Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6373-815/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-12-22
Bylos Nr.: I-6373-815/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00327-2015-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas, Margarita Stambrauskaitė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: K. D., Z. M. S.
Atsakovas: Priešgaisrinės apsaugos
Trečiasis asmuo: T. D.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-6373-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00327-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjams K. D. ir Z. M. S., atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams šios institucijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyriaus viršininkui vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Mindaugui Kanapickui ir Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Agnei Kraujalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. D. ir Z. M. S. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. D. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjai K. D. ir Z. M. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami (b. l. 1–8):

1.1. panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir PAGD) 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 9.4-2815(9.21.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 9.4-2815(9.21.));

1.2. įpareigoti atsakovą pavesti jam pavaldžiai priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai atlikti gaisro, įvykusio (duomenys neskelbtini), tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti, pakviečiant dalyvauti tyrime neapklaustus namo bendraturčius K. D. ir Z. M. S.

1.3. priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus, jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros, galėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą, nepasisakyta dėl pareiškėjų argumentų, taigi, yra pagrindas sprendimą Nr. 9.4-2815(9.21.) naikinti. Pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjai nesutiko su Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Lazdijų PGT) 2014 m. rugsėjo 5 d. aktu dėl kilusio gaisro Nr. 78-(151) (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. name kilusio gaisro priežastis – instaliacijos eksploatacijos pažeidimai, kadangi: šalia sudegusio namo gyvenantys kaimynai, buvę gaisro vietoje iš karto, kai buvo pastebėtas gaisras, nurodė priešingus teiginius, negu nurodyta Akte; antra, pareiškėjai, kaip namo bendraturčiai, susidūrė su nepaaiškinamais Lazdijų PGT darbuotojų veiksmais, kurie tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjų pažeistoms teisėms. Pareiškėjai, siekdami, kad gaisro priežasčiai nustatyti būtų atlikti visi veiksmai ir patikrinta Akte nurodyta gaisro kilimo priežastis, keletą kartų vyko į Lazdijų PGT. Nuvykę pirmą kartą buvo patikinti, kad Lazdijų PGT iniciatyva bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjai buvo įsitikinę, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. I-110 patvirtintas Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) (2014 m. birželio 30 d. redakcija (įsakymas Nr. I-133)) Lazdijų PGT kreipsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl jie nesikreipė į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nuvykę į Lazdijų PGT antrą kartą pareiškėjai sužinojo, kad Lazdijų PGT nesikreipė į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes gautas T. D. paaiškinimas, kuriuo remiantis ir bus surašyta išvada dėl kilusio gaisro. Pareiškėjams neleista susipažinti su T. D. paaiškinimu, nors nukentėjo pareiškėjų kaip bendraturčių turtas, todėl tai yra procesinių teisių pažeidimas. Antro apsilankymo Lazdijų PGT metu pareiškėjai pateikė paaiškinimus apie žinomas aplinkybes, tačiau, remiantis Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Alytaus apskrities PGV) Lazdijų PGT 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 3S-2-101(8.55.) „Dėl gaisro tyrimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 3S-2-101(8.55.)), į pareiškėjų paaiškinimus neatsižvelgta.

2.2. Pareiškėjai, manydami, kad pažeistos jų, kaip bendraturčių, teisės į objektyvų situacijos vertinimą, kreipėsi į Alytaus apskrities PGV su skundu dėl sprendimo Nr. 3S-2-10/(8.55.), be kita ko, nurodydami, kad: sprendimas Nr. 3S-2-101(8.55.), individualus administracinis aktas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) tokiam aktui keliamų reikalavimų ir yra pagrindas jį naikinti vien dėl procesinių pažeidimų; sprendimas Nr. 3S-2-101(8.55.) grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tik kelių asmenų, be kita ko, J. D., kuri nebuvo vietoje įvykio metu ir nėra bendraturtė, paaiškinimais; pareiškėjai, kiti bendraturčiai nebuvo informuoti apie gaisrą, Lazdijų PGT pareigūnai nekvietė į tarnybą pateikti paaiškinimų ir žinomų įvyko aplinkybių, taigi, buvo tiesiogiai pažeistos pareiškėjų (kaip bendraturčių) teisės, taip pat pažeistas Rekomendacijų 126 punktas; Lazdijų PGT pareigūnai turėjo realų pagrindą manyti, kad pareiškėjai nesutinka su Akte nurodyta gaisro priežastimi, yra nepatenkinti atliekamu tyrimu, nes ne kartą lankėsi Lazdijų PGT, prašė leisti susipažinti su T. D. paaiškinimu.

2.3. Alytaus apskrities PGV 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 3S-1010 „Dėl skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 3S-1010) neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jame konstatuotos išvados, analogiškos Lazdijų PGT išvadoms, nesiremta objektyviais duomenimis, o tik kelių asmenų paaiškinimais, todėl šis sprendimas naikintinas ir turi būti priimtas naujas sprendimas, atlikus objektyvų tyrimą, pakviečiant dalyvauti jame ir pareiškėjus, namo bendraturčius. Alytaus apskrities PGV neva objektyvūs duomenys – tai dvi nuotraukos iš gaisravietės, kurios absoliučiai nieko nei įrodo, nei paneigia, taip pat T. D. 2014 m. lapkričio 6 d. paaiškinimai, Ž. D. ir J. D. paaiškinimai. Sprendime Nr. 3S-1010 nurodyta, kad neva buvo apklausti M. D. bei J. Ž., tačiau iš sprendimo neįmanoma suprasti, kokias aplinkybes, svarbias gaisro priežasčiai nustatyti, jie nurodė. Taigi, kyla pagrįsta abejonė, ar sprendime Nr. 3S-1010 minimi asmenys apskritai buvo apklausti, o jeigu ir buvo apklausti, kodėl nė viena jų nurodyta aplinkybė, patvirtinanti ar paneigianti sprendime Nr. 3S-2-101(8.55.) nurodytus faktus, nepaminėta sprendime Nr. 3S-1010.

2.4. Pažymėtina, kad Lazdijų PGT ir Alytaus apskrities PGV pareigūnai savo sprendimus grindžia išimtinai kelių asmenų parodymais (T. D., dėl kurio veiksmų galimai ir kilo gaisras, bei jo dukrų J. D. bei Ž. D.), tačiau tokie neva objektyvūs duomenys prasilenkia su logika. J. D. buvo apklausta ir jai leista pasirašyti Aktą, neturint jokio teisinio pagrindo: Aktą J. D. pasirašė 2014 m. rugsėjo 4 d., o įgaliojimas atstovauti tėvui yra 2014 m. rugsėjo 16 d.; J. D. nėra namo bendraturtė, o teikė paaiškinimus, nors namo bendraturčiai, t. y. pareiškėjai, nebuvo apklausiami; J. D. nebuvo įvykio vietoje, todėl nesuprantama, kokie jos parodymai gali būti įvardijami kaip objektyvūs. Alytaus apskrities PGV atliekant pakartotinį patikrinimą pagal pareiškėjų pateiktą skundą buvo apklausta Ž. D., kuri nėra namo bendraturtė, nebuvo įvykio vietoje, priimant Lazdijų PGT sprendimą nedalyvavo ir tuo metu neteikė paaiškinimų. Taigi, su įvykiu ir turtinėmis teisėmis į namą neturintys ryšio asmenys (Ž. D., J. D.) apklausti net po keletą kartų, jų paaiškinimais remiamasi, priimant sprendimus, o namo bendraturčiai nepakviečiami, sprendžiant gaisro priežasties nustatymo klausimą. Dar daugiau, tarp Akte nurodytų J. D. paaiškinimų ir 2014 m. lapkričio 11 d. Alytaus apskrities PGV sprendime nurodytų J. D. paaiškinimų yra prieštaravimas: Akte užfiksuotas paaiškinimas, kad, J. D. nuomone, gaisras galėjo kilti dėl elektros gedimo, kadangi elektros instaliacija sena ir seniai netvarkyta, o Alytaus apskrities PGV sprendime nurodyta, kad J. D. paaiškino, jog 2013 m. vasarą kaimynas L. D. keitė elektros šviestuvą prie namo ir atkreipė dėmesį į prastą instaliacijos būklę. Remiantis Alytaus apskrities PGV sprendimu, J. D. nurodė, kad apie prastą elektros instaliaciją pranešė namo bendraturčiui K. D., nors tokios faktinės aplinkybės pareigūnas, atlikęs pakartotinį tyrimą, negalėjo patikrinti, nes namo bendraturtis nebuvo apklaustas. Tokie Alytaus apskrities PGV pareigūno veiksmai nesuprantami ir nelogiški. Remiantis Alytaus apskrities PGV sprendimu, po gaisro Lazdijų PGT pareigūnas bendravo su Z. M. S. sūnumi, dėl to nematė pagrindo kreiptis į bendraturčius, nes buvo įsitikinęs, jog sūnus praneš bendraturčiams.

2.5. Sprendime Nr. 3S-1010 nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pirminę Lazdijų PGT iškeltą versiją dėl gaisro priežasties (su sprendimu pateiktos dvi nuotraukos neturi jokios įrodomosios vertės). Iš karto buvo atmesta versija, kad gaisras galėjo kilti dėl dujinės viryklės netinkamo eksploatavimo, todėl tikriausiai pareigūnai net pakartotinio gaisravietės apžiūrėjimo momentu tik iš išorės ir vizualiai apžiūrėjo dujinę viryklę (tokią nuostatą leidžia daryti kartu su sprendimu Nr. 3S-1010 atsiųsta nuotrauka, padaryta keleto žingsnių atstumu nuo viryklės ir nesimato detaliau, kaip atrodo dujinės viryklės jungiklis). Pareiškėjai, t. y. bendraturčiai, buvo ignoruojami tyrimo metu. Neturėdami specialių žinių, pareiškėjai patys nuvyko į gaisro vietą ir apžiūrėjo dujinę viryklę; nuotraukos darytos 2014 m. lapkričio 1 d., taip pat nuotraukos darytos jau po neva pakartotinio tyrimo 2014 m. lapkričio 11 d. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad dujinės viryklės vienas jungiklis (kuris taip pat matyti ir kartu su sprendimu Nr. 3S-1010 pateiktoje nuotraukoje) yra tokioje pozicijoje, kuri patvirtina, kad gaisro metu dujinės viryklės jungiklis buvo atsuktas, t. y. dujinės viryklės jungiklis buvo režime, kai dujos, jeigu yra atsuktas dujų balionas, yra tiekiamos; nuotraukose, kurios darytos 2014 m. lapkričio 1 d., matyti, kad atsuktas jungiklis nėra praplėstas, o nuotraukose, kurios darytos 2014 m. lapkričio 17 d., t. y. po Alytaus apskrities PGV 2014 m. lapkričio 4 d. apsilankymo, dujinės viryklės atsuktas jungiklis yra praplėstas. Taigi, kyla pagrįsti klausimai, kas ir kokiu tikslu pakeitė dujinės viryklės jungiklio būseną. Vertinant tokius nesuprantamus veiksmus darytina prielaida, kad tikėtina, jog buvo bandoma dujinės viryklės jungiklį, kuris buvo atsuktas, pasukti į neatsukto jungiklio padėtį, kad nekiltų abejonių dėl nustatytos gaisro priežasties. Pažymėtina, kad sprendime Nr. 3S-1010 nurodyta, jog apžiūrint iš gaisravietės išneštą dujų balioną nustatyta, kad jo čiaupas užsuktas nebuvo, tačiau neužsukta baliono sklendė nėra pagrindas kilti gaisrui, jeigu nėra naudojama viryklė. Taigi, Alytaus apskrities PGV patvirtina, kad baliono čiaupas buvo atsuktas, o iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad viryklės jungiklis gaisro metu buvo atsuktas. Atsižvelgiant į šias dvi aplinkybes pagrįstai konstatuotina, kad baliono čiaupui esant atsuktam bei atsuktam viryklės jungikliui, dujų tiekimas buvo ir dėl susidariusios dujų koncentracijos kilo gaisras, tačiau tokių aplinkybių ir faktų nei Lazdijų PGT, nei Alytaus apskrities PGV pareigūnai neužfiksavo ir netyrė, iš karto nepagrįstai atmesdami netinkamo dujinės viryklės eksploatavimo versiją.

2.6. Reziumuojant dėl sprendimo Nr. 3S-1010 darytinos šios išvados: atnaujintas ir pakartotinis tyrimas buvo tik formalus; apklausti asmenys, tačiau sprendimas paremtas tik išimtinai trijų asmenų paaiškinimais (2 asmenys niekaip nesusiję nei su įvykiu, nei su nuosavybės teisės prasme); bendraturčiai, t. y. pareiškėjai, net ir pakartotinio tyrimo metu nebuvo apklausti; įvykio vieta apžiūrėta tik formaliai, pateikiant nuotraukas, kurios neturi jokios įrodomosios reikšmės; sprendimas Nr. 3S-1010 neatitinka individualaus administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų; sprendimas Nr. 3S-1010 neparemtas objektyviais duomenimis; sprendime Nr. 3S-1010 atsakoma tik į vieną pareiškėjų skunde nurodytą argumentą, t. y. į tai, kad dujos nekyla į viršų, tačiau visiškai nepasisakyta dėl nurodytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtino kaimynas, J. Ž., apie tai, ką jis girdėjo, atėjęs į įvykio vietą. Iš priimto sprendimo Nr. 3S-1010 akivaizdu, kad tokiais veiksmai pirmiausiai buvo pažeista pareiškėjų procesinė teisė, jų teisėti lūkesčiai.

2.7. Dėl PAGD sprendimo

Pareiškėjai atsakovui patiektame skunde nurodė procesinius jam pavaldžių įstaigų padarytus pažeidimus, kurie tiesiogiai darė įtaką pareiškėjų pažeistoms teisėms dalyvauti ir teikti paaiškinimus, tiriant gaisro priežastis, taip pat nurodė faktines aplinkybes, leidžiančias pagrįstai abejoti sprendimu Nr. 3S-1010, tačiau nė į vieną pareiškėjų argumentą atsakovas neatsakė. Sprendimas Nr. 9.4-2815(9.21.) yra nemotyvuotas, neobjektyvus ir nepagrįstas, jame tik pakartoti Alytaus apskrities PGV sprendimo motyvai, daug dėmesio skirta paaiškinimams, kad pareiškėjai turi galimybę kreiptis į prokuratūrą arba į specialistus, galinčius atlikti gaisro priežasties nustatymo ekspertizes. Pasak atsakovo, jis negali naikinti jam pavaldžių institucijų procesinių sprendimų, tačiau nors pagal VAĮ viešojo administravimo institucijų sprendimai skųstini teismui arba administracinių ginčų komisijai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 1V-831 patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10.8 ir 23.1 punktus atsakovas privalo nagrinėti asmenų skundus ir turi teisę, gavęs skundą ar pranešimą, koordinuoti ir tikrinti, ar jam pavaldžios įstaigos laikėsi teisės aktų, o nustatęs pažeidimus, duoti pavaldžiai įstaigai pavedimą. Pareiškėjai, teikdami skundą atsakovui, formulavo reikalavimą įpareigoti PAGD pavaldžią įstaigą pakartotinai atlikti tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti, pakviečiant ir apklausiant ne tik keletą kartų apklaustą bendraturtį T. D., su tyrimu nesusijusius asmenis (T. D. dukras), bet ir pareiškėjus, kaip sudegusio namo bendraturčius, tačiau pareiškėjų argumentai nebuvo vertinti.

Remiantis sprendimu Nr. 9.4-2815(9.21.) neaišku, ar PAGD išreikalavo duomenis iš Alytaus apskrities PGV, ar patikrino pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl procesinių pažeidimų, susijusių su pareiškėjais, nevertino, ar Alytaus apskrities PGV pareigūnų veiksmai pakartotinio tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti metu buvo teisėti ir ar jie galėjo būti vertinami kaip objektyvūs duomenys, nustatant gaisro priežastį.

II

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad 2014 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 9.4-2815(9.21.) priimtas administracinės procedūros sprendimas yra pagrįstas, objektyvus ir teisėtas, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 37–43).

1. Dėl faktinių aplinkybių

1.1. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras gyvenamajame name, kurio metu sudegė stogas, perdanga, išdegė gyvenamojo namo vidus. Alytaus apskrities PGV Lazdijų PGT pareigūnai atliko neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą ir tyčinės nusikalstamos veikos požymių nenustatė. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos eksploatacijos taisyklių pažeidimo. Lazdijų PGT, atsakydama į pareiškėjų 2014 m. spalio 2 d. prašymą išduoti pažymą apie gaisrą ir jo aplinkybes, sprendime Nr. 3S-2-101(8.55.) pateikė gaisro aplinkybių ir galimų gaisro kilimo versijų apibendrinimą, t. y. kad versija dėl elektros instaliacijos, prietaisų avarinio darbo režimo yra labiausiai tikėtina.

1.2. Alytaus apskrities PGV pareigūnai, papildomai išnagrinėję gaisro aplinkybes, apžiūrėję gaisravietę, išanalizavę Lazdijų PGT turimą gaisro tyrimo medžiagą, sprendime Nr. 3S-1010 informavo pareiškėjus, kad: įvertinus visas aplinkybes ir papildomai surinktą medžiagą darytina išvada, jog Lazdijų PGT pareigūnas, vykdydamas neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą, veikė objektyviai, pažeidimų, galėjusių pakenkti gaisro tyrimui, nepadarė; nesant nukentėjusiojo, jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo, ikiteisminis tyrimas šiuo atveju nepradedamas.

1.3. PAGD, išanalizavęs gautą gaisro tyrimo medžiagą, sprendime Nr. 9.4-2815(9.21.) informavo pareiškėjus, kad iš administracinės procedūros metu surinktos informacijos, pagrįstos dokumentų kopijomis, matyti, kad lyginant terminio poveikio požymius, pasireiškusius ant dujinės viryklės ir ant šaldytuvo akivaizdu, jog stipresnis terminis poveikis pasireiškė būtent ant šaldytuvo, kas suteikia prielaidą pagrįstai manyti, jog minėtas objektas gaisro metu buvo veikiamas terminiu poveikiu ilgesnį laikotarpį negu dujinė viryklė, t. y. šaldytuvo lokacijos vietoje degimas vyko ilgiau, todėl vienareikšmiškai paneigti Lazdijų PGT nurodytą spėjamą gaisro kilimo priežastį ar pagrįsti pareiškėjų nuomonę, jog gaisras kilo nuo dujinės viryklės netinkamo eksploatavimo, nėra pakankamo pagrindo, o tiksli (konkreti) gaisro kilimo priežastis gali būti nustatoma tik esant akivaizdiems ir neginčijamiems gaisro kilimo faktą ir būdą patvirtinantiems duomenims, kurie galėtų būti gauti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo metu. Sprendime Nr. 9.4-2815(9.21.) pareiškėjams taip pat nurodytas teisinis pagrindas ir paaiškinta, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pasiūlyta kreiptis į Lazdijų PGT ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjai su 2014 m. spalio 2 d. raštu kreipėsi į Lazdijų PGT, prašydami išduoti pažymą apie gaisrą ir jo aplinkybes, toks raštas savo turiniu atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžtą prašymą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41 punktą atsakymai į prašymą parengiami, atsižvelgiant į prašymo turinį. Lazdijų PGT sprendime Nr. 3S-2-101(8.55.) pareiškėjams nurodė gaisro aplinkybes, nagrinėtas galimas gaisro kilimo versijas ir aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidas dėl konkrečių gaisro kilimo versijų, kas visiškai atitinka pareiškėjų prašymo turinį. Taisyklėse neįtvirtinta prievolė viešojo administravimo subjektui nurodyti pareiškėjams apskundimo tvarką, o 44 punkte įtvirtinta pareiškėjo, nesutinkančio su atsakymu, teisė paduoti skundą Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas Nr. 3S-2-101(8.55.) parengtas atsižvelgiant į pareiškėjų 2014 m. spalio 2 d. prašymo turinį ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.

3. Pareiškėjai su 2014 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į Alytaus apskrities PGV su skundu, prašydami panaikinti Lazdijų PGT išvadą dėl gaisro priežasties ir iš naujo atlikti tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti. Atsižvelgiant į pareiškėjų prašymą, Alytaus apskrities PGV pareigūnai išnagrinėjo Lazdijų PGT gaisro tyrimo medžiagą, 2014 m. lapkričio 4 d. nuvyko į gaisro vietą, vizualiai apžiūrėjo gaisro vietą ir užfiksavo terminio poveikio požymius, leidžiančius nustatyti gaisro židinio zoną. Alytaus apskrities PGV sprendime Nr. 3S-1010 nurodė argumentus, kad remiantis terminio poveikio požymiais gaisro židinio zona nėra ta vieta, kur buvo dujinė viryklė, tai suteikia pagrindą pagrįstai manyti, jog Lazdijų PGT pareigūnų nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra tikėtina, o apklaustų asmenų, kurie nebuvo gaisravietėje gaisro kilimo metu nuomonė nėra laikoma pagrindiniu argumentu dėl gaisro kilimo priežasties, taip pat pareiškėjams nurodyta, kad aktas dėl kilusio gaisro nėra priskirtinas ikiteisminio tyrimo dokumentams, o ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas gavus nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą. Sprendimas Nr. 3S-1010 paremtas objektyviais gaisravietėje nustatytais faktiniais duomenimis, pareiškėjams nurodyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, o nenurodyta jo apskundimo tvarka formaliai pažeidžia individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, bet tai nedaro jokios įtakos pačiam administracinės procedūros sprendimo pagrįstumui ir pareiškėjų teisėms.

4. Įgyvendindamos viešosios teisės normas valdžios institucijos turi teisę elgtis tik taip, kaip nustatyta įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarime Nr. 739 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16 punktą valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įstatymuose nustatytais atvejais atlieka ikiteisminį tyrimą, atlieka gaisrų tyrimą, renka ir apibendrina statistikos duomenis apie gaisrus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 165 straipsnį PAGD yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios atliekant tiesiogines funkcijas, nustatytas veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. PAGD pavaldžiose įstaigose neatidėliotinos informacijos apie gaisrus patikrinimai atliekami vadovaujantis PAGD direktoriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 1-285 patvirtintu Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo, ikiteisminio tyrimo vykdymo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyti reikalavimai pradėti ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią, jį vykdant ir atsisakant jį pradėti. Remiantis Aprašu, neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje arba 188 straipsnyje, ir nesant nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo, pildomas tik aktas dėl kilusio gaisro ir informaciją tikrinęs valstybės tarnautojas surašo tarnybinį pranešimą, ikiteisminis tyrimas dėl šių nusikalstamų veikų turi būti pradėtas tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą (11 punktas); jeigu nuo gaisro nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo negauta ir nėra pagrindo manyti, jog nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, nepradedamas, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šiais atvejais nepriimamas (24 punktas).

5. Pažymėtina, kad gaisro ir gaisro gesinimo metu objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys gaisro kilimo priežastį sunaikinami, o vykdant gaisrų ir ikiteisminį tyrimą gaisro kilimo priežastis nustatoma atmetus kelias iškeltas versijas ir patvirtinus vieną arba kelias tikėtinas gaisro kilimo priežasties versijas. Tiksli (konkreti) gaisro kilimo priežastis nustatoma tik esant akivaizdiems ir neginčijamiems gaisro kilimo faktą ir būdą patvirtinantiems duomenims.

6. PAGD išnagrinėjęs visą turimą su gaisru susijusią medžiagą nustatė, kad pareiškėjai 2014 m. rugsėjo 18 d. rašte teikė paaiškinimus Lazdijų PGT dėl gaisro priežasties, o dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesikreipė net ir po Alytaus apskrities PGV 2014 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. 3S-1010 nurodytų ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindų. Nagrinėjant su sprendimu Nr. 3S-1010 pareiškėjams pateiktą vaizdinę gaisravietės informaciją akivaizdu, kad terminio poveikio požymių poveikis žymiai stipresnis šaldytuvo negu ant dujinės viryklės, tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie gaisro židinio zonos vietą. PAGD sprendime Nr. 9.4-2815(9.21.) pareiškėjams nurodė, kad: vienareikšmiškai paneigti Lazdijų PGT nurodytą spėjamą gaisro kilimo priežastį nėra pakankamo pagrindo; tiek Lazdijų PGT nurodyta spėjama gaisro priežastis, tiek pareiškėjų nuomone nurodyta gaisro kilimo priežastis galėtų būti kvalifikuojama kaip svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo, t. y. galimai galėtų atitikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnyje; pagal BPK 407 straipsnį minėta nusikalstama veika priskirtina privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamų nusikalstamų veikų kategorijai ir ikiteisminis tyrimas pradedamas tik kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi, pareiškėjų argumentai, kad PAGD nevertino nurodytų aplinkybių ir nesiėmė jokių veiksmų, yra nepagrįsti.

7. PAGD sprendime Nr. 9.4-2815(9.21.) nurodyta apskundimo tvarka. Pagal VAĮ 36 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Vadovaujantis galiojančia teisės norma, PAGD negali naikinti kito viešojo administravimo subjekto priimto administracinės procedūros sprendimo; Nuostatuose nenustatyta PAGD kompetencija naikinti administracinės procedūros sprendimus, o pagal Nuostatų 13.3 punktą vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius priima sprendimus valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo ir vykdymo klausimais, bet ne gaisrų ar ikiteisminio tyrimo srityje. Taigi, specialieji teisės aktai nesuteikia PAGD kompetencijos naikinti kito viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

8. PAGD nagrinėjant gaisro tyrimo medžiagą nustatyta, kad dar 2014 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjai raštu teikė paaiškinimus Lazdijų PGT dėl gaisro priežasties, jų nuomone gaisras galėjo kilti dėl be priežiūros paliktos dujinės viryklės ar dėl name gyvenusio brolio T. D. aplaidumo eksploatuojant dujinę viryklę. Gaisro tyrimo medžiagoje užfiksuoti pirmųjų gaisro gesinti atvykusių Lazdijų PGT pareigūnų parodymai, kad atvykus gesinti gaisro namas jau degė atvira liepsna, stogas buvo nudegęs ir įkritęs. Lazdijų PGT pareigūnas, vykdęs neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą, nurodė, jog apklausus artimiausiai gyvenantį kaimyną nustatyta, kad jis gaisrą pastebėjo, kai namas jau degė atvira liepsna, gaisro metu be ten gyvenusio asmens daugiau nieko nebuvo. Apibendrinant tai, kad jokių objektyvių duomenų apie gaisro kilimo faktą gaisro tyrimo medžiagoje nėra, o vaizdinė informacija leidžia pagrįstai nustatyti gaisro židinio zoną, todėl konkrečiai nustatyti gaisro priežastį galima tik atlikus ikiteisminį tyrimą arba kreipiantis į ekspertinę įstaigą. PAGD Gaisrinių tyrimų centras (toliau – ir Centras) yra ekspertinė įstaiga, ekspertizių atlikimo Centre tvarką reglamentuoja, be kita ko, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, pagal jo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismo ekspertizės įstaigos atlieka ekspertinius tyrimus fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių prašymu, o už atliktus ekspertinius tyrimus apmokama teismo ekspertizės įstaigai pagal įkainius, kurių apskaičiavimo tvarką nustato teismo ekspertizės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Remiantis PAGD direktoriaus 2004 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 56 patvirtintų Ekspertizių atlikimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro nuostatų (toliau – ir Ekspertizių nuostatai) 4 punktu, Centre atliekamos teismo ekspertizės, skiriamos teismo ar teisėjo nutartyje (baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose), esant būtinybei ir galimybei, remdamiesi Centro ir kviečiančios specialistus institucijos susitarimu, Centre dirbantys specialistai gali atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais BPK nustatyta tvarka, kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymu ir Centro vadovybės sutikimu gali būti atliekamos ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjai nesikreipė ir nesikreipia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, PAGD sprendime Nr. 9.4-2815(9.21.) pareiškėjams nurodė, kad jiems nesutinkant su nurodyta spėjama gaisro kilimo priežastimi paliekama teisė privačiai kreiptis į kompetentingus specialistus (ekspertus) dėl tikslios gaisro kilimo priežasties nustatymo.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. D. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o sprendimą Nr. 9.4-2815(9.21.) palikti galioti (b. l. 35).

IV

Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose, atsakydami į atsakovo pateiktą atsiliepimą į skundą, pakartoja skunde nurodytus argumentus bei pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 110–113).

1. Dėl administracinių aktų vertinimo

PAGD nėra nuoseklus: vienus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teritorinių skyrių sprendimus į pareiškėjų skundus įvardija kaip atsakymus į prašymus, kitus – kaip administracinės procedūros sprendimus. Akcentuotina, kad pareiškėjai teikė skundus, reikšdami konkrečius reikalavimus, kurių pagrindu, kaip teigia ir PAGD, buvo atliekamos administracinės procedūros. Net tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrių raštai yra atsakymai į pareiškėjų prašymus, o ne skundus, nėra jokio teisinio / faktinio pagrindo atsakovui teigti, kad tokiems raštams neturi būti taikomos administraciniams aktams taikomi reikalavimai, kadangi minėtų tarnybų atsakymai į pareiškėjų prašymus-skundus sukelia pareiškėjams teisines pasekmes. Pareiškėjai, pagrįsdami savo poziciją, remiasi VAĮ 8 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A756-450/2010, Nr. A556-15/2010), Nr. A858-737/2010), taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl gero administravimo principo ir imperatyvo tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (sprendimais bylose Nr. C-328/05; Nr. C-479/07, Nr. C-221/09).

2. Dėl pažeistų pagrindinių procedūrų, taisyklių

2.1. Pareiškėjai, teikdami skundus teritoriniams priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyriams, buvo nuoseklūs ir nurodydavo, jog pagrindas teikti skundus dėl teritorinių skyrių priimtų sprendimų buvo taisyklių, procedūrų, tiriant gaisro priežastis, pažeidimai, taip pat tai, kad pareiškėjai nebuvo informuoti apie gaisrą, jiems neišaiškinta teisė teikti skundą ikiteisminio tyrimo institucijai, be to, nebuvo vertinti pareiškėjų argumentai.

Atsiliepimas

2.2 PAGD atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo Aprašo 11 punktą, tačiau pažymėtina, kad pagal 10 punktą, kurio nevykdė pareigūnai, ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą ir nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, požymius, išaiškinama nuo gaisro nukentėjusiam asmeniui ar jo teisėtam atstovui (jeigu yra žinomas), kad ikiteisminis tyrimas dėl tokių veiksmų gali būti pradėtas tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, o nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas; dėl žodinių skundų ir pareiškimų ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą. Pareigūnai pareiškėjams ne tik neapteikė išaiškinimo, bet net nepranešė apie įvykį, o nuvykus į Lazdijų PGT nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, nenoriai priimti pareiškėjų paaiškinimai, į kuriuos neatsižvelgta.

2.3. Pasak pareiškėjų, jie, susipažindami su pirmine bylos medžiaga, nematė Alytaus apskrities PGV Lazdijų PGT pareigūno 2014 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“.

Šalies argumentai

2.4. Atliekant pakartotinę vietos apžiūrą pagal pareiškėjų skundą, nors skunde jie nurodė pageidavimą dalyvauti patikrinime, tačiau nebuvo informuoti apie pakartotinį patikrinimą, taigi, jiems buvo užkirstas kelias teisėtai naudotis savo teisėmis, pažeistas pagrįstas lūkestis į objektyvų ir išsamų tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti.

2.5. Pareiškėjai kreipėsi į ekspertus dėl galimybės atlikti ekspertizę, tačiau ekspertizės kaina pareiškėjams yra per didelė finansinė našta. Pažymėtina, kad pagal teisinį reglamentavimą PAGD darbuotojams įstatymų leidėjas yra nustatęs vieną iš pagrindinių funkcijų – tirti gaisro priežastis. Pagal Nuostatų 16.4 punktą valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų viena iš funkcijų – atlikti gaisrų tyrimą, taigi, pareiškėjai turėjo teisinį pagrindą ir teisėtus lūkesčius, kad būtent PAGD pavaldūs pareigūnai atliks gaisro tyrimą pagal visas galiojančias taisykles. Netenkinant pareiškėjų prašymo atlikti pakartotinį tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti, dalyvaujant pareiškėjams, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad atliktas gaisro tyrimas yra neišsamus ir neobjektyvus.

V

1. Teismo posėdyje pareiškėjai K. D. ir Z. M. S. rėmėsi skundu bei rašytiniais paaiškinimais (b. l. 110–113) ir prašė jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai šios institucijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyriaus viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Mindaugas Kanapickas (2015 m. lapkričio 30 d. įgaliojimas Nr. 6-461 (b. l. 120)) ir Teisės skyriaus vyriausioji specialistė A. K. (2015 m. gegužės 25 d. įgaliojimas Nr. 6-239 (b. l. 121)) rėmėsi atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Lazdijų PGT pareigūnas, dalyvaujant T. D. dukrai J. D., surašė Lazdijų PGT 2014 m. rugsėjo 5 d. aktą dėl kilusio gaisro Nr. 78-(151), kuriame, be kita ko, nurodyta: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešta apie gaisrą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko (duomenys neskelbtini), gaisras lokalizuotas (duomenys neskelbtini), užgesintas – (duomenys neskelbtini); gaisro metu sudegė namo stogas, perdengimas, name buvęs turtas, išdegė namo vidus; labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos eksploatacijos taisyklių pažeidimas; J. D. nuomone, gaisras galėjo kilti dėl elektros gedimo, kadangi elektros instaliacija sena ir seniai netvarkyta, krosnis dar nebuvo kuriama, tėvas namuose nerūkė (b. l. 44–45). Aktą pasirašė Lazdijų PGT pareigūnas ir J. D..

2. Alytaus apskrities PGV Lazdijų PGT pareigūnas 2014 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“, be kita ko, nurodė: atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, priklausančiame T. D., K. D. ir Z. M. S., kuris yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Bendrasis pagalbos centras iš neprisistačiusio asmens gavo pranešimą, kad nurodytu adresu dega gyvenamasis namas, atvykus PGP, gyvenamasis namas degė atvira liepsna; namas medinis (7 x 9 m), 1 aukšto, perdanga medinė, stogas dengtas šiferiu, gaisro metu sudegė gyvenamojo namo stogas, perdengimas, name buvęs turtas, išdegė namo vidus; gaisro aplinkybių tyrimo metu nustatyta, kad gyvenamajame name, gyvena T. D., kiti savininkai gyvena kitur; artimiausi kaimynai nurodė, kad gaisrą pastebėjo, kai namas degė atvira liepsna, Ž. atbėgęs iki degančio namo pamatė, kad dega namo stogas ir dalis namo (rytinė pusė) atvira liepsna, T. D. rado kieme; pasak T. D. dukters J. D., su tėvu po insulto nelabai galima susikalbėti, kalba nerišliai, tėvas kambaryje nerūkė, krosnies tuo metu nekūreno, elektros instaliacija name buvo sena ir netvarkyta; gaisro židinio zona yra namo vidus; atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos eksploatacijos taisyklių pažeidimo (b. l. 46).

3. Alytaus apskrities PGV Lazdijų PGT, atsakydama į pareiškėjų 2014 m. spalio 2 d. gautą prašymą, 2014 m. spalio 8 d. sprendime Nr. 3S-2-101(8.55.) „Dėl gaisro tyrimo“ (sprendime klaidingai nurodyta „2014-01-08“ data), apibendrinusi visų iškeltų versijų rezultatus ir įvertinusi visas gaisro aplinkybes, nurodė, kad versija dėl elektros instaliacijos, prietaisų avarinio darbo režimo yra labiausiai tikėtina (b. l. 17–18, 64–65). Sprendime Nr. 3S-2-101(8.55.), be kita ko, nurodyta:

3.1. (duomenys neskelbtini) iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dega gyvenamasis namas. Atvykus pirmosioms priešgaisrinėms pajėgoms ((duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas degė atvira liepsna, namo perdanga buvo įgriuvusi. Gaisras likviduotas (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė gyvenamojo namo stogas, perdengimas, name buvęs turtas, tolygiai išdegė namo vidus.

3.2. Siekiant nustatyti gaisro kilimo aplinkybes buvo nustatoma gaisro židinio zona bei labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis. Nustatant gaisro židinio zoną pasiteirauta name gyvenančio T. D. ir kaimynų, kaimynai nurodė, kad jiems atėjus prie degančio gyvenamo namo degė namo rytinė pusė bei stogas. Apibendrinus požymius, pastebėtus gaisravietėje po gaisro gesinimo, ir kaimynų pasakojimus, galima daryti išvadą, kad gaisro židinio zona buvo rytinėje namo dalyje. Dėl galimos gaisro kilimo priežasties iškeltos kelios galimos versijos: pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio; dėl krosnių, dūmtraukių eksploatacijos taisyklių pažeidimo; dėl gamtinių reiškinių; dėl elektros instaliacijos, prietaisų avarinio darbo režimo.

3.3. Gaisro kilimo priežastis buvo nustatoma, atmetus kelias išvardytas versijas. Pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio atveju nagrinėjama, kad ugnies šaltinis gyvenamajame name galėjo atsirasti tyčia ar dėl neatsargumo. Tyčinė veika apžiūros metu įvykio vietoje nepastebėta, neaptikta pašalinių uždegimo šaltinių liekanų, tyčinės veikos versiją atmeta ir gaisro liudytojai., todėl versija dėl tyčinės veikos mažai tikėtina ir atmestina. Dėl neatsargaus rūkymo versijos: pagal liudininkų parodymus name gyvenantis T. D. namuose nerūkydavo, rūkydavo kieme prie namo, todėl ši versija taip pat mažai tikėtina ir atmestina. Taip pat nėra požymių bei informacijos, kad T. D. būtų naudojęsis atvirais ugnies šaltiniais (kūrenęs krosnį, naudojęs dujinę viryklę ir t. t.) prieš kylant gaisrui, todėl dėl pašalinio atviro ugnies šaltinio versija mažai tikėtiną ir atmestina. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties dėl pašalinio atviro ugnies šaltinio versijos tyrimo rezultatus, šios versijos patvirtinti negalima. Tiriant versiją dėl krosnių, dūmtraukių eksploatacijos taisyklių pažeidimo nėra duomenų, kad krosnys, esančios name, būtų prieš gaisrą kūrenamos, įvykio vietoje apžiūrint krosnis nenustatyta, kad jos būtų kūrentos. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties dėl krosnių, dūmtraukių eksploatacijos taisyklių pažeidimo versijos tyrimo rezultatus , ši versija mažai tikėtina ir patvirtinti negalima. Gamtiniai reiškiniai, kai gaisrai gali kilti dėl gamtos reiškinių, pavyzdžiui, žaibo išlydžio ir pan. Tiriant gaisro kilimo versiją dėl gamtinių reiškinių nenustatyta jokių požymių bei nėra informacijos, kad tą dieną, kai kilo gaisras, buvo meteorologinis reiškinys – žaibas. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties dėl gamtinių reiškinių versijos tyrimo rezultatus, ši versija mažai tikėtina ir patvirtinti negalima.

3.4. Dėl elektros instaliacijos prietaisų avarinio darbo režimo versijos. Pagal T. D. paaiškinimą jis prieš gaisrą parėjo namo vakarop iš miško, įjungė šviesą, pavalgė, pašėrė šunį, įjungė televizorių ir atsigulęs užmigo. Tai, kad prieš gaisrą pas T. D. degė šviesa, pasakė ir kaimynas. Atsižvelgiant į nurodyta manytina, kad naudojant elektros prietaisus elektros instaliacijoje dėl trumpo jungimo ar susidariusios didelės pereinamos varžos susidarė avarinis darbo režimas, dėl to dėl šiluminio impulso galėjo užsidegti ne tik laidų izoliacija, bet ir įjungti į elektros tinklą elektriniai prietaisai. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties dėl elektros instaliacijos, prietaisų avarinio darbo režimo versijos tyrimo rezultatus, ši versija labiausiai tikėtina ir jos negalima atmesti.

4. Alytaus apskrities PGV, atsakydama į 2014 m. lapkričio 3 d. gautą pareiškėjų 2014 m. spalio 31 d. skundą, kuriame pareiškėjai prašė panaikinti Lazdijų PGT 2014 m. spalio 8 d. išvadą ir atlikti tyrimą iš baujo bei priimti objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą gaisto priežasčiai nustatyti (b. l. 69–72), 2014 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. 3S-1010 „Dėl skundo“ nurodė, kad: galima daryti išvadą, kad Lazdijų PGT atlikto tyrimo metu nustatyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra pagrįsta; apibendrinus pirminį gaisro kilimą ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą galima daryti išvadą, kad Lazdijų PGT pareigūnas V. G. gaisro tyrimą atliko pakankamai objektyviai ir pažeidimų, galėjusių pakenkti gaisro tyrimui, nepadarė (b. l. 12–14, 73–75). Sprendime Nr. 3S-1010, be kita ko, nurodyta:

4.1. Dėl naujo tyrimo

4.1.1. Alytaus apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas 2014 m. lapkričio 4 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), ir atliko K. D., Z. M. S. ir T. D. priklausančio gyvenamojo namo, kuris degė 2014 m. rugsėjo 5 d., gaisravietės apžiūrą. Tyrimo metu vizualiai apžiūrėta gaisravietė, likę elektros prietaisai, dujinė viryklė, dujų balionas, krosnis ir kiti gaisro kilimo vietoje likę objektai, padarytos jų nuotraukos, apklausti aplinkiniai gyventojai, galintys nurodyti gaisro kilimo priežasčiai nustatyti reikalingą informaciją (M. D. ir J. Ž.). 2014 m. lapkričio 6 d. dėl kilusio gaisro aplinkybių apklaustas T. D. ir Ž. D.. Dėl išsamaus įvykio aplinkybių tyrimo Lazdijų PGT pateikė visą turimą gaisro tyrimo medžiagą, o gaisrą tyręs Lazdijų PGT pareigūnas pateikė rašytinį paaiškinimą dėl šio gaisro tyrimo.

4.1.2. Papildomai prie sprendime Nr. 3S-2-101(8.55.) nagrinėtų gaisro kilimo priežasties versijų iškelta versija – neatsargus elgesys su dujiniais prietaisais. Atlikus medžiagos analizę nustatyta, kad Lazdijų PGT VPPP viršininkas V. G. pagrįstai atmetė galimas gaisro kilimo priežastis (pašalinis atviras ugnies poveikis, krosnių ir dūmtraukių eksploatacijos taisyklių pažeidimas, gamtiniai reiškiniai). Pagrindinis dėmesys, atliekant papildomą tyrimą, buvo skiriamas nustatyti, ar pagrįstai pareiškėjų skunde nurodoma galima gaisro kilimo priežastis – dujinės viryklės eksploatavimo taisyklių pažeidimas ir Akte nurodyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos eksploatavimo taisyklių pažeidimas.

4.1.3. Pareiškėjų skunde nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – palikta be priežiūros dujinė viryklė., tikėtinas gaisro židinys buvo virtuvėje, toje vietoje, kur stovėjo dujinė viryklė.

Gaisro židinys – tai vieta gaisravietėje, kur anksčiausiai prasidėjo degimas su liepsna, vadinasi gaisro židinio vietoje esantys daiktai ar statybinės konstrukcijos liepsnos veikiamos aukščiausioje gaisro vystymosi fazėje ir čia pažeidimai dažniausiai būna didžiausi, bet atlikus vizualinę apžiūrą dėl to kyla didelių abejonių, kadangi dujinė viryklė liepsnos ir temperatūros paveikta žymiai mažiau, negu toje pačioje patalpoje stovėjęs šaldytuvas.

4.1.4. 2014 m. lapkričio 6 d. apklausiamas T. D. nurodė, kad vakare jis dujine virykle nesinaudojo, o valgė maistą, buvusį šaldytuve. Apžiūrint iš gaisravietės išneštą dujų balioną nustatyta, kad jo čiaupas nebuvo užsuktas, tačiau neužsukta baliono sklendė nėra pagrindas kilti gaisrui, jeigu viryklė nenaudojama. Faktinių duomenų apie dujų nuotėkį nenustatyta. Skunde pareiškėjai nurodo, kad patalpoje, kurioje stovėjo dujų balionas, visada buvo atidarytas dangtis į pastogę, kad nutekėjusios dujos galėtų išsisklaidyti. Pažymėtina, kad dujos yra sunkesnės už orą ir jos į viršų nekyla, o kaupiasi patalpos apačioje. Esant dujų nuotėkiui ir susidarius reikiamai jų koncentracijai, galimas sprogimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju duomenų apie sprogusias dujas ar nuo sprogimo apgadintas statinio dalis ar konstrukcijas nenustatyta. Remiantis nurodytais faktais galima teigti, kad pareiškėjų skunde keliama versija dėl galimos gaisro kilimo priežasties mažai tikėtina ir grindžiama tik ankstesniais incidentais, susijusiais su dujinės viryklės eksploatavimo pažeidimais, kuriuos padarė T. D. ir kuriuos pareiškėjai nurodė skunde. Apklausiant T. D. dalyvavo ir jo dukra J. D., kuri pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. įgaliojimą įgaliota atstovauti savo tėvo T. D. interesams. J. D. nurodė, kad 2013 m. vasarą kaimynas L. D. keitė elektros šviestuvą prie namo ir atkreipė dėmesį į prastą elektros instaliacijos būklę, kad tiek T. D. dukros, tiek L. D. apie avarinę elektros instaliacijos būklę įspėjo ir K. D.. Tyrimo metu dėl objektyvių priežasčių L. D. apklausti nepavyko.

4.2. Dėl 2014 m. spalio 8 d. Lazdijų PGT išvados

4.2.1. Sprendimas Nr. 3S-2-101(8.55.) ir Aktas nelaikytini vienkartiniais teisės aktais ir negali būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo kontekste, kadangi juose nėra jokių teisinių nurodymų ar taisyklių, juose nenurodoma apskundimo galimybė ar tvarka.

4.2.2. Remiantis Lazdijų PGT VPPP viršininko V. G. 2014 m. lapkričio 7 d. Paaiškinimu, 2014 m. rugsėjo 5 d. jis 2 kartus telefonu bendravo su Z. M. S. sūnumi (vardas nenurodomas), todėl supratęs, kad apie įvykį namo bendraturčiai jau žino, papildomai apie gaisrą jų neinformavo.

4.2.3. Akto forma nustatyta PAGD ir jame nenurodoma, kad pasirašyti gali tik patalpų savininkas ar jo oficialiai įgaliotas asmuo. Akte nurodyta, kas gali jį pasirašyti: valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos struktūrinio padalinio pareigūnas, nurodant jo pareigas, vardą ir pavardę, ir nukentėjusios šalies atstovas, nurodant jo pareigas, vardą ir pavardę; be šių asmenų akte nurodyta galimybė jį pasirašyti ir policijos, draudimo organizacijos atstovui arba kitam asmeniui, nurodant jų pareigas, vardą ir pavardę. Aktas nepriskiriamas ikiteisminio tyrimo dokumentui ir nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pareigūnai ikiteisminio tyrimo, negavę nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo, savarankiškai pradėti negali. Taigi, darytina išvada, kad Lazdijų PGT VPPP viršininkas V. G., leisdamas aktą pasirašyti J. D., nusižengimo nepadarė. Akte J. D. pateikta nuomonė apie kilimo priežastį nevertinama kaip kvalifikuota nuomonė, kadangi ji gaisro metu nebuvo įvykio vietoje ir nežino visų faktinių aplinkybių. Pareiškėjų skunde nurodoma gaisro kilimo priežastis, t. y. neatsargus elgesys, eksploatuojant dujinę viryklę, nelaikoma pagrindine ar labiau tikėtina, negu kitos galimos gaisro kilimo priežastys.

Su sprendimu Nr. 3S-1010 taip pat pateiktos 2 nuotraukos (b. l. 15–16, 76–77).

5. PAGD, išnagrinėjęs pareiškėjų 2014 m. lapkričio 19 d. skundą, kuriame pareiškėjai prašė panaikinti Alytaus apskrities PGV sprendimą Nr. 3S-1010 ir įpareigoti PAGD pavaldžią priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą atlikti tyrimą gaisro, įvykusio (duomenys neskelbtini), priežasčiai nustatyti, pakviečiant dalyvauti tyrime neapklaustus namo bendraturčius K. D. ir Z. M. S. (b. l. 82–88), 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. 9.4-2815(9.21.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė (b. l. 9–11, 101–103):

5.1. Nagrinėjant vaizdinę informaciją matomi terminio poveikio požymiai, lyginant terminio poveikio požymius, pasireiškusius ant dujinės viryklės ir ant šaldytuvo akivaizdu, kad stipresnis terminis poveikis pasireiškė būtent ant šaldytuvo, kas suteikia prielaidą pagrįstai manyti, jog minėtas objektas gaisro metu buvo veikiamas terminiu poveikiu ilgesnį laikotarpį negu dujinė viryklė, t. y. šaldytuvo lokacijos vietoje degimas vyko ilgiau. Tokiu būdu vienareikšmiškai paneigti Lazdijų PGT nurodytą spėjamą gaisro kilimo priežastį nėra pakankamo pagrindo. Tiksli (konkreti) gaisro kilimo priežastis gali būti nustatoma tik esant akivaizdiems ir neginčijamiems gaisro kilimo faktą ir būdą patvirtinantiems duomenims, kurie galėtų būti gauti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo metu.

5.2. Tiek Lazdijų PGT nurodyta spėjama gaisro priežastis, tiek pareiškėjų nuomone nurodyta gaisro kilimo priežastis galėtų būti kvalifikuojama kaip svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo, t. y. galimai galėtų atitikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnyje. Pagal BPK 407 straipsnį minėta nusikalstama veika priskirtina privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamų nusikalstamų veikų kategorijai ir ikiteisminis tyrimas pradedamas tik kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

5.3. Pagal Ekspertizių nuostatų 4 punktą PAGD Gaisrinių tyrimų centre atliekamos teismo ekspertizės, skiriamos teismo ar teisėjo nutartyje. Esant būtinybei ir galimybei, remdamiesi Centro ir kviečiančios specialistus institucijos susitarimu, Centre dirbantys specialistai gali atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą arba paaiškinimus kompetencijos klausimais BPK nustatyta tvarka. Kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymu ir Centro vadovybės sutikimu gali būti atliekamos ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, už kurių atlikimą turi būti apmokama įstatymuose nustatyta tvarka.

5.4. Pareiškėjams nesutinkant su nurodyta spėjama gaisro kilimo priežastimi paliekama teisė privačiai kreiptis į kompetentingus specialistus (ekspertus) dėl tikslios gaisro kilimo priežasties nustatymo ir galimą tolesnį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

5.5. Pagal VAĮ 36 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis galiojančia teisės norma, PAGD negali naikinti kito viešojo administravimo subjekto priimto administracinės procedūros sprendimo, o jeigu pareiškėjai mano, kad kilęs gaisras turi nusikalstamos veikos požymių, pareiškėjams siūlytina kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Lazdijų PGT ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą.

Sprendime Nr. 9.4-2815(9.21.) taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai K. D. ir Z. M. S. prašo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 9.4-2815(9.21.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 9-11, 101-103); įpareigoti atsakovą pavesti jam pavaldžiai priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai atlikti gaisro, įvykusio (duomenys neskelbtini), tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti, pakviečiant dalyvauti tyrime neapklaustus namo bendraturčius K. D. ir Z. M. S.. Pabrėžtina, kad pareiškėjai teigia, jog minėtas administracinis aktas buvo priimtas jų neapklausus, todėl skundžiamas aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, nes nėra grįstas faktinėmis aplinkybėmis, taip pat, pasak pareiškėjų, buvo pažeistos pagrindinės administracinės procedūros, galėjusios užtikrinti teisingą aplinkybių ištyrimą.

2. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Teismas akcentuoja, kad atsakovas ir jam pavaldžios institucijos visame administraciniame procese nustatė, kad tyčinio gaisro sukėlimo nebuvo, iškėlė versiją, kad „Nagrinėjant vaizdinę informaciją matomi terminio poveikio požymiai, lyginant terminio poveikio požymius, pasireiškusius ant dujinės viryklės ir ant šaldytuvo, akivaizdu, kad stipresnis terminis poveikis pasireiškė būtent ant šaldytuvo, kas suteikia prielaidą pagrįstai manyti, jog minėtas objektas gaisro metu buvo veikiamas terminiu poveikiu ilgesnį laikotarpį negu dujinė viryklė, t. y. šaldytuvo lokacijos vietoje degimas vyko ilgiau. Tokiu būdu vienareikšmiškai paneigti Lazdijų PGT nurodytą spėjamą gaisro kilimo priežastį nėra pakankamo pagrindo. Tiksli (konkreti) gaisro kilimo priežastis gali būti nustatoma tik esant akivaizdiems ir neginčijamiems gaisro kilimo faktą ir būdą patvirtinantiems duomenims, kurie galėtų būti gauti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo metu.“ (žr. skundžiamą aktą, b. l. 9-11, 101-103). Ypač akcentuotina, kad pareiškėjai gaisro vietoje nebuvo, atvyko vėliau (dėl to ginčo nėra), todėl jų prašymas juos apklausti administraciniame procese, kuriame T. D. kaltės klausimas nėra aktualus, yra beprasmis. Pareiškėjai patys sutinka, kad T. D. galimai neatsargiai (t. y. ne tyčia) galėjo sukelti gaisrą: taigi, tokia kaltė net baudžiamajame procese nustatoma tik pareiškėjams patiems aiškiai išreiškus norą kelti baudžiamąją bylą savo broliui T. D. ar esant prokuroro reikalavimui (žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas). Vadinasi, administracinės institucijos, be kita ko, atsakovas šioje administracinėje byloje inicijuoti ikiteisminio tyrimo neturi teisės, o apklausti įvykio vietoje nedalyvavusių asmenų yra apskritai netikslinga. Skundžiamame sprendime pareiškėjams išaiškinta, kad būtent jie patys gali inicijuoti baudžiamąjį procesą savo brolio atžvilgiu arba, nenorėdami baudžiamojo proceso savo brolio atžvilgiu, siekti nustatyti jo kaltę civilinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjų pagrindinis argumentas dėl jų neapklausimo (nors jie net nedalyvavo įvykio vietoje) ir nesant ikiteisminio tyrimo, kur jie dalyvautų nukentėjusiųjų statuse, yra visiškai nepagrįstas, todėl jų skundas atmetamas.

3. Kadangi pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų K. D. ir Z. M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasErnestas SpruogisMargarita Stambrauskaitė