Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Armėnijoje, asmenybė nustatyta pagal Armėnijos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. buvo kaltinamas tuo, kad bendrai veikdamas su Z. N., neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent 2018 m. gegužės 19 d. apie 03 val. 40 min., Žiūrų kaimo ribose, Slavikų seniūnijoje, Šakių rajono savivaldybėje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir - VSAT prie LR VRM) Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos saugomame pasienio ruože, tarp valstybės sienos pažymėtų ženklų Nr. 309-310 iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, perplaukdami Šešupės upę, kurios vidurys atitinka valstybės sieną, į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Neteisėtai būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje toliau ėjo pėsčiomis į teritorijos gilumą, kol 2018 m. gegužės 19 d. 08 val. 20 min., Kidulių kaime, Šakių rajono savivaldybėje, prie degalinės „Ventus“ buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos pareigūnų.

Kaltinamasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad jis pagal tautybę jis yra izitas, jų nacijoje yra trys kastos, tarp tų kastų negalima tuoktis. Kadangi jis pamilo merginą iš kitos kastos, septynis metus jie buvo persekiojami merginos giminaičių, kurie yra labai turtingi žmonės. Nurodė, kad jis iš Armėnijos pabėgo į Rusiją. Pirmus metus jis gyveno Maskvoje. Kai suprato, kad ten jį surado, iš Maskvos pabėgo į Jaroslavlį. Per šiuos septynis metus lakstė po Rusiją, o gruodžio mėnesį atvyko į Kaliningradą. Kaliningrade turėjo draugą, kuriam paskambino ir jis jam surado butą. Nurodė, kad į Kaliningradą atvyko su žmona ir dviem vaikais ir pirmiausia padavė prašymą gauti vizą. Suprato, kad jo išsigelbėjimas yra Europa, kadangi ten ginamos žmogaus teisės, todėl su žmona nusprendė išvykti į kokią nors Europos šalį prašyti pagalbos. Nurodė, kad žmona gavusi vizą išvažiavo, o po trijų dienų davė jam vizą, tačiau atvykęs į pasienio kontrolės punktą, jis nebuvo išleistas. Patvirtino, kad jo neįleido nei į Lenkiją, nei į Lietuvą, nes kai atvyko prie Lenkijos sienos, jiems nepatiko maršrutas, klausė, kodėl vyksta į Lenkiją ir važiuoja su maršrutiniu autobusu, kuris važiuoja į Vokietiją. Taip pat pasienio pareigūnams užkliuvo pinigai, nes jis turėjo daugiau pinigų kortelėje, nei grynaisiais, todėl jo ir neįleido. Po to keturis kartus teikė prašymus vizai gauti, tačiau jam pasakė ambasadoje, kad neįleidžia į Europą. Tada jis padavė į Lietuvos ambasadą prašymą dėl tranzitinės vizos. Su šia viza norėjo atvykti į kokį nors Lietuvos policijos punktą, kad paprašytų prieglobsčio. Lietuvos pasienio poste taip pat nepraleido. Tada jis galvojo, kad išvyks į Maskvą, bandys per kitą šalį. Kadangi Kaliningrade taip pat yra didelė kasta, jį taip pat surado. Tada jis neturėjo galimybės išskristi atgal į Maskvą. Tada jis kaime paklausinėjo žmonių, kad jį pėsčiomis nuvestų. Surado vieną žmogų, kuriam papasakojo savo istoriją, jis sutiko padėti, parodė kelią. Tada jis perėjo sieną, tačiau nežinojo ar tai Lietuva, ar Lenkija. Nurodė, kad pirmiausiai norėjo surasti punktą ir prašyti prieglobsčio. Kai jau perėjo sieną, stotelėje prie jo privažiavo pasieniečiai, žmonės su uniformomis, jie jį paėmė, tada ten pasakė, kad nori prašyti prieglobsčio. Patvirtino, kad pirmą kartą prieglobsčio paprašė, kai žmonės su uniformomis paėmė pas save ir pradėjo klausinėti, kas jis. Tie asmenys nieko nesakė, kai jis pasakė, kad nori prašyti prieglobsčio, jiems buvo įdomu, kaip praėjo sieną. Jokių dokumentų pasirašyti nedavė, apklausinėjo iš karto. Sulaikytas buvo 2018 m. gegužės 19 d., prašymas dėl prieglobsčio pateiktas 2018 m. gegužės 21 d. Pirmoje apklausoje, kai jis buvo nuvežtas, pasakė, kad nori gauti prieglobstį, neuniformuotas žmogus kažką užsirašė lapelyje, klausė, kodėl atvyko. Pasakė, kad atvyko prieglobsčio. Tada sakė, kad aišku, jog nori prieglobsčio, kad jam padės, tik prašė pasakyti, kaip atvyko. Nesiūlė dokumentų užpildyti. Prašymas atsirado, kai jis buvo sulaikytas dvi paras, po tų parų atvežė į Pagėgių rinktinę, ten buvo rašytinis prašymas parašytas. Apklausa atlikta 2018 m. gegužės 20 d. Sekmadienį buvo apklaustas, o pirmadienį Migracijos tarnyboje buvo raštiška apklausa, tada parašė prašymą dėl prieglobsčio. Viskas vyko Pagėgių rinktinėje, kurioje ir yra Migracijos tarnyba. Patvirtino, kad prieš dvi savaites bandė patekti į Lietuvą, su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau jo neįleido. Nežinojo, kad tada buvo galima prašyti prieglobsčio. Žinojo, kad nelegalu iš vienos šalies į kitą keliauti, bet tai buvo neišvengiama. Asmenio, kuris privedė prie upės, jis nepažinojo, jį matė tik vieną dieną, tas asmuo tik kryptį parodė, kartu neplaukė. Nurodė, kad plaukė dviese su kitu asmeniu, galimai čečėnu. Išlipę į krantą, nepaliko daiktų, tik balta palaidinė galėjo likti. Pažymėjo, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas, išsilavinimas vidurinis, vedęs, turi du vaikus, žmona laukiasi trečio. Žmonos vieta jam šiuo metu jau yra žinoma, ji yra Prancūzijoje ir ten paprašė prieglobsčio. Patvirtino, kad jis teisėtu būdu iš Rusijos Federacijos siekė išvažiuoti apie penkis kartus. Jis penkis kartus davė prašymą Lenkijos ambasadoje, vieną kartą rašė laišką susitikti su konsulu, norėjo paaiškinti situaciją, konsulas jo nepriėmė, gavo atsakymą, kad gali dar kartą kreiptis vizai gauti. Kai suprato, kad Lenkijos vizos negaus, tada padavė prašymą Lietuvos ambasadoje, Lietuva davė tranzitinę vizą, tai buvo septintas kartas. Nurodė, kad dėl persekiojimo, jis keletą kartų kreipėsi į Rusijos Federacijos policiją, tačiau jam pasakė, kad jeigu nėra nusikaltimo, tai nieko negali kaltinti. Todėl nusprendė, kad vienintelis kelias yra vykti į Europą, kadangi Europoje ginamos žmogaus teisės. Pirmiausia siekė susirasti gyvenvietę patekęs į Lietuvą, kur žmonės gyvena, rasti policijos įstaigą, kadangi nežinojo kelio, nežinojo, kur važiuoti. Gailisi, kad nelegaliai perėjo sieną. Gyvenime stengėsi nepažeisti įstatymų. Nurodė, kad jeigu teismas paskirtų baudą, turėtų galimybę sumokėti. Į Rusijos Federaciją neplanuoja grįžti, bandys gyventi Europos Sąjungoje.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo K. K. 2018 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad pagal tautybę yra izitas. Pagal jų papročius jie negali vesti kitos kastos merginos. Kadangi jis nepakluso, pagrobė savo merginą, be jos giminių sutikimo vedė. Tada jie pradėjo jį persekioti ir ketino nužudyti. Maždaug prieš septynis metus jis su žmona pabėgo į Rusiją ir ten gyveno, tačiau pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Kadangi kur jie bebūtų per savo artimus žmones sužinodavo, kad jos giminės sužinojo kur jie randasi, todėl pasiėmę savo daiktus iš tos vietos išvykdavo, todėl su žmona nutarė išvykti į kurią nors Europos šalį, kad nebūtų persekiojami, o vėliau ten įsidarbinti ir dirbti. Prieš pusę metų jo žmona gavo Lenkišką vizą ir ji išvyko, tačiau jam viza buvo suteikta vėliau ir kai jis bandė išvykti pas žmoną, jo per sieną neišleido. 2017 m. gruodžio mėn. atskrido į Kaliningradą ir ten gyveno. Kadangi norėjo patekti pas žmoną, sugalvojo iš Kaliningrado srities patekti į Lietuvą ir iš jos toliau vykti ieškoti savo žmonos, kadangi jis šiuo metu tiksliai nežino kurioje šalyje ji yra. Vietiniai asmenys jam paaiškino, kokiu būdu jis gali patekti į Lietuvą. 2018 m. iš gegužės 18 dienos į 19 naktį vienas vedlys, kurio nei vardo nei pavardės nežino, jį ir dar vieną vyrą, kurį jis pamatė pirmą kartą, kaip suprato jis galėjo būti čečėnas per miškus ir laukus privedė prie kažkokio upelio, prieš tai davė rūbus, o savo rūbus supakavo į maišelius, kad jie nesušlaptų. Kai priėjo minėtą upelį, vedlys jiems paaiškino, kad kitoje pusėje yra Lietuva ir nurodė, kuria kryptimi jiems reikės eiti. Tam vedliui pinigų jis nemokėjo, tačiau jam prižadėjo, kai bus vietoje, jam atsiskaitys. Prieš jam perplaukiant upelį, vedlys pasakė, kad toliau vykti bus geriau jeigu neturės paso, todėl dar būdamas Rusijos teritorijoje jis savo pasą išmetė miške. Kai jis su savo pakeleiviu, kurio tikslas taip pat buvo patekti į kurią nors Europos šalį, perplaukė upę, plaukė nuogi, o įduotus rūbus, su kuriais atėjo grąžino vedliui, kitam krante persirengė ir pradėjo eiti vedlio nurodyta kryptimi. Kadangi jie nežinojo kur tiksliai reikia eiti, tikėjosi prieiti kokią nors gyvenvietę, susirasti taksi ar autobusą ir toliau vykti į Vokietiją, o iš ten į Prancūziją. Iš pradžių ėjo per laukus, vėliau išėjo į kelią ir priėję autobusų sustojimą, pradėjo laukti, tačiau jiems būnat toje vietoje, privažiavo pasieniečiai ir juos sulaikė. Jis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir apie 300 eurų. Kadangi jis kelis kartus bandė teisėtai išvykti ir susirasti savo žmoną, o jo išvykti neišleido, todėl pabandė išvykti tokiu būdu. Kad jis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, suprato. Daugiau nieko pridurti neturi (b. l. 63-64).

K. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-5-00018-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo, t. y. dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. 2018 m. gegužės 21 d. priimtas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-5-00018-18 į atskirą tyrimą išskirti ikiteisminį tyrimą K. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tyrimui suteikiant numerį 03-2-00278-18 (b. l. 1-2);

2018 m. gegužės 19 d. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 19 d. 03 val. 39 min. Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių užkardos veikimo teritorijoje vaizdo stebėjimo kameromis prie Šešupės upės tarp VSŽ 309 ir VSŽ 10 Lietuvos Respublikos pusėje pastebėti įtartini asmenys, kurie ėjo pagal valstybės sieną, o vėliau dingo šalies gilumoje. Tęsiant paiešką pasitelktas kinologas, kuris atvykęs nusekė prie Šešupės upės kranto, kur rasti požymiai dėl valstybės sienos pažeidimo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. 08 val. 20 min. Šakių r. sav., Kidulių kaimo ribose, prie „Ventus“ degalinės, adresu: (duomenys neskelbtini), sulaikyti du asmenys, kurie su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų, žodžiu prisistatė kad yra Armėnijos Respublikos pilietis K. K., gimęs (duomenys neskelbtini) ir čečėnų kilmės Rusijos Federacijos pilietis Z. N., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 11);

2018 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio vieta, esanti prie Šešupės upės, Šakių r. sav., Slavikų sen., Žiūrų k. ribose, pasienio ruože, žmonių pėdsakai (b. l. 21-29);

2018 m. gegužės 21 d. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos jaunesniosios specialistės V. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. 03 val. 40 min., Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Panemunės PKP, atvykstant iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, patikrintas Armėnijos Respublikos pilietis K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta, vyko kaip keleivis su RU piliečiu S. V., automobiliu „Kia Rio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. K. ir jo dokumentai buvo patikrinti „Antroje patikros linijoje“, nes kilo įtarimų dėl jo deklaruojamo kelionės tikslo, kadangi jis nesutapo su nurodytu „Vizų informacinėje sistemoje“. Apklausus K. K. buvo priimtas sprendimas nurodyto asmens neįleisti į Lietuvos Respubliką. Patikrinus K. K. pasą, jokių klastojimo pažymių neaptikta. Nustatyta, kad Armėnijos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) yra galiojantis iki (duomenys neskelbtini) ir yra tikras (b. l. 65);

2018 m. gegužės 19 d. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos asmens kratos protokolu (b. l. 67-70).

Tyrimo metu K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini), kopija prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

2018 m. gegužės 20 d. K. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Lietuvos Respublikos valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Objektyviai šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais, kuriais pažeidžiamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo režimas. Veika gali būti padaroma kertant sausumos, vandens ar oro sieną bet kuriomis priemonėmis ir būdais, neturint atitinkamo dokumento arba nors ir turint dokumentus, bet sieną pereinant nenustatytoje vietoje tiek iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę, tiek iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką. Valstybės sienos kirtimas – tai asmenų perėjimas, transporto priemonių vykimas, prekių ir kitų vertybių gabenimas per valstybės sieną. Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio prasme Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas laikomas neteisėtu, kai siena kertama: 1) neturint reikalingų dokumentų; 2) pasinaudojant svetimu ar padirbtu dokumentu; 3) nors ir turint dokumentus, tačiau be atitinkamo leidimo, kai jis yra būtinas; 4) išvengiant pasienio kontrolės; 5) kertant valstybės sieną nenustatytoje vietoje, t. y. ne per sienos perėjimo punktus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. neteisėtas valstybės sienos perėjimas laikomas baigtu nuo to momento, kai valstybės siena pereinama neturint reikalingų dokumentų ar ne per nustatytą valstybės sienos perėjimo punktą. Nusikaltimo, numatyto BK 291 straipsnio 1 dalyje, subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia – kaltininkas suvokia, kad neteisėtai, t. y. neturėdamas reikalingų dokumentų ar ne nustatytoje vietoje, pereina valstybės sieną ir siekia tai daryti.

BK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise.

Rezoliucinė dalis

Iš byloje gauto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – MD prie LR VRM) Prieglobsčio skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės ir už prašymo nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo, Nr. (15/6-14) 15 PR-80, matyti, kad įvertinusi 2018 m. gegužės 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pateiktą Armėnijos Respublikos piliečio K. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei kitus dokumentus, vadovaudamasi 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 11 straipsnio a dalyje išdėstytomis nuostatomis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, 5 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 78 straipsniu, 79 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 35, 36.3, 43, 48, 53 ir 57 punktais, nusprendė:

įleisti Armėnijos Respublikos pilietį K. K., gimusį (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką;

nenagrinėti Armėnijos Respublikos piliečio K. K. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, kadangi, atsižvelgus į užsieniečio raštišką patvirtinimą, jog jo sutuoktinė S. K. ir nepilnamečiai vaikai T. K. ir Ž. K. šiuo metu gyvena Prancūzijoje ir yra pateikę prašymą suteikti prieglobstį Prancūzijos Respublikoje, už jo prašymą suteikti prieglobstį gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė;

nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už Armėnijos Respublikos piliečio K. K. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; išduoti Armėnijos Respublikos piliečiui K. K. užsieniečio registracijos pažymėjimą;

apgyvendinti Armėnijos Respublikos pilietį K. K. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre;

įpareigoti Armėnijos Respublikos pilietį K. K., atvykti į Užsieniečių registracijos centrą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sprendimo gavimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. K. kaltę dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pripažino visiškai, tačiau teigė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko siekdamas gauti pabėgėlio statusą. Paaiškino, kad savo šalį paliko dėl nuolatinio persekiojimo ir gresiančio pavojaus jo gyvybei. K. K. pažymėjo, kad net kelis kartus bandė patekti į Lietuvos Respubliką teisėtu būdu, tačiau nors ir gavus vizą, jo pasienio kontrolės punktuose neįleisdavo į šalį, todėl jis nusprendė į Lietuvos Respubliką pateikti neteisėtai. K. K. teigė, kad nežinojo apie tai, jog galėjo prašyti pasinaudoti prieglobsčio teise pačiame pasienio punkte.

Teismas pažymi, kad 1951 metų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (Lietuvos Respublikos ratifikuota 1997 m. sausio 21 d.) 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės neskiria nuobaudų už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą jų teritorijoje pabėgėliams, kurie atvykę iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1 straipsnyje numatytas pavojus, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtą įvažiavimą ar buvimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 70 straipsniu, prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, minimų teisės aktų nuostatos prieglobsčio prašytojui nustato pareigą nedelsiant prisistatyti Lietuvos kompetentingoms institucijoms ir išsamiai paaiškinti neteisėto atvykimo priežastis. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir kaltinamojo duotų paaiškinimų matyti, kad K. K. patekęs į Lietuvos Respublikos teritoriją pirmiausia norėjo surasti policijos ar migracijos įstaigą ir pateikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Sulaikytas pasienio pareigūnų K. K. jiems nesipriešino, apklausos metu, dalyvaujant vertėjui, detaliai paaiškino neteisėto atvykimo į Lietuvą ir buvimo joje aplinkybes. K. K. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė 2018 m. gegužės 21 d., tai yra dar būdamas sulaikytas. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo, Nr. (15/6-14) 15 PR-80, matyti, kad Armėnijos Respublikos pilietis K. K. yra įleistas į Lietuvos Respubliką, kas akivaizdžiai parodo, kad šiuo metu Armėnijos pilietis Lietuvoje yra teisėtai.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad K. K. dėl kokių tai priežasčių galėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti melagingus parodymus. Jo paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams duomenims. K. K. veiksmai formaliai atitinka jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nes jis suvokė jog neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos sieną ir norėjo taip veikti, tačiau šiais veiksmai nebuvo padaryta žala įstatymų saugomoms vertybėms. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu K. K. nurodė, kad jis norėjo patekti į Europos Sąjungos valstybę tam, kad galėtų paprašyti prieglobsčio ir jam būtų suteikta pagalba. K. K. patvirtino, kad jo šeima šiuo metu gyvena Prancūzijos Respublikoje, todėl patekęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, norėjo vykti pas savo šeimą. Šios jo nurodytos aplinkybės nebuvo nuginčytos, todėl teismas laiko, kad tai buvo jo Lietuvos Respublikos sienos perėjimo tikslas. Tai, kad K. K. šeima šiuo metu yra Prancūzijos Respublikoje patvirtina ir duomenys gauti iš Migracijos departamento.

K. K. iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus byloje surinktus duomenis, į tai, kad Migracijos departamento sprendimu K. K. yra įleistas į Lietuvos Respubliką, dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nustatyta kita Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje šiuo metu yra K. K. šeima, tai yra sutuoktinė ir du jo nepilnamečiai vaikai bei atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei tai, kad Armėnijos pilietis norėjo pasinaudoti prieglobsčio teise, K. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 1 dalį šio straipsnio 2 dalies pagrindu.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. K..

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstytas ir BPK 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. K., gimusį (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 1 dalį šio straipsnio 2 dalies pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - K. K. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžio kopiją išsiųsti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.