Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai adv. Alvydai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė BK 64 str. 3 d., 63 str. 9 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006-10-05, 2006-12-18, 2007-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006-05-31 iki 2006-06-02, nuo 2006-11-21 iki 2006-11-22 ir pagal 2006-12-18 ir 2007-03-06 teismo nuosprendžius atlikta bausmės dalis nuo 2006-12-18 iki 2007-04-18. Šiuo nuosprendžiu iš V. M. , G. Č. , A. P. ir A. V. solidariai priteista, o G. Č. ir A. P. neišgalint iki pilnametystės iš civilinių atsakovų Kauno apskrities ugdymo ir globos centro bei E. K. 250 litų R. L. .

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. M. , G. Č. , A. V. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už tai, kad jis būdamas nepilnamečiu, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V. bei nepilnamečiais V. M. ir G. Č. , 2006-11-21 apie 01 val. 30 min. prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), A. P. atsuktuvu išdaužus R. L. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, G. Č. ir V. M. pagal išankstinį susitarimą stebint aplinką, o A. V. per išdaužtą langą įsibrovus į šio automobilio saloną, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – R. L. priklausančius daiktus: kompaktinių plokštelių grotuvą „KDC – W5031 Y“ be priekinio valdymo skydelio – 800 litų vertės, dezodoranto flakoną „Adidas“ - 17 litų vertės bei dėžę su žibintų ir jų dalių komplektacija, bendros 40 litų vertės. Iš viso pasikėsino pagrobti R. L. priklausantį 857 litų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ir svetimo turto neužvaldė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti ir sulaikyti policijos darbuotojų.

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-18 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teigia, kad bendrinant bausmes jam paskirta per didelė bausmė. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus. Be to, nurodo, kad mirė jo mama. Nusikaltimus su bendraamžiais darė dėl to, kad gyvenant globos namuose buvo blogos sąlygos. Teigia, kad dabar eitų gyventi pas pusseserę, pradėtų mokytis, gautų pašalpą ir nebedarytų naujų nusikaltimų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teisiamajame posėdyje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo A. P. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2d., tačiau bendrindamas bausmes neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistasis A. P. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su galutine subendrinta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Skiriant nuteistajam bausmę buvo laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Skiriant bausmę atsižvelgta į nuteistojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, grobiamo turto vertę, į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltės formą, kaltininko asmenybę, į tai, jog nusikalto būdamas nepilnamečiu, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. A. P. , būdamas nepilnamečiu, teistas tris kartus, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, buvo atleistas nuo atsakomybės, tačiau ir toliau darė nusikaltimus. Nusikaltimas, už kurį dabar nuteistas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje. Nors ir prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi iš nuteistojo elgesio teisiamojo posėdžio metu nesimatė, kad jis gailisi dėl savo nusikalstamų veikų. Prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Dėl šių motyvų nuteistajam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė nei baudžiamojoje įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo skundo argumentas, kad mirė jo mama, neturi įtakos bausmės skyrimui. Teiginiai, kad jis gyvens pas pusseserę, mokysis, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais duomenimis. Be to, teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis daugiau nenusikals, kadangi būdamas nepilnamečiu yra teistas tris kartus, teismas vieną kartą parodė pasitikėjimą juo ir bausmės vykdymą atidėjo, tačiau A. P. išvadų nepadarė ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas bendrindamas keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje 2K-P-282 esamu išaiškinimu. Teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 64 str. 3 d., 63 str. 9 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1p. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2006-10-05, 2006-12-18 ir 2007-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartyje (b. b. Nr. 2K-P-193/2007) plenarinė sesija pakoregavo 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-282 esamą išaiškinimą. Šioje nutartyje konstatuota, kad nei Baudžiamasis kodeksas, nei Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato bausmių „išbendrinimo“ ir, priimant antrąjį ar kitus nuosprendžius, nenumato galimybės ignoruoti ankstesnėse bylose subendrintas bausmes. Plenarinė sesija minėtoje nutartyje išaiškino, jog tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos - su subendrinta bausme.

2007-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d, 9 d., 65 str. 1 d. 1p., subendrinta su 2006-10-05 ir 2006-12-18 Kauno miesto apylinkės teismo paskirtomis bausmėmis dalinai jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Kadangi pagal 2007-05-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimą subendrintos bausmės negali būti „išbendrintos“, teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str., turėjo subendrinti su 2007-03-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

Nors teismas, bendrindamas bausmes, formaliai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad toks bausmių subendrinimo būdas, kokį panaudojo pirmosios instancijos teismas, neiškreipia teisingo bausmės paskyrimo principo ir dėl to nėra paskirta per griežta bausmė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-18 nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-16 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bei neatliktos bausmės iš dalies pridėti 2007 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.