Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1093-311/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
1-1093-311/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14393-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
L. T.
Kaltinamasis
D. L.
Advokatai
Darius Karabinas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1093-311/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14393-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Astai Chraminai,gynėjui advokatui Dariui Karabinui,nukentėjusiajai L. T.,kaltinamajai D. L.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., gimusi (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2016 m. kovo 27 d. apie 10.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, daužė rankomis užrakintas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambario duris ir plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti šaukdama : „pamatysi kas tau bus“, „papjausiu“, „nužudysiu“ savo motiną L. T., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamoji D. L. kalta prisipažino ir parodė, kad ji gyvena su mama L. T. ir broliu N. T., kuris yra neįgalus. Ji turi sugyventinį, kuris pas juos negyvena.

2016-03-26 su sugyventiniu namuose išgėrė brendžio butelį ir, kaip jai atrodo, nuėjo miegoti. Mama supyko, kai jos sugyventinis norėjo pernakvoti pas juos namuose. Sugyventinis paklausė, kodėl mano brolis toks apsvaigęs. D. L. pasakė, kad ryte jis išgeria „prednizolono“, o per pietus- alaus ir brendžio. Mama supyko, sakė, kad D. L. su sugyventiniu nori jos namą užvaldyti.

Pačio įvykio neatsimena, nes buvo girta, tačiau su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Šiuo metu mamos atsiprašė, su ja susitaikė, dabar su mama santykiai geri, mama jai atleido.

Nukentėjusioji L. T. parodė, kad 2016-03-26 buvo didysis šeštadienis. D. D. grįžo namo, rėkavo ant (duomenys neskelbtini). Pastaroji atrakino duris ir nuėjo į savo kambarį, kur užmigo. Apie 2 val. išgirdo, kad kažkas braižo jos langą, po to nuėjo prie verandos. L. T. pagalvojo, gal kas nori uždegti jos namą, todėl iškvietė policiją. Greitai atvyko policija. Kai (duomenys neksel btini) uždegė visur šviesas, tai D. savo kambary užgesino šviesą. Ji neįsileido policijos į savo kambarį. L. T. sakė D., kad įleistų policiją. Kai po to įėjo į D. kambarį, tai tas jos draugas su striuke po kaldra gulėjo. Juos abu, t.y. ir D., ir jos sugyventinį išvežė policija. Apie 11 val. D. grįžo namo Ji buvo labai supykusi. Kai L. T. buvo nuėjusi į D. kambarį, iš rankinuko paėmė 170 €. D. sakė, kad ji atiduotų jai pinigus, nes reikia sumokėti pinigus taksistui. L. T. išmetė jai tuos pinigus. Po to D. trankė L. T. kambario duris, grasino, sakė: „Pamatysi, kas tau bus“. Tuomet L. T. vėl paskambino į policiją

K. D. daužė jos kambario duris, tai, tikriausiai, grasino. Gal ji sumaišė, kad D. sakė: „Papjausiu, užmušiu“. Ji tik sakė: „Pamatysi, kas tau bus“. Žiemą ji irgi grasino, bet neįvykdė grasinimų.

Nukentėjusioji negali pasakyti, ar D. tą dieną pasakė, kad papjaus. Šiuo metu nori, kad byla būtų nutraukta, tikisi, kad dukra pasitaisys. Nori, kad dukra D. jai padėtų.

( duomenys neskelbtini) parodė, kad 2016-03-26 apie pietus jos sesuo D. L. namuose gėrė kartu su savo sugyventiniu Vaidu. Kai mama nerado maisto, kurį buvo nusipirkusi, nuėjo į D. kambarį. D. draugas girtas miegojo. D. taip pat buvo girta. Mama sakė, kad eitų Vaidas iš namų. D. pradėjo daužyti duris, šaukė. Tuomet mama iškvietė policijos pareigūnus ir D. išvežė. Naktį grįžo D., pradėjo vėl spardyti duris, sakė: “Pamatysi, kas tau bus“, taip pat sakė, kad papjausi, padegsiu kad padegs, į konteinerį sukiš“.

Ji sakė: “Pamatysi, kas tau bus, papjausiu, padegsiu“. Tai buvo kovo 27 d. Taip pat grasino ir žiemą.

Iš 2016-03-27 tarnybinio pranešimo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad užfiksuota, jog kreipėsi L. T., kurią grasina nužudyti dukra D. L. (b.l.2-5).

Iš 2016-03-28 pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad užfiksuota, kad kreipėsi L. T., kurią grasina nužudyti dukra D. L. (b.l.10-14).

Iš 2016-04-07 bendrojo pagalbos centro rašto Nr. 41D(K)-585 matyti, kad buvo pateikta informacija apie tai, jog 2016-03-27 11.17 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas L. T. pranešimas iš telefono Nr. 8 678 76466 dėl triukšmo, konflikto (b.l. 28).

Iš 2016-04-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2016-04-07 bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(K)-585 pateiktas „CD“, kuriame užfiksuota, kad kreipėsi L. T., kad ji bijo dukros, prašo pagalbos (b.l.30-34).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 325 matyti, kad 2016-03-27 12:37:01 D. L. nustatytas 1,45 prom. girtumas (b.l. 37).

Iš 2016-04-05 specialisto išvados Nr.93TPK-304 matyti, kad D. L. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 69-70).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios D. L. veikoje, visiškai įrodyta, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., nes kaltinamoji, būdama apsvaigusiu nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino savo motinai, kad ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinama D. L., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai–bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-26/2010)

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016-03-26 nukentėjusiosios L. T. namuose jos duktė-kaltinamoji D. L. su savo sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp D. L. ir nukentėjusiosios kilo tarpusavio žodinis konfliktas, dėl ko L. T. iškvietė policijos pareigūnus, kurie D. L. išvežė į policijos nuovadą. Grįžusi ryte D. L. pradėjo daužyti L. T. kambario duris, grasinti užmušti, papjauti, todėl nukentėjusioji labai išsigando. Teismo nuomone, dėl tokių kaltinamosios D. L. veiksmų-būdama girta ir tik ką grįžusi iš policijos komisariato, kur buvo laikinai sulaikyta dėl nukentėjusiosios L. T. kreipimosi, daužė nukentėjusiosios kambario duris, grasino nužudyti, dėl ko nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad šie kaltinamosios grasinimai gali būti įvykdytas. Tokie D. L. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. T. nurodė, kad kaltinamajai-savo dukrai D. L. atleido, su kaltinamąja susitaikė, jai pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamosios D. L. atžvilgiu būtų nutraukta jai susitaikius su kaltinamąja ir pastaroji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji D. L. kalta pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiąja, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė nukentėjusiosios ir kaltinamosios prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamosios D. L. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamąją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios D. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jai atleido, neteista, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir tvarka atleista nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., todėl kaltinamosios D. L. susitaikymas su nukentėjusiąja L. T. priimtinas, kaltinamoji D. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamosios D. L. atžvilgiu nutrauktina.

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji D. L. anksčiau ne kartą bausta administracine tvarka, padarė smurtinę nusikalstamą veiką, ši nusikalstama veika buvo padaryti prieš šeimos narį-motiną todėl jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-04 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5014, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Darius Karabinas teikė antrinę teisinę pagalbą D. L. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 234,50 EUR.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 38 str. 1 d., 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., LR (duomenys neskelbtini) 298, 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1, 4 d., 304 str., 305 str. 4, 6 d., 307 str. 3, 5, 7 d., 308 str., 312 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D.L., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, jai susitaikius su nukentėjusiąja L. T..

Skirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas pilnai baigti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. L. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Įspėti D. L., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas