- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- 1-922-720/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08094-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- T. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis T. G. 2017 m. vasario 18 d. apie 21.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, spyrė savo sugyventinei A. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., į dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-02-18 21.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) sugyventinė A. K. jam pradėjo priekaištauti, kad yra išgėręs alaus. Ji pradėjo jam spardyti į kojas, rėkti, nenorėdamas eskaluoti konflikto iškvietė policiją. Jokių smūgių jai nesudavė. Išleistas iš areštinės tvirtina apsistosiąs (duomenys neskelbtini) (b. l. 121).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-18 apie 21 val. tarp jos ir neblaivaus sugyventinio T. G. namuose (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas, kurio metu T. G. spyrė jai vieną kartą į dešinę ranką, pataikė į rodomojo piršto krumplį. Namuose tuo metu buvo jos nepilnametis sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Fizinio smurto prieš sūnų T. G. nenaudojo. Prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, buvo apie tai pranešusi policijai. Papildomai A. K. parodė, kad, 2014 metais susipažino su T. G.. Tuo metu buvo ištekėjusi, bet susižavėjo T. G. ir per porą savaičių nuo pažinties pradžios paliko vyrą ir su vaiku apsigyveno pas T. G. Kaune, Vokiečių g. 54 - 3. Tai dviejų kambarių butas privačiame name. Tame name iš viso trys butai. Viename niekas negyvena, o kitame moteris vardu J. apie 54 metų amžiaus, dirbanti Šančių parduotuvėje „Maxima“. Tuo metu T. G. kelis mėnesius prižiūrėjo savo mažametį sūnų iš santuokos, nes jo mama (T. G. buvusi žmona) buvo keliems mėnesiams išvykusi į užsienį. T. G. A. K. prikalbėjo gražiausių dalykų, pats pasiūlė pas jį keltis gyventi į miestą, nes ji gyveno kelis metus su vyru ir vaiku Vandžiogalos miestelyje, kur ėmėsi kurtis ūkiškai, daug teko dirbti, pavargo, ir sveikata neleido tiek dirbti. Jei T. G. būdavo blaivus, tai jų santykiai buvo labai geri. Tačiau jis pakankamai dažnai išgerdavo. Gėrė ir alų, ir stipresnius gėrimus. Geria vienas namuose. Dažnai tai būna daugiadieniai užgėrimai. O paskutiniu metu jis susirgo "rože", pastoviai turi nedarbingumą, geria antibiotikus, bet tuo pačiu vartoja ir alkoholį. Kadangi ji visiškai nevartoja alkoholio jau keturiolika metų, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, tai nepakenčia, kai jis geria. Tada nueina į kitą kambarį su vaiku ir ten būna. Jos mažamečio sūnaus A. K. T. G. nekenčia nuo pat jų pažinties pradžios, tačiau tik tuomet, kai išgėręs. Jis jį žemindavo žodžiais. O blaivus jis ir žaisdavo su juo krepšinį, ir, atrodė, visai neblogai sutaria. Tą pastebėjo jau pradžioje, bet jis prieš vaiką nesmurtavo anksčiau niekada. 2017-02-18 buvo pirmas kartas, kai T. G. smurtavo prieš mano sūnų A. K.. Jau dieną prieš tai T. G. gėrė. Su juo tą naktį ji nemiegojo, nes jis jai smirdi, kai geria. Miegojo su vaiku kitame kambaryje. Gal vidurnaktį T. G. ėmė ją žadinti ir prašyti, kad jį vežtų į lombardą, nes jis nori gerti, užstatyti auksą. Ji atsisakė, tai jis vienas išėjo ir grįžo tik 8 val. ryto. Nuėjo miegoti, pamiegojęs kelias valandas nuėjo į parduotuvę, atsinešė alaus ir gėrė. Ji jo paklausė, kam jis liepė jos sūnui A. skambinti kažkokiu telefonu ir klausti jos. T. G. yra karštakošis, tai jis pyktelėjo ir, stovėdamas per kokį metrą nuo A., tyčia metė jos sūnui A. į pilvą raudonos spalvos žaislinį nesunkų kamuoliuką, juostą juodu tinklu, sakydamas: „Ką tu čia mamai sakai?“ ar panašiai. Ji pasakė sūnui A., kad nebijotų pasakyti tiesos, kurią jis jai tą dieną ryte pasakė. Tuomet T. G. pakomentavo, kad jis liepė, kad A. paskambintų kažkokiu numeriu, nes jis broliui darbo ieškojo savaitgaliais. Nesuprato, prie ko čia sūnus A.. Kadangi jos sūnus tokio T. G. poelgio išsigando, jis ėmė verkti. Nemano, kad sūnui A. nuo to kamuoliuko metimo ir pataikymo jam į saulės rezginį skaudėjo, bet jis išsigando ir ėmė verkti, kad net T. G. iškart suprato, kad išgąsdino vaiką, apsikabino jį, priglaudė ir atsiprašė, ko anksčiau niekada nedarė. Tai buvo apie 10-12 val. sūnaus kambaryje (mažesniam). Tuomet ji su vaiku išėjo į miestą, grįžo į pavakarę. Tai galėjo būti apie 17 val. T. G. namuose nebuvo. Jis grįžo apie 18 val. girtas, bet linksmas, dar pabučiavo ją, pavalgė jos keptų blynų ir nuėjo miegoti. Ji jau nebepyksta ir taip nesinervuoja kaip anksčiau dėl T. G. gėrimo. 2017-02-18 20.30 val. išsimiegojęs apie T. G. papriekaištavo, kad jos sūnus A. sėdi prie kompiuterio. O jis tik tądien atsisėdo su juo pažaisti, nes iki tol kompiuteris porą savaičių buvo sugedęs. Ji gražiai pasakė T. G. jį pasukdama rankomis, kad eitų šalin: „T. eik, nesikabink“. T. G. supyko, sakydamas „Tu čia manęs nevarinėsi...“ ir spyrė jai į ranką. Nežino, kuria koja jis jai spyrė, spėja, kad dešine, pataikydamas į dešinės plaštakos krumplius. Jie pradžioje buvo patinę, tačiau ji į jokius medikus nesikreipė, o siuntimo pas teismo medikus po pirmos apklausos negavo. Dabar paliesdama krumplius dar jaučia skausmą. Ji T. G. nespardė, nemušė jo. Ji išbėgo per duris į lauką, ir vaikas iš paskos. Jie abu nebuvo apsirengę viršutiniais rūbais, ji buvo tik su chalatu. Gal išbėgdama ir pagrasino, kad iškvies policiją. Ji neskambino nei 112, nei policijai. Iškart parašė broliui M. A. į telefoną, kurio Nr. 8646 70243 „Atvažiuok, nes Tadas man spyrė į ranką“. Už 10 min. ji grįžo į butą su vaiku, T. G. pasakė, kad iškvietė policiją ir ji pamatys, kas jai dabar bus, kad turės susirinkti „manatkes“ ir dingti iš buto. Iš tiesų tas butas yra T. G. močiutės pusbrolio Amerikoje, pavardės nežino, bet jai atrodo, kad jis miręs. T. G. ir berods jo brolis yra registruoti tame bute. Anksčiau buvo viena byla iškelta T. G. už smurtavimą prieš ją. Nepamena, koks buvo sprendimas joje. Tačiau T. G. ir po to ne kartą prieš ją smurtavo. Jis ją mušdavo kumščiais, spirdavo, smaugdavo, dažniausiai į galvą (pakaušį), tampydavo už plaukų. Tai vykdavo kartą į mėnesį ar panašiai, ir tik jam būnant girtam. Į jokius medikus ji nesikreipė, eidavo su mėlynėmis į darbą. Vis pagailėdavo jo, kad girtas, durnas, nes blaivus būdavo normalus žmogus, maloniai su ja elgdavosi, ketino vesti, kai užsidirbs daugiau pinigų, ketino važiuoti į užsienį dirbti. Į klausimą, kodėl ji nepranešė apie tai, kad T. G. smurtavo prieš sūnų A. K. iškart po to, kai jis metė į jį kamuolį, A. K. atsakė, kad nepranešė, nes T. G. iškart sūnaus atsiprašė, jį apkabinęs, ir jie susitaikė. Į klausimą., ar jos sūnus A. verkė dėl to, kad jam skaudėjo, ar dėl to, kad išsigando tokio T. G. poelgio, ar dėl kitų priežasčių, ar sūnus A. skundėsi, kad jam skaudėjo, kai į jį T. G. metė kamuoliuką, atsakė, jog mano, kad sūnus A. verkė ne dėl skausmo, o dėl tokio T. G. elgesio. Sūnus jai nesiskundė, kad jam skauda toje vietoje, kur pataikė kamuoliukas. Tas kamuoliukas nedidelis, nesunkus, buvo mestas iš nedidelio atstumo. Į klausimą, ar 2017-02-18 vakare ji pati smurtavo prieš T. G., jį apspardydama, dėl ko jis teigia iškvietęs policiją, atsakė, kad tikrai jo nemušė, nespardė (b. l. 15, 20 - 22).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 10 metų. Jis jau kuris laikas gyvena su mama A. K. ir jos sugyventiniu T. G. dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Vienas kambarys yra jo, o kitame kambaryje gyvena mama ir T. G.. T. dažnai geria, jis dabar turi nedarbingumą, tai kai gauna už jį pinigų, juos prageria. Liudytojo santykiai su juo nėra labai geri. Ir mama su juo pykstasi, nes jis pastoviai geria, prisipažino mamai, kad turi kažkokią meilę. Ne kartą juos girdėjo barantis kitame kambaryje. Šiais metais, maždaug prieš savaitę ar dvi laiko, tikslaus laiko nežino, bet tai buvo žiemą, apie pietus buvo toks jo konfliktas su T. G.. Jis kaip visada buvo girtas, kažko ėmė kabinėtis prie jo, kad prie kompiuterio sėdi. Tai buvo liudytojo kambaryje ir šalia buvo mama A. K.. Mama buvo blaivi. Ji iš viso negeria. Liudytojas padavė Tadui tokį žaidimų kamuoliuką, kuris yra raudonos spalvos, aptrauktas juodu tinkliuku, o jo viduje yra toks šlykštukas. Jį labai sunku suspausti, jis nedidelis, sniego gniūžtės, telpančios tarp delnų dydžio. Jų būna pirkti pilkoje parduotuvėlėje netoli Akropolio. T. G. metė į jį tą kamuoliuką ir pataikė jam į saulės rezginį. Jam ne tai kad skaudėjo fiziškai, bet buvo labai nemalonu, kad jis taip elgiasi. Jis kaip ir įžeidė jį. Paskui jie kažkur su mama išvažiavo, grįžo vėliau vakare, T. G. buvo išgėręs ir liudytojo kambaryje visiems būnant, t. y., jam, mamai, ir T. G., jis paklausė mamos, kodėl ji leidžia A. prie kompiuterio sėdėti. Mama norėjo gražiai jam pasakyti, kad nesikištų, eitų sau, tai tuomet T. G. pastūmė mamą ir spyrė jai, pataikė į ranką. Mama surėkė ir išsigandusi išbėgo į lauką, o liudytojas taip pat neapsirengęs su šlepetėmis išbėgo paskui mamą į lauką, nes išsigando tokio Tado elgesio. Mama neskambino policijai. Kaip vėliau sužinojo, pats T. G. paskambino į policiją ir už kokio pusvalandžio atvyko du policininkai, policininkė kalbėjo su A., o policininkas - su T.. A. policininkei papasakojo, kaip viskas buvo, kad jam Tadas metė kamuoliuku į saulės rezginį, ir kad jis išsigando. Į klausimą, ar jis pats matė, kaip T. G. spyrė mamai ir pataikė į ranką, ar tik paskui jam mama apie tai pasakė, atsakė, kad jis atsisuko tik paskutiniu momentu, ir pamatė, kad mamai skauda ranką, paties spyrio ir kaip Tadas mamą stūmė nematė. Paskui man pati mama tai pasakojo. Į klausimą, ar anksčiau yra matęs, kad T. G. muštų mamą ar kitaip ją skriaustų, atsakė, kas nematė, bet girdėjo jų barnius kitame kambaryje. Į klausimą, ar jį anksčiau yra mušęs ar kitaip su juo negerai elgęsis T. G., atsakė, kad yra buvę tokių atvejų prieš šį įvykį, kad Tadas papurtydavo, paėmęs už drabužių, papešdavo už plaukų. Į klausimą, kur yra tas žaislinis kamuoliukas, kurį T. G. tuomet metė jam į saulės rezginį, atsakė, kad nežino. Mama jo ieškojo, bet nerado. Gal jį Tadas paslėpė kaip įkaltį. Į klausimą, ar T. G. iškart jo atsiprašė, kai jis pataikė jam į saulės rezginį, atsakė, kad taip, atsiprašė, nes A. iškart po to pradėjo verkti, tai jis gražiai atsiprašė ir jis jam atleido, pasakė, kad nieko tokio. Į klausimą, ar jis verkė dėl to, kad jam skaudėjo, ar dėl to, kad pikta ant Tado buvo, ar dėl kito dalyko, atsakė kad gal kiek ir skaudėjo, bet daugiau pikta buvo, kad Tadas taip elgiasi. Į klausimą, ar jis nori toliau su T. G. gyventi, atsakė, kad jo net akyse nenori matyti. Jei pamatytų - nusisuktų. Yra labai ant jo supykęs (b. l. 34 - 35).
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-18 dirbo su kolega V. K., kai apie 21.45 val. gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad agresyvi sugyventinė puola muštis. Vietoje juos pasitiko neblaivus pareiškėjas T. G., kuris paaiškino, kad jo sugyventinė puolė muštis be jokios priežasties. Bute labai netvarkinga, du kambariai, viename vyras gyvena, o kitame - moteris su sūnumi. Jos kolega liko bendrauti su tuo vyru, o ji - su moterimi - A. K. ir vaiku. Moteris pasakė kad ji susikivirčijo su vyru ir vyras, t. y., T. G. jai įspyrė. Ji rodė, kad jai sutino pirštas. Iš tiesų jis buvo patinęs, tik nepamena, kurios rankos kuris pirštas. Ji sakė, kad tas vyras nuolatos geria, smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, ji nori jį palikti, nes čia jo butas, o ji neturi kur išeiti. Buvo kreipusis į krizių centrą, ten neva nėra vietų ir panašiai. Ji užsiminė, kad tas jos sugyventinis ir prieš vaiką smurtavo. Ji pati nepasakojo, pasakė, kad vaikas pats pasakys. A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pats papasakojo, kad jis sėdėjo prie kompiuterio, o tas vyras metė į jį kamuolį ir pataikė į saulės rezginį. Jis pats tą žodį pasakė, nes būtų rašiusi, kad į pilvą. Vaikas sakė, kad jam dėl to skaudėjo. Tačiau jokio kamuolio aplinkui liudytoja nepastebėjo. Neįsigilino ir neklausė, kada tai vyko, ar tą dieną, ar anksčiau. Paklausus vaiko, ar jis bijo vyro (mamos draugo), jis patvirtino, kad bijo to mamos draugo, tai buvo nuspręsta sulaikyti vyrą, nors jis pats kvietė policiją. Jis elgėsi ramiai, teigė, kad nesmurtavo (b. l. 43 - 44).
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-18 dirbo su kolege G. G., kai apie 21.45 val. gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad moteris puola mušti vyrą. Vietoje pasitiko neblaivus pareiškėjas T. G., kuris paaiškino, kad jo sugyventinė pyksta ant jo, kad jis girtas. Liudytojas nepamena, ar jis minėjo, kad ji jam sudavė. Ant jo jokių smurto žymių nesimatė, jis jų nerodė. Butas dviejų kambarių, nelabai tvarkingas. Jis liko bendrauti su tuo vyru, o kolegė - su moterimi A. K. ir jos vaiku kitame kambaryje. Realiai tas vyras dėl to ir kvietė policiją, kad jo moteris pyksta, jog jis geria. Kai kolegė G. G. pasikalbėjo su moterimi, tai paaiškėjo, kad jai sužalotas pirštas. V. K. nežiūrėjo, ar jis jai sužalotas, nekreipė dėmesio, nes apie tai su ja aiškinosi kolegė. Nematė, ar tos moters kuris nors pirštas patinęs. Kolegė išsiaiškino, kad tas vyras smurtavo ir prieš vaiką, metė kamuolį jam į saulės rezginį, tas vaikas dabar bijo T. G., todėl nutarė jį sulaikyti, kad nekiltų didesni konfliktai. Jokio kamuolio aplinkui nepastebėjo. Nežino, kada tai vyko, ar tą dieną, ar anksčiau. T. G. sulaikomas elgėsi ramiai, teigė, kad nesmurtavo. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Moteris atrodė blaivi (b. l. 46 - 47).
Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sesuo K. jau kokius tris metus gyvena su T. G., kurį jis matė gal porą kartų ir tai labai trumpai. Jie gyvena bute Šančiuose. Pas seserį svečiuose nesilanko, kaip jie gyvena, nežino. Sesuo gana uždara, nesipasakoja, kaip jai sekasi santykiuose su T. G.. Kas jis per žmogus, taip pat nežino. Sesuo anksčiau nesiskųsdavo, kad T. G. prieš ją smurtauja, juo labiau - prieš jos mažametį sūnų A. K.. Kažkada ji buvo su juo apsipykusi, jis buvo išvykęs gyventi į užsienį, tai ji buvo išsikrausčiusi gyventi kitur - nuomojosi butą. 2017-02-18 apie 21 val. jam paskambino sesuo A. K. ir pasakė, kad girtas Tadas (G.) smurtauja. Ji prašė su juo pakalbėti. Ji jam atsiuntė žinutę su jo numeriu, bet M. A. jam neskambino, pasakė, kad ji kviestų policiją. Ji jo prašė atvažiuoti, sakydama, kad jis ją spardo. Tačiau liudytojas pasakė, kad jis taip greit nespės, kad kviestų policiją. Tačiau ir pats važiavo su savo automobiliu link jos namų. Kai privažiavo, policijos pareigūnai jau vedė T. G. iš namų į tarnybinį automobilį. Jis matomai buvo išgėręs, nes šiek tiek svirduliavo, elgėsi ramiai. Liudytojas prie vartelių trumpai pasikalbėjo su seserimi. Ji sakė, kad su girtu vyru apsipyko, jis jai spyrė, pataikė į ranką. Jos rankos neapžiūrinėjo, ar ji sutinusi, ar kraujavo. To nežino. Sesuo vilkėjo tik chalatu, į namo vidų nekvietė, sakė, kad pas ją netvarkinga, kad reikia apsitvarkyti, nes laukia tyrėjo. Minėjo, kad T. G. skriaudė ir jos sūnų, metė į jį kamuolį. Padėkojo, kad atvyko. Sesuo buvo blaivi. Ji alkoholio nevartoja. Liudytojas gyvena Savanorių prospekte kartu su mama po insulto, kuri praktiškai nekalba, ir su močiute. Pas juos po pamokų kartais ateina sesers mažametis sūnus A. K., kuriam 11 metų. Jis jam yra sakęs, kad manos draugas Tadas girtas jį skriaudžia, rėkia ant jo. Tą jis yra minėjęs dar iki šio įvykio. Tik jis mamai to nepasakojo, nežino, kodėl, gal kad mama nesibartų su T., nes minėjo, kad jie barasi. Sesers A. K. žinutę yra išsaugojęs telefone (b. l. 49 - 50).
2017-02-21 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus Akistatos protokolas patvirtina, kad tarp A. K. ir T. G., pastarasis parodė, kad būtent jis iškvietė policiją 2017-02-18. nes A. K. tą vakarą pyko, kad jis išgėręs (keturias skardines alaus) ėmė jį kolioti ir mosikuotis rankomis, bandė jam spirti kelis kartus į koją simboliškai, bet jis jokio skausmo nejuto, tik tai jį žeidė, lyg spjautų jam į veidą, tai norėjo, kad šis konfliktas neįsiliepsnotų, todėl ir paskambino pagalbos telefonu 112, pasakė, kad namie yra konfliktas, yra nepilnamečių vaikų. Nepamena, kad būtų spyręs A. K. ir užgavęs jai dešinę plaštaką. Nemano, kad taip galėjo padaryti. Buvo neblaivus, bet atsimena įvykių eigą. Neprisimena, kad būtų metęs kamuoliuką A. K. į krūtinę, vėliau jo atsiprašęs. Iš tiesų prieš kelias dienas jis buvo prašęs, kad A. K. į savo telefoną įsivestų vieną numerį, nes pats neturėjo kur jo įsirašyti, bet neliepė jam niekam tuo numeriu skambinti. Gal A. kažką ne taip suprato, ar ne taip papasakojo mamai. G. liko prie savo parodymų ir tvirtino, kad nespyrė A. K. ir jai skausmo negalėjo sukelti. Kamuoliuko į A. taip pat nemetė ir jam skausmo sukelti tokiu būdu negalėjo. A. K. teigė nepamenanti, kad būtų paspardžiusi T. G. į kojas, rankomis gal ir mosikavosi, bet tik emocingai kalbėdama. Ji T. G. gražiai pasuko ir liepė eiti, kad nekonfliktuotų, nes jis kalbėjo, kad jos sūnus A. kaip zombis vis sėdi prie kompo. Norėjo išvengti konflikto, o T. G. spyrė jai kažkuria koja, pataikydamas į dešinę plaštaką, ir ji su sūnumi išbėgo į lauką, parašė broliui žinutę, pati pagalbos telefonu neskambino, policijos nekvietė. Nežino, kodėl T. G. iškvietė policiją. Be to, ji parodė, kad 2017-02-18 ryte, iki 12 val. ji paklausė T. G., kodėl jis liepė jos sūnui A. skambinti kažkokiu telefonu ir klausti jos. Tuomet T. G. metė į A. tą kamuoliuką, pataikydamas į saulės rezginį, priekaištaudamas, kad A. jai pasiskundė dėl to reikalo. Sūnus A. išsigando ir pradėjo verkti. T. G. iškart jo atsiprašė ir jie susitaikė. A. K. liko prie savo parodymų ir tvirtino, kad 2017-02-18 vakare T. G. jai įspyrė, juto skausmą, dėl to turi jam pretenzijų (b. l. 24 - 25).
Motyvuojamoji dalis
2017-02-19 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad A. K. pareiškė, kad 2017-02-18 apie 21 val. bute adresu Kaune, Vokiečių g. 54-3 jos neblaivus sugyventinis T. G. spyrė jai į dešinę ranką tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 15 - 18).
2017-02-18 Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad 2017-02-18 21.54 val. iš Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) agresyvi sugyventinė puola muštis, konfliktuoja su pranešėju. Policiją kvietė T. G., gyvenantis ten pat. Įvykio vietoje nustatyta, kad akivaizdžiai neblaivus pranešėjas kvietė policiją dėl to, kad, pasak jo, sugyventinė A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) konfliktavo su pranešėju. Pabendravus su A. K. ir jos sūnumi A. K., gim. 2006-06-17 moteris parodė, kad T. G. nuolatos būna neblaivus, smurtą naudoja prieš ją ir jos nepilnametį sūnų. Šiandien vyras ją pastūmė ir trenkė jai per kairę ranką, ko pasekoje ištino pirštas, o jos sūnui metė iš kamuolio į saulės rezginį, ko pasekoje sukėlė jam skausmą, berniukas buvo išsigandęs, labai bijo patėvio. Smurtas pasireiškė smūgiu A. K. per ranką ir nuolatiniu psichologiniu smurtu. Taip pat smurtu prieš nepilnametį A. K., grasinimu su juo susidoroti, vaikas ne kartą buvo pabėgęs iš namų, kai vyras pradėdavo smurtauti. Fiksuota, jog įtariamasis neigė smurtavęs, elgėsi ramiai (b. l. 51 - 52).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 4570 patvirtina, kad 2017-02-18, 21.57 val. T. G. konstatuotas 1,33 promilių girtumas (b. l. 53).
2017-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G504/201(02) patvirtina, kad A. K. minkštųjų audinių ir poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje išsivystė nuo galimai vienintelio poveikio kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis galėjo būti padarytas smūgiuojant rankomis, spiriant. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, jis labiau būdingas savigynai ir nebūdingas kritimui (b. l. 56).
2017-03-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus Apžiūros protokolas patvirtina, kad liudytojas M. A. pateikė apžiūrai savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriame fiksuoti pranešimai iš sesers A. K.. Mobiliojo ryšio telefonas “Samsung Galaxy Grand Prime“ IMEI Nr. 356925079995310/01. Jo žinučių (SMS) skyriuje 2017-02-18 rastos šios žinutės iš adresato „Aušra“, kurio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (tai A. K. pateiktas ikiteisminiam tyrimui jos asmeninis telefono numeris): 1) 21:08 - „(duomenys neskelbtini)“ (T. G. pateiktas ikiteisminiam tyrimui jo asmeninis telefono numeris); 2) 21:11 - „As tikrai ji paliksiu kelia ranka prie vaiko.atvaziuok buk geras“; 3) 21:17 – „Spardo mane dabar pabegau i lauka su chalatu“ (b. l. 62 - 64).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamasis T. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo T. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios A. K., liudytojo mažamečio A. K., liudytojų G. G., V. K., M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Kaltinamasis T. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 130).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis T. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją neregistruotas (b. l. 94), padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl darytina išvada, kad kaltinamajam T. G. skirtina pagrįstai prašoma sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Kadangi kaltinamasis kaltu neprisipažino, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmės sumažinimo netaikytinos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125 - 126) teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti panaikintina.
Kaltinamasis T. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-02-18, 21.30 val. iki 2017-02-20, 17.40 val. (b. l. 124), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina 2 paros, praleistos laikinajame sulaikyme.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žaislinis kamuoliukas, pateiktas A. K. ir saugojamas Kauno miesto policijos komisariate (b. l. 60), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, gražintinas A. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamojo T. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-18, 21.30 val. iki 2017-02-20, 17.40 val. (2 paras), įskaityti į šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žaislinį kamuoliuką, saugojamą Kauno miesto policijos komisariate, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, gražinti A. K..
Išaiškinti T. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.