- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- A15-180-834/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03350-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- M. Ž.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,
institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą atstovei Astai Abelytei,
išnagrinėjusi M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ž. 2017-10-13, 13.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Peugeot 307 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo sulėtinti važiavimo greičio ir visiškai sustabdyti, apvažiuodama kliūtį iš dešinės pusės atsitrenkė į greitėjimo juosta važiuojantį vilkiką Scania E440 La (valstybinis Nr(duomenys neskelbtini)) su puspriekabe Schmitz Sko 24/L (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Peugeot 307 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė Schmitz Sko 24/L (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nežymiai sutrikdyta automobilio Peugeot 307 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mažametės keleivės sveikata, tuo M. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 2 d.,
M. Ž. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad ji norėdama išvengti smūgio nusuko į dešinę pusę ir atsitrenkė į sunkvežimį, kuris ją praleidinėjo. Ji važiavo pagrindiniu keliu, Minsko plentu, iš Rukainių link Vilniaus. Privažiuodama terminalą „Vingis“, dešinėje pusėje, važiuodama, matė sunkvežimį, kuris ją praleidinėjo su įjungtu posūkiu. Tada, netikėtai, išlindo pilkos spalvos automobilis VW „Golf“, todėl ji, norėdama išvengti smūgio į galą, staigiai nusuko vairą į dešinę ir trenkėsi į sunkvežimį. Sunkvežimio vairuotojas padėjo ištraukti mažametį vaiką, kuris sėdėjo gale. Grįžo ir automobilio vairuotoja, kuri sukliudė eismą, nes turėjo praleisti sunkvežimį ir rikiuotis, bet ji pirma persirikiavo. Minėta vairuotoja grįžusi sakė, kad jos nematė, kad skuba į darbą, kad atvažiuos jos atstovė iš „Vingio“ ir padės išsiaiškinti. Jai buvo panika, jai ir sunkvežimio vairuotojui tikrino blaivumą, o VW „Golf“ vairuotojai netikrino. Sunkvežimio vairuotojas sakė, kad matė ir praleidinėjo ją, VW „Golf“ vairuotoja sakė, kad jos nematė. VW „Golf“ vairuotoja važiavo iš greitėjimo juostos, ten tilpo sunkvežimis ir dar dvi lengvosios mašinos. VW „Golf“ vairuotoja turėjo praleisti sunkvežimį ir tik tada rikiuotis. Ji važiavo iki 70 km/h greičiu. Jei VW „Golf“ vairuotoja nebūtų išlindusi, viskas butų buvę gerai, nes jos greitis buvo saugus. Lijo nesmarkiai, ji nuolat važinėja tuo keliu, nes netoli gyvena. Toje vietoje yra nežymi įkalnė ir iškarto išvažiavimas. Ji tik pakilusi į įkalnę pamatė vilkiką, kuris buvo greitėjimo juostoje. Ji nematė ar minėtas vilkikas judėjo. Tik pakilus pamatė ir pradėjo stabdyti, suveikė ABS, matė kad nespės sustoti, todėl norėdama išvengti smūgio, pradėjo sukti vairą į dešinę pusę. Jai buvo šokas, už ją pasiaiškinimą rašė vyras.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą atstovė Asta Abelytė paaiškino, kad palaiko protokolą. Nurodė, kad M. Ž. pažeidė KET ir dėl to įvyko eismo įvykis. M. Ž. nepasirinko saugaus greičio ir atsiradus kliūčiai nesugebėjo suvaldyti, sulėtinti, saugiai apvažiuoti kliūties. Atitinkamomis sąlygomis, M. Ž. turėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, tokiomis sąlygomis reikia įvertinti, kad leistinas greitis nebūtinai yra saugus. Reikia įvertinti jei lyja, jei važiavo su mažais vaikais, atsiradus kliūčiai reikia stabdyti, o ne sukti vairą.
Mažametės A. G. įstatyminė atstovė A. M. 2018-02-22 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad nepageidauja, kad jos dukra, A. G., būtų pripažinta nukentėjusiąja, kadangi žala padaryta nebuvo, buvo tik sumušimai, dėl kurių pretenzijų neturi.
M. Ž. padarytas nusižengimas taip pat įrodinėjamas byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, pranešėjo informacija, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, administraciniu sprendimu dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme, draudimo liudijimo kopija, techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija, automobilio registracijos liudijimo kopija, asmens tapatybės kortelės kopija, vilkiko Scania E440 La (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės Schmitz Sko 24/L (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentų kopijomis, V. W. paso kopija, A. G. asmens duomenimis, specialisto paaiškinimu, rašytiniu N. J. paaiškinimu, rašytiniu V. W. paaiškinimu.
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų.
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ANK 569 str., kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
M. Ž. nepripažįsta padarius nusižengimą numatytą ANK 423 str. 2 d., teigia, kad jai važiuojant pagrindiniu keliu, greitėjimo juosta lėtai važiavo sunkvežimis, kuris ją praleido, tačiau netikėtai, išlindo pilkos spalvos automobilis VW „Golf“, todėl ji, norėdama išvengti smūgio į galą, staigiai nusuko vairą į dešinę ir trenkėsi į vilkiką. Tokius M. Ž. parodymus paneigia vilkiko vairuotojo, V. W., rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad V. W. praleidinėjo „VW Golf“ automobilį ir tik minėtam automobiliui pro vilkiką pravažiavus kaire puse, į vilkiko puspriekabės galą trenkėsi „Peugeot“ automobilis, kurio V. W. iki susidūrimo nematė. Liudytoja N. J. taip pat nurodė, kad pravažiavusi vilkiką išgirdo kažkokį garsą ir galiniame veidrodėlyje pamatė, kad krovininis automobilis stovi greitėjimo juostoje ir mirksi, o apsisukusi ir grįžusi pamatė, kad greitėjimo juostos gale, už krovininio automobilio, griovyje yra kitas automobilis. Iš liudytojais apklaustų pareigūnų V. T. ir G. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad vilkiko su puspriekabe „SCANIA“ ilgis yra 15-24 m. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 p. reikalauja, kad vairuotojas važiuotų neviršydamas leistino greičio, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 p. numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šių pareigų vairuotojas privalo besąlygiškai laikytis ir negali teisintis, kaip kad šiuo nagrinėjamu atveju M. Ž., teigdama, kad „VW GOLF“ automobilio vairuotoja sudarė situaciją, lėmusią, jog ji turėjo pakeisti važiavimo kryptį, dėl ko trenkėsi į greitėjimo juosta važiavusį sunkvežimį. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad jeigu M. Ž. būtų laikiusis minėto KET 128 p. reikalavimų, nekeitusi savo važiavimo krypties, būtų spėjusi sustoti, nesiekusi VW Golf“ automobilio ir išvengusi susidūrimo, kadangi laikytina, jog 15-24 metrų atstumas yra pakankamas pamatyti kliūtį ir sustabdyti automobilį. Nors M. Ž. nurodė, kad važiavo toje atkarpoje leistinu 70 km/val. greičiu, tačiau pažymėtina, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Iš proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad įvykio dieną, oro sąlygos buvo blogos, lijo, kas galėjo sąlygoti, jog administracinėn atsakomybėn traukiama M. Ž. per vėlai pamatė kliūtį, dėl ko prarado techninę galimybę sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir pasuko į dešinėje pusėje esančią greitėjimo juostą, kurioje kliudė sunkvežimį. Pažymėtina, kad M. Ž. priekyje važiavusį automobilį „VW Golf“ galėjo pastebėti iš anksto, būdama pakankamai atidi ir atsargi, siekdama išvengti galimos žalos, galėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir numatyti, ypač atsižvelgiant į sudėtingas oro sąlygas, atitinkamai reaguoti į situaciją - sustoti arba bent sumažinti automobilio važiavimo greitį iki minimalaus. Byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog eismo įvykis, dėl kurio buvo sugadintas automobilis Peugeot 307 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė Schmitz Sko 24/L (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nežymiai sutrikdyta automobilio Peugeot 307 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mažametės keleivės sveikata, kilo dėl M. Ž., kuri nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, neįvertino nepalankių vairavimo sąlygų, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, dėl ko atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo sulėtinti važiavimo greičio ir visiškai sustabdyti, todėl apvažiuodama kliūtį iš dešinės pusės atsitrenkė į greitėjimo juosta važiavusį vilkiką Scania E440 La (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe Schmitz Sko 24/L (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltės. M. Ž. veiksmai atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 423 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 str., ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 str., nenustatyta.
Dėl nuobaudos skyrimo
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, M. Ž. asmenybę, todėl nesant jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai už nusižengimo, numatyto LR ANK 423 str. 2 d. padarymą skirtina sankcijos minimume numatyta nuobauda.
Dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog M. Ž. praeityje yra buvus bausta pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ( kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitos asmens turto sugadinimą), tačiau nuobauda nebegaliojanti ( b.l.28 ). Todėl įvertinus tai, kad nusižengimo padarymo metu M. Ž. galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturėjo bei tai, kad eismo įvykio metu nebuvo padaryta didelė žala, o mažametės A. G. įstatyminė atstovė A. U. pretenzijų neturėjo, M. Ž. neskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 2 d. ir skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimt) Eur baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 17075713820.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.