Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Danutės Brazdeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Pirmasis vaizdo įrašas fiksuoja patekimo į baro patalpą vidų. Vaizdo įrašo pradžia 2024 m. (duomenys neskelbtini) 02.18.10 val., pabaiga 2024 m. (duomenys neskelbtini) 02.19.35 val. Vaizdo įraše matyti iš baro patalpų link lauko einanti moteris. Girdisi, kad moteris keikiasi necenzūriniais žodžiais. Moteris apsivilkusi tamsios spalvos kelnes, užsivilkusi tamsios spalvos striukę su rausvos spalvos gobtuvu, striukė atsegta, po striuke juodos spalvos marškinėliai su baltos spalvos inicialais. Moters striukės nugaroje matyti raidės „(duomenys neskelbtini)“. Paskui moterį eina vyras apsivilkęs tamsios spalvos rūbais. Vyras rankoje laiko skardinę. Moteris ties lauko durimis apsisuka ir bando grįžti į barą. Vyras bando ją sulaikyti ir abu išeina į lauką. Šis vyriškis vėliau bus aprašomas kaip: „Vyras Nr. 1“ Paskui juos išeina kitas vyriškis. Šis vyriškis vėliau bus aprašomas kaip: „Vyras Nr. 2“. 2024 m. (duomenys neskelbtini) 02.19.29 val. į lauką išeina trečias vyriškis. Šis vyriškis vėliau bus aprašomas kaip: „Vyras Nr. 3“

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Tai, kad A. J. įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, sudavė V. V. ne mažiau nei 3 kartus į veido sritį taip sukeldamas V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimti, įrodo 2024 m. kovo 5 d. V. V. protokolas – pareiškimas, 2024 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų G. Š. ir I. K. – Z. apklausos protokolai, 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kurių metu apžiūrėti vaizdo įrašai gauti iš baro „(duomenys neskelbtini)“ ir V. V.. Apžiūrėtame antrajame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras Nr. 1 (A. J.) tris kartus dešiniąja ranka trenkia vyrui Nr. 2 (V. V.), į galvos kairiąją pusę. Susikibę vyrai stumdosi ir vyras Nr. 2 įsikibęs vyrui Nr. 1 į viršutinį rūbą taip jį nuvelka. Vyrams grumiantis moteris paima vyrui Nr. 2 už gobtuvo ir jį patempia. Vyrai nugriūna ir susigrumia ant grindinio. Vyrai vartosi ant grindinio. Vyras Nr. 3 stovi šalia, o moteris bando prieiti prie besigrumiančių vyrų. V. V. pateiktame vaizdo įraše matyti, jog su konfliktu nesusiję asmenys, ėjo laikantis atstumo link automobilių stovėjimo aikštelės krašto. Pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. sudavęs 3 smūgius V. V. į veido sritį padarė nukentėjusiajam 22-o danties vainiko 1/3 netekimą, odos nubrozdinimą sprande, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš 2024 m. balandžio 5 d. parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole nustatyta, kad V. V. atpažino A. J. kaip asmenį dalyvavusį konflikte.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. J., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas įžūlų veikimo būdą, t. y. bendrais bruožais numatė, kad viešoje vietoje sudavęs tris smūgius nukentėjusiajam į veidą, neteisėtus veiksmus vykdant viešojoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, šalia stovėjimo aikštelės, matant kitiems asmenims demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina A. J. pareikštą kaltinimą, t. y., kad jis 2024 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 02.20 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenis, kilusio žodinio konflikto metu, sudavė V. V. ne mažiau kaip tris kartus dešinės rankos kumščiu į veido sritį, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajam 22-o danties vainiko 1/3 netekimą, odos nubrozdinimą sprande, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi (2 t., el. b. l. 149-151). V. V. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (2 t., el. b. l. 152-153).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. J. neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., el. b. l. 164-167). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, akcizais apmokestinamų prekių laikymą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 3 dalis), baudos sumokėtos (2 t., el. b. l. 171-176). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., el. b. l. 168-170). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 284 straipsnyje sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pripažintina, kad kaltinamajam skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, neproporcinga atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes. BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi A. J. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju A. J. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros A. J. skirtinas įpareigojimas papildomas įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei draudimas visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

A. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant paskirtą įpareigojimą ir draudimą.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu (1 t., el. b. l. 176-179) buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio, dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., el. b. l. 92).

Kaltinamasis A. J. įsipareigojo V. V. atlyginti 2000 Eur turtinę žalą per 20 mėnesių laikotarpį (2 t., el. b. l. 120). 2024 m. lapkričio 27 d. V. V. papildomame apklausos protokole nurodė, jog sutinka, kad A. J. 2000 Eur sumą sumokėtų dalimis per 20 mėnesių (2 t., el. b. l. 78-80).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinis ieškovas V. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl A. J. neteisėtų veiksmų V. V. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, civilinis ieškovas neteko 22-o danties 1/3 vainiko, tarp kaltinamojo veiksmų ir V. V. sukeltų padarinių yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad V. V. 2000 Eur – civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo A. J. priteisiama 2000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai saugomi IBPS – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis) bei draudimą visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant įpareigojimą viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi bei draudimą visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. V. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. J. priteisti civiliniam ieškovui V. V. – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – vaizdo įrašus saugomus IBPS – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

0 Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

1 Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

3 Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4 Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.