Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus atstovei Viktorijai Bučinskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens K. K. atitinkamoje srityje priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens K. K. jos globėjo sutikimu hospitalizavimą ir gydymą vieno mėnesio terminui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 23 d.

Prašyme nurodyta, kad 2020 m. balandžio 23 d. 16.53 val. į VŠĮ RKL Psichiatrijos kliniką pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 str. 1 p. hospitalizuotas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo K. K., jos globėjo V. K. sutikimu. Pacientė K. K., a. k(duomenys neskelbtini) nuo 1959 metų serga psichikos liga. Didelių specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nustatytas neterminuotai. Daug kartų gydyta įvairiuose psichiatrijos stacionaruose dėl išreikštos paranoidinės simptomatikos, neadekvataus, agresyvaus elgesio. Liga įgavusi rezistentišką gydymui eigą, remisijos trumpos, nepilnavertės, dažnos hospitalizacijos. Diagnozuota : paranoidinė šizofrenija, asmenybės defektas. 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu K. K. pripažinta neveiksnia ir pacientės globėju ir turto administratoriumi paskirtas sūnus V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Prašoma išduoti leidimą pratęsti Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 str. 1 p. pagrindu ir tvarka neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimą ir gydymą vieno mėnesio terminui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio mėn. 23 d. 16.53 val.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė tenkinti prašymą ir išduoti teismo leidimą pratęsti K. K. priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje 1 mėnesio laikotarpiui, nes pagal šiuo metu esamą pacientės sunkią psichinę sveikatos būklę, jai reikalingas stacionarus gydymas.

Hospitalizuotino asmens K. K. atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė sutinka su pareiškėjo prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau- Įstatymas). Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog K. K. psichikos liga serga nuo 1959 metų, daug kartų gydėsi įvairiose psichiatrijos stacionaruose dėl paranoidinės simptomatikos, neadekvataus, agresyvaus elgesio. Liga įgavusi rezistentišką gydymui eigą, remisijos trumpos, nepilnavertės, dažnos hospitalizacijos. Diagnozuota : paranoidinė šizofrenija, asmenybės defektas.

2020 m. balandžio 23 d. sūnaus iniciatyva stacionarizuota į AS ŪB skyrių, išliekant blogai psichinei būsenai, išreikštai kliedesinei aplinkos bei įvykių interpretacijai, sujaudinimui, neadekvačiam elgesiui, perkelta į MS ŪGP skyrių, stacionarizuota. Ligonei diagnozuota PAH, IŠL, lėtinis PV (daug metų). Iš ligos istorijos išrašo matyti, kad K. K. somatinė būsena: bendra būklė patenkinama. Psichinė būsena : sąmoninga, teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike. Pokalbio metu vietoje nenustygsta, nuolat sukiojasi, stojasi, sėdasi, nerimastinga. Ištisai paskubom garsiai padrikai pasakoja, kad visi aplinkui jai kenkia, nuodija, nori jos turto. Sūnų vadina ne sūnumi, teigia, kad jis apsišaukėlis. Pasakoja, kad „pagimdžiau gerą vaiką“, o „sukeitė su nusikaltėliu“. Priešiška jo atžvilgiu. Kaltina, kad „nori su manimi susidoroti“, „užvaldyti turtą“. Dirgli, pyksta, kelia toną. Nuotaika permaininga su disforijos atspalviu. Niekuo nepasitiki, įtari. Elgesys impulsyvus, neprognozuojamas. Nesusikaupia, į klausimus pagal prasmę neatsako, duomenų patikimai apie save suteikti nesugeba. Serganti psichikos liga nesijaučia, sako, kad jai tik esanti „migla ant akių ir silpnumas“, tačiau gydytis neprieštarauja. Visiškai be kritikos. Socialiai dezadaptuota, reikalinga pastovios priežiūros, stebima defektinė simptomatika visose psichinės veiklos sferose. Nustatyta diagnozė : paranoidinė šizofrenija.

Kauno apylinkės teismo 2000 m. liepos 17 d. sprendimu K. K. buvo pripažinta neveiksnia bei jos globėju paskirtas jos sūnus V. K.. 2020 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, peržiūrėjus 2000 m. liepos 17 d. sprendimą, buvo nustatytos konkrečios sritys, kuriuose K. K. yra neveiksni ir jos globėju toliau paliktas sūnus V. K..

Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų, medicininių dokumentų matyti, kad dėl sutrikusios pacientės K. K. psichikos yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei, taip pat kitų asmenų sveikatai ar gyvybei bei jų turtui.

2020 m. balandžio 27 d. konsiliumas konstatavo, kad K. K. liga įgavusi nepertraukiamą eigą, remisijos trumpos, nepilnavertės, dažnos hospitalizacijos psichiatriniame stacionare, šiuo metu stebimas ligos paūmėjimas, paūmėjus ligai, pacientė dėl išreikštos paranoidinės simptomatikos, besikartojančių sujaudinimo, neadekvataus elgesio epizodų neišbūna namuose, atsisako vartoti skiriamą medikamentinį gydymą, pacientė yra neveiksni, todėl nutarta teikti prašymą teismui dėl leidimo tęsti neveiksnaus paciento jo globėjo sutikimu hospitalizaciją ir gydymą VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje Marių sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo priverstinės hospitalizacijos pradžios.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas bei teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų išsakytus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl K. K. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl K. K. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo termino pratęsimo psichiatrijos įstaigoje 1 mėnesio laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pratęsti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priverstinio hospitalizavimo ir gydymo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje terminą 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios, tai yra nuo 2020 m. balandžio 23 d.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.