Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal patentą statybininku Anglijoje, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. dirbdamas UAB ,,P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalis būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. iš kasos R. S. išmokėjo 58000 litų (16797,96 eurus), tačiau dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų išmokėjimą, Bendrovės buhalterei L. V. nepateikė, dėl ko minėtos ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos Bendrovės buhalterinės apskaitos registre, dėl to pagal vedamą apskaitą negalima nustatyti, kur buvo panaudotas Bendrovės trumpalaikis turtas – 58 000 litų (16797,96 Eur). Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

K. V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbdamas UAB ,,P.“ direktoriumi, tuo pačiu ėjo ir kasininko pareigas. Vyr. buhalterės pareigose dirbo ir UAB ,,P.“ buhalterinę apskaitą tvarkė L. V.. 2013 metais maždaug spalio lapkričio mėnesiais kasoje buvusius apie 58 000 litų neišrašydamas apskaitos dokumento išmokėjo R. S., kuris už tuos pinigus turėjo nupirkti prekių. Apie įvykusią pinigų išmokėjimo operaciją bendrovės buhalterės neinformavo. Kodėl išmokėdamas pinigus neišrašė apskaitos dokumento bei jo nepateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei, paaiškinti negali, nes neatsimena priežasčių. Galbūt tai planavo padaryti vėliau, o po to pamiršo. Mano, kad prekės už minėtus pinigus buvo nupirktos. Kaip minėjo ankstesnėse apklausose, dokumentų saugojimo tvarkos bendrovėje jis nebuvo nustatęs, dokumentai buvo laikomi kabinetuose, buvusiuose (duomenys neskelbtini), o po to pervežti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Dėl ankstesnėje apklausoje pakeistų parodymų, gali paaiškinti, kad juos pakeitė, nes ankstesnėse apklausose dėl susijaudinimo davė neteisingus parodymus, o apie tai pasakęs advokatui, jo buvo paskatintas duoti teisingus parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Esant galimybei prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka, kad jo sumokėtas užstatas būtų įskaitytas į galimos bausmės-baudos padengimą (9 t., b. l. 116-119).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2015 m. lapkričio 27 d. liudytojas R. S. parodė, kad su draugu V. S. 2011 metais susitarė daryti dėvėtų drabužių verslą. Įkūrus įmonę V. S. susirado buhalterę L. V. bei save paskyrė direktoriumi. Jis pats įmonei padėdavo nupirkti dėvėtus drabužius užsienyje. 2012 metų lapkričio mėnesį UAB ,,P.“ trūkstant apyvartinių lėšų iš savo draugo kunigo S. F. pasiskolino įmonės reikmėm 68100 litų. Vėliau iš Troškūnų šventos trejybės parapijos UAB ,,P.“ vardu pasiskolino 100000 litų. Visi pinigai buvo pervesti į UAB ,,P.“ sąskaitas. Jo žiniomis pinigai buvo panaudoti prekėms pirkti 2013 pabaigoje. V. S. išeidamas iš darbo jam ir naujai direktorei I. S. jokių UAB ,,P.“ dokumentų ir pinigų nepaliko. 2013 metų pabaigoje bendrovės rūbus pervežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, nes jų nuomojamose patalpose prakiuro stogas (9 t., b. l. 41-43);

- 2016 m. rugpjūčio 10 d. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad suvedus akistaton spec. liudytojus R. S. ir V. S., R. S. parodė, kad gaudamas pinigus iš V. S. pinigų perdavimo dokumentų nepasirašinėjo. Tarp jų buvo pasitikėjimas, todėl nematė reikalo pasirašinėti kiekvieną dokumentą. Prekių įsigijimo dokumentus palikdavo sandėlyje, kur juos pasiimdavo buhalterė. Ar buhalterė suvesdavo visus dokumentus, nežino. Po paskutinio pavedimo iš S. F., V. S. jam perdavė grynuosius pinigus, už kuriuos jis pirko įmonei prekes. Su prekėmis atkeliaudavo ir prekių įsigijimo dokumentai. Kam perdavė dokumentus, tiksliai neatsimena. Dokumentų perdavimo buhalterei metu jis nedalyvavo (9 t., b. l. 77-81);

- 2015 m. rugsėjo 23 d. spec. liudytoja I. S. parodė, kad UAB ,,P.“ dirbo rūšiuotojos pareigose nuo 2012 m. birželio 18 d. 2013 m. gruodžio 2 d. pradėjo dirbti bendrovės direktoriaus pareigose. 2013 metų gruodžio mėnesį V. S. išėjus iš darbo, kaip ji galvojo, akcininkai R. S. ir M. G. paprašė jos laikinai dirbti bendrovės direktore. Ji sutiko. Realiai šių pareigų neatliko. Toliau dirbo rūšiuotojos darbą. Iš buvusio direktoriaus V. S. neperėmė nei kasos dokumentų, nei buhalterinės apskaitos dokumentų, nei spaudo, nei pinigų. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas. Žino, kad 2013 metų pabaigoje bendrovės rūbai buvo pervežti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas adresu(duomenys neskelbtini). Ar kartu su jais buvo pervežti ir įmonės dokumentai, nežino. Apie tai, ar V. S. perdavė R. S. kažkokius pinigus, nieko nežino (9 t., b. l. 26-32);

- 2015 m. rugsėjo 18 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 12 d. liudytoja L. V. parodė, kad dirbo UAB ,,P.“ buhaltere. Ją įdarbino įmonės direktorius ir akcininkas V. S.. 2013 metų gruodžio pradžioje V. S. nusprendė išvykti į Angliją ir atsisakė direktoriaus pareigų. Vietoj jo buvo paskirta direktore I. S.. UAB ,,P.“ dokumentų priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas. R. S. dalyvavo įmonės veikloje, tačiau jokių oficialių pareigų neužėmė. Iš kunigo F. gautus pinigus išgrynino V. S., kur jis juos panaudojo, nežino, nes jai nebuvo pateikti jokie dokumentai. Visus bendrovės dokumentus ji perdavė V. S.. Prekes – rūbus matė tik dokumentuose. Jai žinoma iš M. G., kad keičiantis direktoriams bendrovės prekės – padėvėti rūbai ir dokumentai buvo laikomi, kur ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, bet vėliau patalpų savininko iškraustyti ir užrakinti kažkur kitur (8 t., b. l. 123-134);

- 2015 m. gruodžio 3 d. liudytojas M. G. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Pažįsta bendrovės „P.“ vadovą V. S. ir R. S., nes abi įmonės vertėsi tuo pačiu verslu – prekyba padėvėtais rūbais. į UAB ,,P.“ jis buvo investavęs apie 60000 litų. Kaip apsidraudimas, kad pinigai bus grąžinti, V. S. jam perrašė 50 proc. UAB ,,P.“ akcijų. 2013 metų pabaigoje V. S. nusprendė išeiti iš darbo direktoriaus pareigose ir vietoj jo, jis ir R. S. pasiūlė pareigas užimti UAB ,,P.“ rūšiuotojai I. S.. UAB ,,P.“ dokumentai nebuvo perduoti, aktas nesurašytas. Kažkokie dokumentai buvo sandėliavimo patalpose kartu su saugomais rūbais adresu(duomenys neskelbtini), kuriuos jie pervežė pagal pasaugos sutartį (jos neranda). Kadangi šių patalpų savininkams nebuvo sumokėta nuoma, jie juos pervežė kažkur kitur. Išeidamas iš darbo V. S. jam nieko neperdavė. Jam žinoma, kad realiai UAB „P.“ vadovavo V. S. ir R. S., tačiau apie šios įmonės gautus ir išleistus pinigus jis nieko nežino (8 t., b. l. 138-140);

- 2016 m. balandžio 11 d. specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,P.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/53, iš kurios matyti, kad Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – bendrovė) „P.“ įregistruota (duomenys neskelbtini), įmonės kodas(duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Tiriamuoju laikotarpiu (tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-11-30.) bendrovės „P.“ vadovais buvo: direktorius I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) – nuo 1996-04-24 iki 2012-05-07 pagal 1996-04-24 darbo sutartį Nr. 01 (4 priedas, 4.1 lapas), direktorius V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) – nuo 2012-05-07 iki 2013-12-02 pagal 2012-05-07 darbo sutartį Nr. 47 (4 priedas, 4.2-4.4 lapai). Laikinai ėjusi direktorės pareigas I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) – nuo 2013-12-02 iki 2014-12-02 pagal bendrovės „P.“ akcininkų S. F. ir M. G. 2013-11-29 sprendimą (5 priedas, 1 lapas). Tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2012-05-07 iki 2014-12-08, bendrovės „P.“ vyr. buhaltere buvo L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2012-05-07 darbo sutartį Nr. 48 (4 priedas, 4.5-4.6 lapai). Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti bendrovės „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes: bendrovėje „P.“ pažeista LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes bendrovėje „Prestižas“ nepagrįstos apskaitos dokumentais kasoje buvusių apie 58000 Lt (16797,96 Eur) V. S. perdavimo R. S. ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „P.“ buhalterinės apskaitos registruose. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, ar V. S. realiai perdavė R. S. kasoje buvusius apie 58000 Lt (16797,96 Eur), o pagal 2015-11-27 liudytojo apklausoje R. S. pateiktus duomenis, kad V. S., išėjęs iš darbo, jokių pinigų nepaliko, apie 58000 Lt (16797,96 Eur) nepanaudoti bendrovės „P.“ veikloje ir neaišku, kam jie panaudoti, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus. Taip pat nurodyti kiti buhalterinės apskaitos pažeidimai, tačiau jie nevardijami, kadangi atlikus papildomą UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad dėl jų padarymo galima nustatyti bendrovės „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą (6 t., b. l. 13-35);

- 2016 m. liepos 28 d. papildoma specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,P.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/104, iš kurios matyti, kad keičiasi specialisto išvada Nr. 5-2/53, o būtent, dėl šioje išvadoje nurodytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, įvertinus buhalterės L. V. papildomai pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, kuriuose įregistruoti 2012 metų apskaitos dokumentai apima kasos, banko, pirkimų, pardavimų, turto apskaitos bei kitus duomenis ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad papildomai pateikti buhalterinės apskaitos registrai klaidingai parodo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžius ir struktūrą, daroma išvada, kad registrai sudaryti remiantis apskaitos dokumentų, nors jie ir neišsaugoti, duomenimis ir dėl to galima nustatyti bendrovės „P.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2012 metus (6 t., b. l. 146-157);

- 2018 m. sausio 18 d. specialistas D. M. parodė, kad UAB ,,P.“ pažeidimai dėl, kurių iš dalies negalima nustatyti bendrovės „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nurodyti 2016 m. balandžio 11 d. specialisto išvados Nr. 5-2/53, atsakyme į 8 klausimą. Pagal minėtos išvados 1.3 punktą Bendrovėje ,,P.“ pažeista LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes bendrovėje „P.“ nepagrįstos apskaitos dokumentais kasoje buvusių apie 58000 Lt (16797,96 Eur) V. S. perdavimo R. S. ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „P.“ buhalterinės apskaitos registruose. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, ar V. S. realiai perdavė R. S. kasoje buvusius apie 58000 Lt (16797,96 Eur), o pagal 2015-11-27 liudytojo apklausoje R. S. pateiktus duomenis, kad V. S., išėjęs iš darbo, jokių pinigų nepaliko, apie 58000 Lt (16797,96 EUR) nepanaudoti bendrovės „P.“ veikloje ir neaišku, kam jie panaudoti, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus. Bei tos pačios išvados 1.2 punktas, kuriame nurodyta, kad Bendrovėje „P.“ pažeista LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes bendrovėje „P.“ nepagrįstos apskaitos dokumentais 60997,78 kg dėvėtų drabužių už 104956,28 Lt (30397,44 Eur) įsigijimo verte perdavimo ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „P.“ buhalterinės apskaitos registruose. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, ar bendrovės „P.“ turtas, 60997,78 kg dėvėtų drabužių už 104956,28 Lt (30397,44 Eur) įsigijimo verte, realiai buvo perduotas, ir jei buvo perduotas, tai konkrečiai kam ir kada, ir ar buvo perduotas buhalterinės apskaitos duomenimis buvęs visas 60997,78 kg dėvėtų drabužių už 104956,28 Lt (30397,44 Eur) įsigijimo verte likutis, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad punkte minėti 60997,78 kg dėvėtų rūbų nebuvo perleisti ar parduoti tretiesiems asmenims, o tiesiog buvo pervežti saugoti į kitą saugojimo vietą, tokios operacijos buhalterinėje apskaitoje fiksuoti nereikėjo, todėl ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimo nebūtų. To paties klausimo atsakymo 1.1. punktas pasikeitė 2016 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/104. Dėl atsakymo 1.3 punkte nurodyto pažeidimo konkrečių pasekmių, galiu nurodyti, kad dėl to, kad apskaitos registre nebuvo apskaitytas 58000 litų (16797,96 eurus) panaudojimas, negalima nustatyti kur buvo panaudotas bendrovės trumpalaikis turtas, gryni pinigai, dėl to negalima nustatyti ar šie pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje (ar buvo panaudoti prekėms pirkti, darbo užmokesčiui sumokėti, skoloms grąžinti ar kitiems įsipareigojimams vykdyti), dėl to negalima nustatyti ar šie pinigai buvo nepanaudoti bendrovės veikloje, o buvo panaudoti kokioms nors kitom reikmėm ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB ,,P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Iš vedamos UAB ,,P.“ apskaitos negalima nustatyti ar 58000 litų buvo išmokėti R. S., ar panaudoti kokioms nors kitoms reikmėms. Toks išmokėjimas buvo nustatytas tik ikiteisminio tyrimo metu (9 t., b. l. 59-63);

- 2015 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, iš kurio matyti, kad BUAB ,,P.“ naudai iš V. S. priteista 17 324,72 eurų skola (1 t., b. l. 79-80).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, tai yra būdamas įmonės direktorius buhalterinę apskaitą nurodytu laikotarpiu vedė aplaidžiai ir šias aplinkybes jis pripažino. Neneigė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė samdytas buhalteris. Nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. iš kasos R. S. išmokėjo 58000 litų (16797,96 eurus), tačiau dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų išmokėjimą, Bendrovės buhalterei L. V. nepateikė, dėl ko minėtos ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos Bendrovės buhalterinės apskaitos registre, dėl to pagal vedamą apskaitą negalima nustatyti, kur buvo panaudotas Bendrovės trumpalaikis turtas – 58 000 litų (16797,96 Eur). Nustatyta ir tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, nes dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamasis privalo atsakyti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu (9 t., b. l. 133-135).

V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas (9 t., b. l. 128, 129), psichiatrijos, narkologijos įskaitose neužregistruotas, dirba.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 16 str.), kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė yra tinkama bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekti. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – užstatas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas. Užstatas 1000 eurų 2016 m. rugsėjo 19 d. nurodymu sumokėtas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą (9 t., b. l. 120-123). V. S. sutinka, kad jo sumokėtas užstatas būtų įskaitytas į galimos bausmės – baudos padengimą (9 t., b. l. 116-119). Laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktinis įrodymas: 2015 m. spalio 29 d. AB ,,Swedbank“ raštu Nr. S/11152 pateiktas kompaktinis diskas, su sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu, esantis byloje (4 t., b. l. 165, prisegtas ant 9 t. galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu ir BVK 22 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti 39 MGL (1468,74 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 26 MGL (979,16 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – užstatą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Į 1000 Eur dydžio užstatą, kuris laikomas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje Nr. 197044060000497366, nukreipti baudos išieškojimą, likusią sumą grąžinti V. S..

Daiktinį įrodymą: 2015 m. spalio 29 d. AB ,,Swedbank“ raštu Nr. S/11152 pateiktą kompaktinį diską, su sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

I. V. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.