- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 1-100-743/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. J. 2014 m. laikotarpiu nuo balandžio 8 d. iki 10 d. (duomenys neskelbtini), iš L. M. priklausančio miško, slapta nupjovė ir pasikėsino pagrobti svetimą, L. M. priklausantį turtą – 10,39 m³ žalios pušies medienos, kurios bendra vertė 1 052,57 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyresniojo specialisto R. K..
Kaltinamojo V. J. parodymais (b. l. 89-90), kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur yra daug miškų, todėl 2014 m. balandžio pradžioje sugalvojo nupjauti medieną iš svetimo miško ir ją parduoti. B. D. iš Lazdijų pažinojo nuo senų laikų, nes dirbo pas juos įmonėje. Žinojo, kad jie užsiima medienos verslu, todėl galvojo jiems paskambins ir sutars parduoti medieną. 2014 m. balandžio mėnesį, dienos neatsimena, paskambino A. D. ir pasiūlė pirkti medienos. Sakė, kad mediena jo, turi miško nuosavybės dokumentus. Sutarė, kad pripjaus apie 10 m³ pušinės medienos, už kurią sumokės 800 litų. 2014 m. balandžio 8 d. nuvažiavo į Kapčiamiesčio miestelį paieškoti žmonių, kurie padėtų pjauti medieną. Pamatė einantį S. G., kuris dažnai jam padeda dirbti įvairius darbus, todėl jo paprašė padėti nušakoti medieną. Taip pat jo paprašė, kad pasiimtų benzininį pjūklą, nes bijojo, kad jo nepagestų. Jis su savimi turėjo du benzininius pjūklus ,,Stihl MS 211“ ir ,,Stihl MS180“, o S. G. pasiėmė savo benzininį pjūklą ,,Husqvarna 55“. Su S. G. automobiliu ,,Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kaimo pavadinimo nežino. Pavažiavęs į miško vidurį pamatė tinkamas pušis. Sustojo ir pradėjo jas pjauti savo benzininiu pjūklu ,,Stihl MS 211“. Medžius pjovė tik su šiuo vienu pjūklu, nes ,,Stihl MS180“ buvo nepagaląsta grandinė. S. G. nukapojo šakas ir sunešė pušis į rietuves prie keliuko. Medžius pjovė dvi dienas. 2014 m. balandžio 10 d. apie pietus krovininiu automobiliu atvažiavo D. D. su vairuotoju. D. D. paprašė miško nuosavybės dokumentų. Jis pasakė, kad mediena priklauso S. G., bet jis pamiršęs nuosavybės dokumentus. Tada D. D. surašė medienos gabenimo lapą, kurio grafoje ,,medieną gabenti perdavė“ įrašė S. G. vardą ir pavardę. Jis tą lapą paėmė ir nunešė S. G. pasirašyti. Jam liepė pasirašyti, nes padėjo pjauti medieną. S. G. nesakė, kad medieną D. D. parduoda jo vardu. S. G. neskaitė minėto lapo, o tik pasirašė prie savo vardo ir pavardės. Lapą jis perdavė D. D.. S. G. negirdėjo jo pokalbio su D. D., kai jis pastarajam sakė, kad miško sklypas priklauso S. G.. Taip sakydamas jis apgavo D. D., nes iš tikrųjų medieną norėjo pavogti. S. G. taip pat nesakė, kad medieną vagia, sakė, kad miško sklypas yra jo. S. G. yra nekaltas, jis nesuprato, kad vagia medieną. Kai sukrovė medieną į miškovežį, privažiavo gamtos apsaugos pareigūnas, kuris pareikalavo dokumentų. Kadangi miško sklypo nuosavybės dokumentų neturėjo, nes miškas ne jo, todėl medieną su krovininiu automobiliu sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Jį padarė būdamas blaivus. Šią vagystę suplanavo vienas. Nei S. G., nei D. D. yra nekalti, jie nežinojo, kad mediena yra vagiama. Jis juos apgavo.
Nukentėjusiojo L. M. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 66-68), iš kurių matyti, kad jam nuosavybės teise priklauso miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2014-04-11 jam paskambino policijos pareigūnas, kuris pranešė, jog jam priklausančiame sklype yra išpjautos pušys, mediena ir vagys sulaikyti įvykio vietoje. Atvykęs 2014-04-15 pamatė, kad išpjautos 33 žalios pušys. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi jis sulaikytą įvykio vietoje medieną pardavė A. D..
Įvykio vietos apžiūros protokolais (b. l. 5-40), iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur miško keliuke stovi krovininis automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sukrauta pušinė mediena, supjauta po 2 metrus; miško sklype rasti nupjautų 33 žalių pušų įvairaus diametro kelmai.
Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 49-54), kuriuo apžiūrėtas įvykio vietoje rastas benzininis pjūklas ,,Stihl 211“.
Liudytojo R. K. parodymais (b. l. 70), iš kurių matyti, kad 2014-04-10 apie 15 val. gavo pranešimą, kad yra vagiamas miškas. Atvykęs į nurodytą vietą rado krovininį automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikrautą pušinės medienos rąstų. Kadangi įvykio vietoje buvę asmenys neturėjo dokumentų, patvirtinančių medienos nuosavybę, todėl iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojo A. D. parodymais (b. l. 71-72), iš kurių matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jam paskambino buvęs įmonės darbuotojas V. J. ir pasiūlė pirkti medienos. Jis sutiko, sutarė medieną paimti 2014-04-10. Pats minėtą dieną negalėjo pasiimti medienos, todėl padavė pinigus įmonės vadybininkui, kad nuvažiuotų medienos vietoj jo. Kad mediena gali būti vogta, neįtarė. Jei būtų žinojęs, kad vogta, būtų nepirkęs.
Liudytojo D. D. parodymais (b. l. 74-77), iš kurių matyti, kad 2014-04-10 įmonės direktoriaus nurodymu, krovininiu automobiliu su vairuotoju nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį mišką parvežti medienos. Juos pasitiko buvęs įmonės darbuotojas V. J., kuris pasakė, kad mediena priklauso S. G.. Tada jis surašė medienos gabenimo lapą, kurį padavė V. J., šis nuėjo prie S. G., davė pasirašyti ir parnešė. Baigus krauti medieną privažiavo gamtos apsaugos pareigūnas, kuris pareikalavo dokumentų. Kadangi nei V. J., nei S. G. neturėjo miško sklypo nuosavybės dokumentų, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie visus pristatė į policijos komisariatą. Jis nežinojo, kad mediena yra vogta.
Liudytojo S. G. parodymais (b. l. 81-82), iš kurių matyti, kad 2014-04-08 jam einant Kapčiamiesčio miesteliu automobiliu ,,Mazda 323“ privažiavo V. J. ir paklausė ar negali padėti malkauti. Jis sutiko. V. J. paprašė pasiimti benzininį pjūklą, kurį panaudotų, jeigu jo sugestų. Jis užvežė jį į namus, jis pasiėmė benzininį pjūklą ,,Husqvarna 55“ ir abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esantį mišką. V. J. sakė, kad miško sklypas priklauso jam, reikia parduoti medieną. V. J. pasiėmė savo benzininį pjūklą ,,Stihl 211“ ir pjovė medžius, o jis kirviu kapojo šakas ir nešė medžius į rietuvę. V. J. pjovė žalias pušis, sakė, sutaręs medieną parduoti, ją pardavęs sumokės jam už darbą. Medžius pjovė tik V. J. su savo benzininiu pjūklu. Kadangi jis nesugedo, todėl jo pjūklo nenaudojo. Pušis V. J. pjovė dvi ar tris dienas, o jis kirviu kapojo šakas ir nešė medžius į rietuves. Balandžio 10 d. po pietų V. J. susiskambino su žmonėmis, kurie atvažiavo pirkti medienos. Atvažiavo du iš matymo pažįstami vyriškiai, tačiau nei jų vardų, nei pavardžių jis nežino. Kraunant medieną į automobilį prie jo priėjo V. J. su kažkokiu popieriaus lapu ir liepė pasirašyti, nes padėjo jam apdoroti medieną, t. y. nukapoti šakas. Jis dokumento neskaitė. Matė, kad jame buvo kažkas parašyta, tačiau pasirašydamas nekreipė dėmesio. Jis nesakė, kad medžiai yra jo, galvojo, kad miško sklypas, kuriame V. J. pjovė medieną, priklauso jam. Jeigu būtų žinojęs, kad V. J. medžius pjauna ne savo miške, nori pavogti medieną, tikrai nebūtų padėjęs. Baigus krauti medieną, privažiavo gamtos apsaugos pareigūnas, kuris pareikalavo dokumentų. Matė, kaip tie vyriškiai jam pateikė popieriaus lapą, ant kurio jis pasirašė, ir sakė, kad mediena priklauso jam, jis ją parduoda, nors tai buvo netiesa, medieną pardavė V. J..
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.
Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam 6 mėnesius viešųjų darbų. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 80 valandų). Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 125).
Kaltinamasis V. J. pasikėsino padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis Lietuvoje neteistas (b. l. 92-113), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 114-117), psichiatrinio–priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 118), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad gyvena su sugyventine, augina du vaikus, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnija negavusi (b. l. 119), bedarbis (b. l. 122).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina viena iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir prokuroras, – viešieji darbai, mažesnė nei sankcijos vidurkis, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – benzininis pjūklas ,,Stihl 211“, Nr. 281896378, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate (b. l. 62-63), – konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
V. L. Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 120 valandų viešųjų darbų 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – benzininį pjūklą ,,Stihl 211“, Nr. 281896378, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, konfiskuoti.
Išaiškinti V. J., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.