- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- ATP-361-317/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00964-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. (toliau - pareiškėjas) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2011-11-17 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. L. ir tyrėjo M. B. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, žinodamas, kad jie yra policijos pareigūnai, nes jam buvo parodyti tarnybiniai policijos pareigūnų pažymėjimai, neturėdamas asmens dokumento atsisakė ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų eiti į policijos tarnybinį automobilį ir vykti į Garliavos policijos nuovadą asmenybės nustatymui. Pareigūnams paėmus J. P. už rankų ir bandant vesti jį į policijos tarnybinį automobilį, pareiškėjas aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, bandydamas jiems suduoti ir įspirti kojomis. Policijos pareigūnai, panaudoję kovinių imtynių veiksmus, uždėjo J. P. antrankius. J. P. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalis ir 18 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė nustatytą valdymo tvarką, nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo ir reikalavimo bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje (b. l. 21-23).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-03-20 nutarimu J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose sudėties administracinių teisės pažeidimo numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas nusprendė, jog J. P. sulaikymas bei pareigūnų reikalavimas su specialiais ženklais nepažymėtu automobiliu jam vykti į nuovadą asmenybės nustatymui, buvo neteisėti. Teismo nuomone, pareigūnai neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad būtent J. P. yra jų nurodytas paieškomas asmuo, nes tarp jų yra 6 metų amžiaus skirtumas, o ir vizualiai matyti, jog pareiškėjas buvo nepilnametis, apie ką jis pareigūnus taip pat buvo informavęs. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareigūnams nepatiko, kad J. P. į jų pastabą dėl ne vietoje pastatyto automobilio atsakė, jog pareigūnai gali apvažiuoti iš kitos pusės. Liudytojų (pareigūnų) M. L. ir M. B. parodymus dėl jiems suduotų smūgių teismas vertino kaip prieštaraujančius vienas kitam, nes M. L. nurodė, kad J. P. bandė alkūnėmis suduoti jam į veidą, o gulėdamas ant žemės bandė įspirti jam į koją. Tuo tarpu liudytojas M. B. nurodė, kad J. P. alkūne jį pastūmė, sudavė į šoną ir stovėdamas įspyrė M. L. į blauzdą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas prašo Kauno rajono apylinkės teismas 2012-03-20 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą- J. P. sankcijos ribose paskirti administracinę nuobaudą už administracinių teisės pažeidimo numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą. Skunde nurodoma, jog tiek pareiškėjas, tiek liudytojas Ž. Ž., o taip pat patys policijos pareigūnai patvirtino, kad prieš tikrinant J. P. asmenybę, pareigūnas M. L. prisistatė ir pateikė savo tarnybinį pažymėjimą, paprašė prisistatyti J. P.. To pakako, kad asmuo, kurio pareigūnas paprašė prisistatyti, pateiktų savo asmenybę patvirtinantį dokumentą pareigūnui. Jei dokumento neturėjo, asmuo privalėjo pateikti savo anketinius duomenis, kurie tikrinami radijo ryšio pagalba, tačiau J. P. to nepadarė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. Ž. patvirtino tą aplinkybę, jog jis negirdėjo, kad jo draugas J. P. prisistatytų policijos pareigūnams. Liudytojas patvirtino ir tai, kad pareiškėjas vykti į policijos įstaigą asmenybės nustatymui atsisakė, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Dėl to, apelianto nuomone, J. P. atsirado atsakomybė numatyta ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Anot apelianto, akivaizdu, kad siekdamas išvengti atsakomybės ir gindamasis teisme, J. P. pateikė gynybines versijas, jog jam kilo įtarimas ar tai, ar tikrai tai pareigūnai. Pats pareiškėjas pripažino, kad jam pareikalavus, pareigūnas prisistatė ir parodė tarnybinį pažymėjimą, tačiau jis vis tiek nevykdė pareigūno teisėto reikalavimo prisistatyti, pateikti savo duomenis bei nepagrįstai atsisakė vykti į policijos įstaigą asmenybės nustatymui.
Apelianto teigimu, teismo vertinimas, kad pareigūno M. B. parodymai yra prieštaringi, yra neteisingas. Nepagrįsti ir teiginiai, jog pareigūnas M. B., matydamas tarp abejų asmenų 2-4 metų neatitikimą, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad sulaikomas J. P. gali būti jo paieškomas asmuo, nes pagrindinis J. P. panašumo į paieškomą D. V. požymis buvo ne jo amžius, o išorės panašumas. Tik dėl išorės panašumo pareigūnams kilo pagrindas patikrinti J. P. asmenybę, todėl nežymus 2 metų skirtumas tarp abiejų asmenų, buvo nepagrįstai įvertintas kaip prieštaringas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. P. prašė nutarimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000-10-17 Nr. VIII-2048) 16 str. 1d. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. To paties straipsnio 2d. numatyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: 1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.
Minėto įstatymo 23 straipsnis suteikia policijos pareigūnui teisę „ panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus“. Įstatymas suteikia teisę pareigūnui bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmus, specialiąsias priemones (t. y. galimas policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas). Policijos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 straipsnyje numatyta, jog policijos pareigūnas gali panaudoti fizinę prievartą:1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; 2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 3) kai kėsinamasi į policijos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą policijos turtą; 4) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu; 5) esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę.
ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Paminėtos Policijos veiklos įstatymo nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju būtų panaudojama prievarta. Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai, užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą ir pagrįstai įtardami, jog asmens dokumentų neturintis J. P. yra panašus į jų paieškomą asmenį, teisėtai reikalavo, kad šis vyktų kartu su jais į policijos nuovadą, asmenybės išsiaiškinimui. J. P., pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų sėsti į automobilį ir vykti kartu su jais į nuovadą. Pareigūnams paėmus J. P. už rankų ir bandant vesti jį į policijos tarnybinį automobilį, pareiškėjas aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, bandydamas jiems suduoti ir įspirti kojomis.
Tiek M. B. su M. L., tiek ir su J. P. buvęs bei liudytoju teisme apklaustas Ž. Ž. patvirtino, jog M. B. su M. L. prisistatė J. P. kaip policijos pareigūnai, parodė jam savo tarnybinį pažymėjimą bei pareikalavo pas J. P. pateikti savo asmens dokumentą. Jam dokumento nepateikus, įtardami, jog J. P. gali būti jų paieškomas už nusikalstamas veikas asmuo, pareikalavo pas jį vykti kartu su jais į policijos nuovadą. Toks policijos pareigūnų nurodymas negali būti pripažintas neteisėtu, nes abu pareigūnai vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoto tokį nurodymą. Tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Kadangi policijos pareigūnų reikalavimas nebuvo akivaizdžiai neteisėtas, J. P. privalėjo vykdyti policijos darbuotojų teisėtą reikalavimą vykti su jais į policijos nuovadą. Tik įvykdęs tokį reikalavimą, jis turėjo teisę ir galėjo apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. atsisakė vykdyti Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų teisėtus reikalavimus. Žinodamas, kad M. L. ir M. B. yra policijos pareigūnai, kadangi jam buvo parodyti tarnybiniai policijos pareigūnų pažymėjimai, neturintis asmens dokumento J. P. ne tik kad neįvykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų eiti į policijos tarnybinį automobilį ir vykti su jais į Garliavos policijos nuovadą asmenybės nustatymui, tačiau dar ir fiziškai pasipriešino policijos pareigūnams. Tokie J. P. veiksmai akivaizdžiai yra neteisėti ir atitinka administracinės teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 187 str. 2d. požymius, už kurį pažeidėjas turėjo būti nubaustas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino J. P. veiksmus ir dėl aukščiau nurodytų motyvų visiškai nepagrįstai konstatavo, jog M. B. ir M. L. nagrinėjamu atveju atliko neteisėtus veiksmus, kurių J. P. neturėjo vykdyti. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o dėl skundo priimtinas naujas nutarimas.
Kadangi J. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini) t.y. veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, jam skiriant nuobaudą taikytinos ATPK 21¹, 24, 37¹, 281, 313, 314 str. nuostatos ir skirtina mažesnė bauda nei numatyta įstatyme. Atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, jam skirtina minimali įstatymo leistina bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str.5p. teisėjas
nutaria:
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo mėn. 20d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą J. P. ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
J. P. už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 187 str. 2d. skirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.