- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-440-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08209-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- E. T., G. T.
- Atsakovas
- E. T.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- AB bankas SNORAS
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-440-159/2012
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-08209-2011-4)
NUTARTIS
2012 m. vasario 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-1044-618/2012 pagal ieškovių E. T. ir G. T. patikslintą ieškinį atsakovui E. T. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo E. T. priešieškinį ieškovei E. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, trečiasis asmuo AB bankas SNORAS, institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-09-15 parengiamojo teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovių E. T. ir G. T. patikslintas ieškinys atsakovui E. T. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius (t. 1, b. l. 134–139).
2011-10-05 gautas atsakovo E. T. priešieškinis ieškovei E. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, trečiasis asmuo AB bankas SNORAS, institucija, teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas taip pat prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę iki sprendimo šioje byloje priėmimo leisti atsakovui be apribojimų bendrauti su nepilnamete dukra E. T. (t. 1, b. l. 150–157).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-06 nutartimi atidėjo atsakovui E. T. 7 527 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje, nustatė terminą sumokėti 139 Lt žyminį mokestį, priėmė atsakovo priešieškinį. Atsakovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje įpareigojo ieškovę E. T. leisti atsakovui E. T. be apribojimų bendrauti su nepilnamete dukra E. T., leisti atsakovui kas ketvirtą parą (E. T. darbo metu) parai pasiimti dukrą E. T. iš jos gyvenamosios vietos į atsakovo gyvenamąją vietą, kas antrą savaitgalio penktadienį nuo 15 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 20 val., leisti atsakovui E. T. pasiimti dukrą E. T. iš jos gyvenamosios vietos, įpareigojant atsakovą parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į nepilnametės E. T. ir atsakovo E. T. interesus, pripažino, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bent minimaliai bendrauti su tėvu, sudaryti atsakovui E. T. galimybę dalyvauti auklėjant vaiką (t. 1, b. l. 185–187).
Šalies argumentai
2011-10-19 teismui paduotu atskiruoju skundu ieškovė E. T. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir leisti atsakovui kas ketvirtą parą (E. T. darbo metu) parai pasiimti dukrą E. T. iš jos gyvenamosios vietos į atsakovo mamos I. T. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalio penktadienį nuo 15 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 20 val. leisti atsakovui E. T. pasiimti dukrą E. T. iš jos gyvenamosios vietos, įpareigojant atsakovą parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Apeliantė nurodo, kad sutinka ir neprieštarauja dėl dukros E. T. bendravimo su E. T., tačiau prašo pakeisti nutarties dalį, kuria nepilnametę dukrą atsakovui leidžiama pasiimti į jo gyvenamąją vietą. Leidimas dukrai nakvoti atsakovo namuose kenks vaiko interesams, traumuos vaiką psichologiškai. Atsakovo pasirinktas auklėjimo būdas (brangių nereikalingų daiktų pirkimas, psichologinis nestabilumas, nuožmumas ir kt.) yra visiškai priešingas tam būdui, kuriam vaikas auklėjamas ieškovės. Atsakovas gyvena su sugyventine, ieškovei nežinomos atsakovo gyvenamųjų patalpų sąlygos, sugyventinės elgesys, atsakovas priskirtinas prie padidintos rizikos asmenų grupės dėl liguisto potraukio alkoholiui ir nevaldomų pykčio protrūkių (t. 1, b. l. 196–197a).
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ieškovė skundžia teismo nutarties dalį, kuria iki sprendimo byloje priėmimo nustatyta jos nepilnametės dukters bendravimo tvarka su tėvu ir prašo ją pakeisti nurodant, kad atsakovui leidžiama pasiimti dukrą E. T. iš jos gyvenamosios vietos ne į atsakovo, bet į atsakovo motinos I. T. gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y., egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos. CK 3.170 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio, reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant sprendimo tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovo motina I. T., kurios gyvenamojoje vietoje ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir jų nepilnametės dukters bendravimą, nėra byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 37 str.). Apeliacinės instancijos teismui nežinoma atsakovo motinos I. T. nuomonė į bendravimo vietos nustatymą jos gyvenamojoje vietoje, jos užimtumas, sveikatos būklė ir kitos aplinkybės, todėl teismas, nesant I. T. sutikimo, negali sukurti pareigos byloje nedalyvaujančiam asmeniui organizuoti atsakovo ir jo dukters susitikimus I. T. gyvenamojoje vietoje.
Iš atsakovo paaiškinimų 2011-10-24 parengiamojo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad teismo nutarties dalis, kuria bendravimo vieta nustatyta atsakovo gyvenamojoje vietoje, nevykdoma – nepilnametė E. T. į tėvo gyvenamąją vietą nevyksta, tačiau atsakovas į antstolius dėl nutarties vykdymo nesikreipė, nes nenori traumuoti vaiko ir su dukra bendrauja ne savo namuose (t. 2, b. l. 31–32). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali sukurti pareigos byloje nedalyvaujančiam asmeniui I. T. organizuoti susitikimus jos gyvenamojoje vietoje, ir į tai, kad atsakovas, bendraudamas su dukra, atsižvelgia į jos interesus ir norus dėl bendravimo vietos, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu prieštarauja vaiko interesams.
Nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones yra laikino pobūdžio, taikomos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Šalims išaiškintina, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str.), todėl atsakovo motinai I. T. sutikus, ieškovė, manydama, kad nutartimi nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams, turi teisę pirmosios instancijos teismo prašyti pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.