangos sutarties sudarymo, tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, pastaruoju metu be jokių priežasčių nustojo bendradarbiauti su ieškovu, pardėjo vengti pasirašyti atliktų darbų aktus ir sumokėti už atliktus darbus, atsisakė nurodyti savo gyvenamąją vietą, dėl ko ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas piktybiškai nemokėdamas už atliktus darbus sąmoningai siekia atitolinti skolos mokėjimą. Atsakovo vengimas vykdyti sutartį duoda pagrindą išvadai, kad skolos atsakovas nemoka dėl prastos savo turtinės padėties ir vien ieškinio suma gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo UAB „Langausta“ reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo V. K. pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį ir skolininkui priklausantį turtą ir turtines teises, iš esmės neviršijant reikalavimo 10420,68 Eur sumos.Teismas, įvertinęs ieškinio sumą (10420,68 Eur), aplinkybę, kad skolininkas yra fizinis asmuo, kad atsakovas nepasirašė keturių darbų atlikimo aktų, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sprendė, jog pastarosios aplinkybės suponuoja pakankamą pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Teismas įžvelgė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui tikimybę pareiškimo tenkinimo atveju, kadangi turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl fiziniams asmeniui didelės pinigų sumos – 10420,68 Eur, o tokia reikalavimų suma ir atsakovo vengimas bendradarbiauti su ieškovu gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant tokioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad tikslinga atsakovo atžvilgiu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą. Teismui nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl atsakovo turtą surasti ir jį aprašyti pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui (CPK 147 str. 5 d., 6 d.).Ieškovui išaiškino, kad jeigu į antstolį nesikreipiama per 14 dienų arba antstolis per 14 dienų neatlieka pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galios (CPK 147 str. 6 d.).Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisti iš atsakovo V. K. 10420,68 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų ir 467 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Langausta“ naudai.Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl 2018 m. rugpjūčio 8 d. preliminaraus sprendimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.Ieškovas atsakovo nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad apeliantas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė, o apsiribojo deklaratyviais ir melagingai teiginiais, kad neva atsakovas piktybiškai vengia pasirašyti atliktų darbų aktus, nebendradarbiauja su ieškovu. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.Nors atsakovas yra fizinis asmuo, tačiau ieškinio suma, lyginant su jo turtine padėtimi, nėra didelė. Iš nekilnojamo turto registro išrašo bei metinės pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovo turtas ir metinės pajamos žymiai viršija prašomą priteisti ieškiniu sumą, kas suoponuoja išvadą, kad net ir tuo atveju, jei ieškovo ieškinys bus patenkintas, atsakovas turės visas galimybes jį įvykdyti.Ieškovas reikalauja atsakovo sumokėti už neva tinkamai atliktus darbus, tačiau dalis darbų atlikti su defektais, dalis darbų atlikta tų, kurie nenumatyti sutartyje, dalis darbų atlikta nereikalingų, pvz. iškastas dvigubai didesnis katlavanas, dalis darbų esančių akte iš viso neatlikti, arba atlikti ne pagal projektą ir nesuderinus pakeitimų raštu, ieškovas apie visas šias aplinkybes ne kartą buvo informuotas raštu, atsakovas niekuomet nevengė bendradarbiauti su ieškovu, priešingai, siekė, kad UAB „Langausta“ tinkamai įvykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Langausta“ prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Pasirašyta sutartis (su jos priedais), jau įvykdytų darbų aktai (pasirašyti užsakovo) ir užsakovo atlikti apmokėjimai rangovui už anksčiau atliktus darbus (t. y. iki šio ginčo egzistavusi praktika) įgalina konstatuoti, kad užsakovas (dėl sekančių etapų atliktų darbų, t. y. ginčo sumos), nepasirašydamas jam pateiktų atliktų darbų priėmimo 2018-07-03 ir 2018-07-13 aktų ir už juos neapmokėdamas bei nepareikšdamas jokių pastabų ir/ar prieštaravimų rangovui dėl atliktų statybos darbų, galimai susidūrė su finansinėmis ir/ar kitokio pobūdžio problemomis, kurios gali turėti/sukelti realią grėsmę atsakovo galimybei atsiskaityti/įvykdyti savo įsipareigojimus ir/ar būsimą (galimą) teismo sprendimo įvykdymą.Atsakovo pateikta 2017 m. VMI deklaracija neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties (aktyvų), nes į bylą pateikta 2017 m. VMI deklaracija (jos duomenys gali būti vertinami tik retrospektyviai), t. y. VMI deklaracijos duomenys įgalina daryti išvadą, kad atsakovas 2017 m. turėjo atitinkamą pinigų sumą (aktyvą) anksčiau, tačiau neparodo atsakovo galimų/turimų skolinių įsipareigojimų buvimo ir pan. bei neparodo jo tikrosios turtinės padėties šiuo (ginčo nagrinėjimo) metu.Nepaisant to, kad teismo nutartimi pritaikytos LAP yra plataus taikymo: piniginės lėšos, kilnojamas ir nekilnojamas turtas, taip pat pas trečiuosius asmenis esantis ir skolininkui priklausantis turtas ir turtinės teisės, šiuo konkrečiu atveju antstolis taikė tik nekilnojamojo turto (žemės sklypo) areštą, t. y. neareštavo jokio kito atsakovo turto, todėl LAP taikymas (jo mastas) atsakovo turto atžvilgiu niekaip negali būti vertinamas kaip ypatingai varžantis atsakovo teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija antrąją būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad nors jis yra fizinis asmuo, tačiau ieškinio suma, lyginant su jo turtine padėtimi, nėra didelė. Pažymėtina, kad ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 23 200 Eur, bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 26 200 Eur (viso sklypo vertė yra 52 400 Eur). Iš atsakovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2017 m. matyti, kad su darbo santykiais susijusios pajamos yra 28 357,11 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis, pagrindžiančius jo gerą finansinę padėtį, teigti, kad ieškovo ieškininio reikalavimo suma – 10 420,68 Eur atsakovui yra didelė, nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime turto nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, todėl pagrindas areštuoti atsakovo turtą galėtų būti byloje pateikti duomenys, jog atsakovas yra nesąžiningas, ketina slėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar pan. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovas nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis), jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vadinasi, ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, taip pat byloje pareikštus reikalavimus ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB „Langausta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Asta Radzevičienė