Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-11-16 · Civilinė byla Nr. 2-583/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-16
Bylos Nr.
2-583/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
V. M., I. M.
Atsakovas
J. T., Vilniaus
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-583/2006Procesinio sprendimo kategorija 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu, civilinėje byloje Nr. 2-1848-43/2006 pagal ieškovų V. M. ir I. M. ieškinį atsakovams J. T. ir Vilniaus 15-ojo notarų biuuro notarei G. Šisko, dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. M. ir I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. T. ir notarei dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškinio suma nurodė 280 000 Lt. Už paduodamą ieškinį turėjo būti sumokėtas 6 600 Lt žyminis mokestis, tačiau ieškovai sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio ir prašė atleisti nuo likusios dalies sumokėjimo. Šį prašymą grindė sunkia savo materialine padėtimi.

Ieškovas I. M. 2006 m. gegužės 27 d. mirė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi minėtą šalių prašymą atmetė ir nustatė ieškovei V. M. terminą iki 2006 m. rugsėjo 14 d. sumokėti 6 100 Lt žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų sunkią jos materialinę būklę, nes, teismo nuomone, ieškovės pateikta 2005 m. rugsėjo 16 d. pažyma apie gautą senatvės pensiją yra daugiau nei metų senumo ir nėra pakankamas pagrindas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji gali turėti santaupų ar kito turto. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 80 000 Lt, ir nėra duomenų, jog ieškovė šiuos pinigus būtų išleidusi.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad visos jos gaunamos pajamos yra senatvės pensija: 2005 m. jos dydis buvo 471,24 Lt, o mirus vyrui, nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. bus 593,44 Lt. Apeliantės teigimu, jos turtinė padėtis yra sunki, nes ji yra senyvo amžiaus, ligota, todėl dalį pensijos išleidžia vaistams, o kitos dalies vos užtenka maistui. Taip pat apeliantė teigė, kad teismo nurodyti iš atsakovės gauti pinigai yra išleisti, nes nuo jų gavimo praėjo daugiau nei trys metai ir 60 000 Lt išleisti pagalbinio namo statybai, 10 000 Lt apeliantė davė sūnui automobiliui pirkti, o 10 000 Lt išleido sergančio vyro gydymui bei laidotuvėms. Apeliantės teigimu, šiuo metu ji neturi nei santaupų, nei kito turto.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, žyminis mokestis - tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Tokio mokesčio nustatymu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, be to taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė V. M. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarimus. Už paduotą ieškinį ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį ir prašo atleisti nuo likusios dalies, tai yra 6 100 Lt, šio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė teigia negalinti sumokėti viso žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį dėl sunkios turtinės padėties. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pagal ginčijamą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė J. T. ieškovei yra sumokėjusi 80 000 Lt ir pati ieškovė šios aplinkybės neneigia bei pripažįsta gavusi iš atsakovės minėtus pinigus (b. l. 3). Taigi ieškovė iš atsakovės pagal ginčijamą sandorį gavo didelę sumą pinigų, kuriuos ieškinio patenkinimo atveju, tai yra nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atveju, turėtų grąžinti atsakovei.

Kaip žinoma, civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), pagal kurį kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Prašydama atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinamuosius raštus, kuriuose aiškinama, kur buvo išleisti iš atsakovės gauti anksčiau minėti pinigai (b. l. 52, 53), taip pat ieškovė pateikė 2005 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą (b. l. 55), statybos leidimo Nr. AS1-150 nuorašą (b. l. 56) bei Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus projektavimo sąlygų sąvado Nr. 03-263 nuorašą (b. l. 57). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįvykdė savo anksčiau nurodytos įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.), nes jos pateikti dokumentai neduoda pagrindo spręsti, jog iš atsakovės gauti pinigai iš tiesų buvo panaudoti paaiškinamuosiuose raštuose nurodytoms reikmėms. Ieškovė nepateikė tokių įrodymų, kurie pagrįstų pinigų išleidimo faktus, pavyzdžiui, mokėjimo kvitų, sąskaitų ir pan. (CPK 185 str.).

Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija laiko, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl panaikinti ar pakeisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl šį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėGintaras Pečiulis