Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką įteikti 2020 m. liepos 17 d. asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kas laikytina tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. sausio 21 d. atsakovė ir ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.111498 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3000 Eur vartojimo kreditą. Pagal Sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 2999,04 Eur kredito mokestį iki 2023 m. sausio 5 d. Atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir pradelsus kredito mokėjimus ieškovė Sutartį 2020 m. gegužės 5 d. vienašališkai nutraukė. Šiai dienai atsakovė yra negrąžinusi 3000 Eur kredito sumos ir 446,44 Eur kredito mokesčio, t. y. atsakovės atžvilgiu susidaręs 3446,44 Eur įsiskolinimas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vartojimo kreditą pagal Sutartį būtų grąžinusi ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3000 Eur negrąžintą kreditą, 446,44 Eur kredito mokestį, 7,25 Eur palūkanų ir 12,18 Eur delspinigių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį sutartyje nustatytais terminais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Nesant duomenų, jog atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ir sumokėjusi kredito mokestį, atsakovė laikytina pažeidusiu prievolę, todėl ieškinys dalyje dėl 3000 Eur negrąžinto kredito ir 446,44 Eur negrąžinto kredito mokesčio tenkintinas visiškai (CK 6.63 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

Tarp šalių sudarytos Sutarties specialiosiose ir bendrosiose sąlygose numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą kredito gavėjas moka 0,05 proc. delspinigių nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktu šalys numatė, jog delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį.

Ieškovė prašo priteisti 12,18 Eur delspinigius, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. Toks delspinigių dydis neprieštarauja Sutarties sąlygoms bei imperatyvioms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimas dėl 12,18 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7,25 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., remiantis vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 32,42 procentų dydžio metinių palūkanų norma, kai byloje yra nustatyta, kad Sutartis buvo vienašališkai nutraukta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 7,25 Eur palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., kurių skaičiavimas apima ir laikotarpį Sutarčiai pasibaigus, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų, kasacinio teismo formuojamos praktikos bei prieštarauja sutarčių pasibaigimo principams, todėl atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau tenkintų reikalavimų sumai iš esmės nekitus (atmestas reikalavimas dėl 7,25 Eur įtakos sumokėtam žyminiam mokesčiui nedaro, jo suma išlieka tokia pati), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina sumokėtas 78 Eur (žyminis mokestis) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PRO INVEST GROUP“, juridinio asmens kodas 302453988, buveinės adresas Kaunas, Savanorių pr. 187, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) negrąžintą kredito sumą, 446,44 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 44 centus) kredito mokestį, 12,18 Eur (dvylika eurų 18 centų) delspinigius, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.