- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 1-17-880/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 95-1-00361-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Advokatai
- Irina Kizina
- Kategorijos
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Širvintų raj., gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2010 m. lapkričio 14 d. apie 13 val. viešojoje vietoje, t.y. Musninkų mstl., Širvintų raj., prie VK „Veivera“ parduotuvės be jokios priežasties išėjo ant kelio, sustabdė pravažiuojantį automobilį, kurio vairuotoją A. Z. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, spyrė kaire koja A. Z. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje ir kairės plaštakos V-o delnikaulio lūžimą. Tokiais veiksmais jis sutrikdė A. Z. rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei padarė A. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog M. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismas M. B. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų M. B. ir Ž. M. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b.l. 11-12).
Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 14 d. pas jį atvažiavo pusbrolis M. B., su kuriuo jie atsigėrė alaus. Vėliau jie paprašė Ž. M. pavėžėti juos iki parduotuvės. Privažiavus prie „Saulėtekio“ parduotuvės M. B. nuėjo į parduotuvę, o kaltinamasis ir Ž. M. laukė automobilyje. M. B. grįžęs iš parduotuvės pasakė, kad parduotuvėje yra žmogus, kuris jam grasina dėl dėdės nužudymo. Tada (apie 13 val.) jie nuvažiavo prie šalia esančios VK „Veiveros“ parduotuvės. M. B. nuėjo į parduotuvę. Jam būnant parduotuvėje, M. B. pamatė, kad iš ankstesnės parduotuvės atvažiuoja Zaleckas. Todėl M. B. jį sustabdė ir pasakė ,,ko lendi prie pusbrolio“ bei spyrė su koja A. Z. sėdinčiam automobilyje į krūtinę, tačiau pataikė į veidą. A. Z. išlipo iš automobilio ir jie su kaltinamuoju pradėjo muštis, bet vienas kitam nepataikė nei vieno smūgio. Tuomet atbėgo M. B. ir juos išskyrė.
Nukentėjusysis A. Z. paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 13 val. važiuojant Musninkų mstl. prie parduotuvės kelią užtvėrė nepažįstamas jaunuolis, kuris jį sustabdęs ant nukentėjusiojo šaukė necenzūriniais žodžiais ir priėjęs spyrė koja jam į veidą. Jis nuo smūgio dengėsi ranka, todėl dėl stipraus smūgio buvo sužalota tiek ranka, tiek veidas. Vėliau jis išlipo iš automobilio ir pradėjo muštis su kaltinamuoju, tačiau nei vienas niekam nepataikė, o priėjęs M. B. juos išskyrė. Kodėl jis buvo užpultas nežino, nes M. B. nepažįsta.
Liudytojas M. B. nurodė, kad 2010 m. lapkričio 14 d. su pusbroliu M. B. paprašė Ž. M., kad ji nuvežtų juos į parduotuvę apsipirkti. Privažiavus prie „Saulėtekio“ parduotuvės M. B. nuėjo į parduotuvę, o kaltinamasis ir Ž. M. laukė automobilyje. M. B. pamatė, jog parduotuvėje yra žmogus, kuris kiek jis žinojo iš kitų žmonių yra grasinęs M. B. nužudyti, dėl A. Z. dėdės nužudymo. Todėl M. B. išėjo iš parduotuvės ir paprašė, kad jį nuvežtų į kitą parduotuvę. Tada (apie 13 val.) jie nuvažiavo prie šalia esančios VK „Veiveros“ parduotuvės. M. B. nuėjo į parduotuvę, o kai išėjo iš parduotuvės pamatė, jog M. B. mušasi su A. Z.. Jis juos išskyrė. Kodėl M. B. užpuolė A. Z. jis nežino, mano, kad dėl to, jog jis grasino M. B. nužudyti. M. B. taip pat parodė, kad eidamas į parduotuvę M. B. jis nenurodė, kuris asmuo jam grasina.
Liudytoja Ž. M. parodė, kad 2010 m. lapkričio 14 d. ji nuvežė M. B. ir M. B. į „Saulėtekio“ parduotuvę. Privažiavus prie „Saulėtekio“ parduotuvės M. B. nuėjo į parduotuvę, o kaltinamasis ir Ž. M. laukė automobilyje. M. B. grįžęs iš parduotuvės pasakė, kad parduotuvėje yra žmogus, kuris jam grasina dėl dėdės nužudymo. Tada jie nuvažiavo prie VK „Veiveros“ parduotuvės. M. B. nuėjo į parduotuvę. Jam būnant parduotuvėje, M. B. stovėjo lauke prie automobilio. Ji pamatė, kad M. B. sustabdė kažkokį automobilį bei spyrė su koja automobilyje sėdinčiam vyrui į veidą. Ar M. B. vartojo necenzūrinius žodžius ji nežino, nes buvo automobilyje ir negirdėjo. Po smūgio A. Z. išlipo iš automobilio ir jie su kaltinamuoju pradėjo muštis, bet vienas kitam nepataikė nei smūgio. Tuomet atbėgo M. B. ir juos išskyrė.
Kaltinamojo M. B. ir liudytojų M. B. ir Ž. M. parodymai skiriasi nuo nukentėjusiojo, t.y. nukentėjusysis teigia, kad „Saulėtekio“ parduotuvėje nebuvo, o kaltinamasis ir liudytojai, jog buvo. Prieštaravimų byloje kitais įrodymais panaikinti nepavyko, todėl visos abejonės byloje sprendžiamos kaltinamojo naudai, todėl teismas remiasi kaltinamo ir liudytojų parodymais, jog A. Z. buvo „Saulėtekio“ parduotuvėje.
Tačiau teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai dėl nusikalstamos veikos išprovokavimo nepagrįsti. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad A. Z. nepažinojo. M. B. patvirtino, kad M. B. neparodė, koks konkretus asmuo jam grasina, todėl M. B. neturėjo pagrindo manyti, jog grasina A. Z.. Be to, byloje nebuvo įrodyta, jog A. Z. būtų grasinęs M. B.. Todėl aukščiau nurodyti kaltinamojo veiksmai laikytini tyčiniais, padarytais iš chuliganiškų paskatų, o ne jį išprovokavus.
Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, jų mastas, išsidėstymas fiksuoti specialisto išvadoje (b.l. 11-12), kur nurodyta, kad A. Z. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje ir kairės plaštakos V-o delnikaulio lūžimas. Dėl to sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo gynėja teigia, kad M. B. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes veikos nematė pašaliniai asmenys, t.y. nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vartodamas necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, t.y. lauke prie parduotuvės, kur lankosi daug asmenų, o taip pat smurto vartojimas šioje vietoje laikytini kaip akivaizdžiai trikdantys visuomenės rimtį, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, minėtus veiksmus matė tiek liudytojas M. B., tiek liudytoja Ž. M., todėl kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta minėtų asmenų rimtis. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Kaip jau minėta, kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, taip pat nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. Musninkų mstl., Širvintų raj., prie VK „Veivera“ parduotuvės, matant pašaliniams asmenims, spyrė koja vieną smūgį A. Z. į veidą ir nesunkiai sutrikdė šio sveikatą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo A. Z. ir kaltinamojo M. B. anksčiau nesiejo jokie santykiai, tarp jų nebuvo kilęs konfliktas, nebuvo jokių provokuojančių nukentėjusiojo veiksmų, nebuvo realios grėsmės gintis, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo veiksmus nulėmė chuliganiškos paskatos.
Remdamasis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti, įkaltininko asmenybę, kad iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, yra neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą prieš tris metus.
BK 284 str. 1 d. numatytos bausmės yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimo bausmė, o BK 138 str. 2 d. tik laisvės atėmimo bausmė, todėl ji ir skirtina, kurios dydis nustatomas arčiau jos minimumo, nes teisiamasis anksčiau neteistas. Kadangi yra ideali nusikaltimų sutaptis, bendrindamas bausmes, teismas taiko BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatas. Tačiau teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, išsaugant kaltinamajam teigiamus socialinius ryšius, taikant BK 75 str. ir nustatant įpareigojimus, sulaikančius asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, apribojant galimybę nusikalsti, priverčiant nuteistąjį laikytis įstatymų, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi civilinis ieškinys nepareikštas, žalos atlyginimo klausimai nesprendžiami.
Daiktinių įrodymų nėra. Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendė:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 30 MGL baudą.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p, bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę bausmę M. B. skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį atsiprašyti nukentėjusiojo A. Z., per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.