- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2-11218-527/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00606-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- K. N.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė
rašytinio proceso tvarka susipažino su civiline byla pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui K. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 250 Eur dydžio materialinį išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki nepilnametės dukros pilnametystės, priteistą materialinį išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovę priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti tarp atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normos. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ieškinį priimti atsisakoma, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) V skyriuje reglamentuoti privalomosios mediacijos ypatumai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus privalomosios mediacijos tam tikruose ginčuose nuostatoms, šio įstatymo 20 straipsnio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Pagal MĮ 21 straipsnį privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, t. y. šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis MĮ nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, byloje nepateikta.
Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys atsisakomas priimti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4681-842/2020; Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3384-359/2020; Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d.; Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 2-10689-962/2020).
Teismas pažymi, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Ieškovei išaiškinama, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3–5 dalimis ir 290–291 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės R. K. ieškinį atsakovui K. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Išaiškinti ieškovei, kad prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą ieškovė privalo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatyta tvarka arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus jai paskyrimo šiam ginčui ne teismo tvarka išnagrinėti, arba pati kreiptis į pasirinktą mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, ir teismui su ieškiniu pateikti įrodymus, patvirtinančius tokį kreipimąsi ir kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
Išaiškinti ieškovei, kad mediaciją atlieka įstatymų nustatyta tvarka į mediatorių sąrašą įtrauktas mediatorius, o mediatorių sąrašas yra viešai skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos oficialiame tinklalapyje https://vgtpt.lrv.lt/lt/advokatu-mediatoriu-ir-psichologu-sarasai.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ieškovės atstovei advokatei V. B..
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.