Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-12 · Administracinė byla Nr. AS-261-358-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-12
Bylos Nr.
AS-261-358-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
Uždarosios akcinės bendrovės „Pagėgių komunalinis ūkis“
Atsakovas
Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamentui
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-261- 358/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Pagėgių komunalinis ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ skundą atsakovui Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ 2009 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (11.2)-LV8-191 (toliau - ir skundžiamas sprendimas).

Paaiškino, kad šį sprendimą pareiškėja apskundė Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, kuri 2008 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. VAA5(6.5)-1556 sprendimą paliko galioti.

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis sunki, todėl įmonė neturi juristo etato, neturi sutarčių su teisininkais, kurie nuolat ar prireikus teiktų teisinę pagalbą. Gavusi Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2008 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. VAA5(6.5)-1556, kuris neįvardintas sprendimu ir jame nenurodytas apskundimo terminas, suprato, kad turi teisę apskųsti šį raštą per ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje numatytus terminus, t. y. per du mėnesius nuo rašto gavimo dienos. Teigia, kad taip buvo suklaidinta, todėl praleido 20 dienų terminą skundui paduoti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja pasinaudojo šiuo atveju privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka - kreipėsi į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją (toliau - ir inspekcija), kuri 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. VAA5(6.5)-1556 paliko galioti skundžiamą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (11.2)-LV8-191. Teismas pažymėjo, kad inspekcija 2008 m. lapkričio 4 d. sprendime tiksliai nurodė, kad nagrinėja būtent pareiškėjos prašymą dėl skundžiamo sprendimo; šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog minėtas aukščiau inspekcijos 2008 m. lapkričio 4 d. raštas neįvardintas kaip sprendimas, jame nenurodyta apskundimo tvarka, akivaizdžiai prieštarauja inspekcijos 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo turiniui. Teismas pabrėžė, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir (ar) nuo teisės bei pareigos domėtis teisės aktais.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi kartą jau atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo (žr. LITEKO administracinė byla Nr. 1-764-386/2008). Šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2009 m. kovo 6 d. nutartimi paliko nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė (žr. L1TEK0 administracinė byla Nr. AS146-132/2009). LVAT pažymėjo, kad pareiškėja skundą turėjo paduoti per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; šiuo atveju taikyti ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra pagrindo; pareiškėja su skundu nepateikė ir prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; jei pareiškėja turi įrodymų, kad terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių; jei nėra kliūčių kreiptis į teismais naujo.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą siekia ne tik užtikrinti subjektines teises, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą per kurį asmuo gali kreiptis teisminės gynybos, siekia, kad į teisės pažeidimą būtų reaguojama operatyviai bei garantuojama kitos teisinio santykio šalies įgytų teisių apsauga. Skundo padavimo terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas - institucija, formuojanti vienodą teismų praktiką administracinėse bylose, ne kartą konstatavo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA17-21/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-688-06, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr.TA15-80/2006).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys - teisinių žinių stoka, teisininko neturėjimas, pareiškėjos suklaidinimas dėl netikslaus sprendimo pavadinimo bei apskundimo termino jame nenurodymo - negali būti pripažintos objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku kreiptis į teismą ar užkirtusiomis kelią tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja šioje situacijoje nebuvo tiek rūpestinga, kiek analogiškoje situacijoje elgtųsi kiekvienas protingas asmuo, kad sužinotų atitinkamo sprendimo apskundimo tvarką.

Iš bylos duomenų matyti, kad inspekcijos 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą pareiškėja gavo 2008 m. lapkričio 10 d., todėl skundą turėjo pateikti iki 2008 m. gruodžio 1 d. įskaitytinai, o padavė 2008 m. gruodžio 3 d. ir iš naujo kreipėsi 2009 m. balandžio 8 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą 20 dienų terminą. Be to, pareiškėja nemotyvuoja praleisto skundo padavimo termino laikotarpiu nuo LVAT 2009 m. kovo 6 d. nutarties gavimo – 2009 m. kovo 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2009 m. balandžio 8 d. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos teisė naudotis advokato paslaugomis buvo apribota, suvaržyta ir pan. Teismas pažymėjo, kad konstitucinių teisių ir pareigų nežinojimas nėra ir negali būti svaras motyvas analizuojant termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nebuvo užkirsta galimybė tinkamai realizuoti konstitucinę teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise tinkamai nepasinaudojo ir tai nulėmė subjektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido terminą numatytą ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje kreiptis teisminės gynybos. Todėl pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo netenkino, o skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį – atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių – dėl neteisingo įstatymų supratimo ir teisinių žinių stokos. Dėl sudėtingos finansinės situacijos pareiškėja nesikreipė į teisininkus, o bandė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (11.2) - LV8-191 apskųsti patys Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai.

2. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsniu, privalėjo priimti sprendimą ir nurodyti, per kiek laiko jis turi būti skundžiamas. Šioje Valstybinėje institucijoje dirba teisininkai ir jie turėtų gerai žinoti, kad priimdami atitinkamą sprendimą, turėtų jį ne tik teisingai pagal įstatymą įvardinti, bet ir nurodyti per kiek laiko tokį jų priimtą dokumentą reikia apskųsti aukštesnei institucijai. Tačiau Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija tik nurodė, kad jis skundžiamas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pareiškėja gavusi ne sprendimą, o paprastos formos raštą, laikė, kad jį turi teisę apskųsti ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu.

4. Pareiškėja kitaip suprato ir įvertino įstatymų normų reikalavimus dėl apskundimo terminų, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.

5. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartyje nurodė, kad nėra kliūčių savo teises ginti iš naujo kreipiantis į teismą ir prašant atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja nuosekliai nurodė dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas.

6. Pareiškėja buvo pakankamai rūpestinga ir elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi kiekvienas protingas asmuo, tačiau buvo suklaidinta.

7. Pareiškėja 2009 m. kovo 20 d. gavo LVAT 2009 m. kovo 6 d. nutarties nuorašą ir dvidešimties dienų laikotarpyje 2009 m. balandžio 8 d. išsiuntė teismui naują skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (11.2)-LV8-191.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė (adm. byla Nr. AS146-132/2009), kad šiam ginčui reikalinga išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo 2008 m. lapkričio 4 d. Todėl pareiškėją skundą teismui galėjo paduoti per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Pirmą kartą pareiškėja skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išsiuntė 2008 m. gruodžio 3 d., t. y. praleidusi terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-132/2009 yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl joje nustatytos aplinkybės iš naujo nenagrinėtinos. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis pripažintinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės prašo atnaujinti praleistą terminą tuo pagrindu, kad įmonės sunki finansinė padėtis, neturi teisininko dėl teisinių žinių stokos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir skundo padavimo terminas jai negali būti atnaujintas.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo suklaidinta Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2008 m. lapkričio 4 d. individualiu administraciniu aktu Nr. VAA5(6.5)-1556. Kaip jau buvo minėta LVAT 2009 m. kovo 6 d. nutartyje konstatavo, kad Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2008 m. lapkričio 4 d. individualiame administraciniame akte Nr. VAA5(6.5)-1556 yra aiškiai pažymėta, kad juo buvo išspręstas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (11.2)-LV8-19, taip pat išaiškinta pareiškėjos teisė Inspekcijos 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą apskųsti teismui. Aplinkybės, kurios termino prasme buvo reikšmingos pareiškėjos apsisprendimui, ar ji kreipsis į administracinį teismą, yra išdėstytos Inspekcijos 2008 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. VAA5(6.5)-1556. Todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji buvo suklaidinta, negali būti pripažinta objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, sutrukdžiusia pareiškėjai laiku kreiptis į teismą.

Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nėra kliūčių kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, neįpareigoja teismo, nagrinėsiančio bylą iš naujo, šį terminą atnaujinti.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą atsisakyta priimti, yra teisėta ir pagrįsta. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, nepadarė procesinių pažeidimų dėl kurių būtų pagrindas nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Pagėgių komunalinis ūkis“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas