Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro atstovui S. M..

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorei Danutei Rudienei,

asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės M. M. ir jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro teikimą dėl M. M. teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Kretingos psichikos sveikatos centro atstovas gydytojas psichiatras S. M. teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad išlieka tam tikros asmens savęs pervertinimo idėjos, kritikos sau nepakankamumas, kol kas nepavyksta susirasti darbo. Nurodo, kad gydymo eigoje mato pozityvių momentų, tačiau prašo priverčiamosios medicinos priemonės taikymą pratęsti. Pagal esamą būklę, jei asmuo įsidarbins ir dirbs bei reguliariai vartos medikamentus, tikimybė, kad jis adaptuosis visuomenėje ir savarankiškai tvarkysis, išauga. Mano, kad suteikus pacientui galimybę vairuoti transporto priemonę, situacija gali pasikeisti jo naudai teigiama linkme. Nurodo, kad iš medicininės pusės dar yra „kabliukų“, kurie neleidžia visiškai ramiai įvertinti M. M. būklės, t. y. kliedesiniai dalykai, savęs pervertinimas, nepakankamas savo buvusio elgesio kritiškumas. Darbo paieškas reikia vertinti kaip teigiamą momentą. Galimybę vairuoti M. M. apribojo ne teismas. Pagal asmens būklę, kokybiškos remisijos trukmė dar nesiekia 12 mėnesių, tačiau vertinant aplinkybę, kad asmuo gyvena provincijoje, kur susisiekimas yra labai apsunkintas, mamos teigiamą įvertinimą, mano, kad asmuo galėtų vairuoti B kategorijos transporto priemones. Per visą laikotarpį, kurį asmuo yra stebimas, jo būklė pasikeitė į teigiamą pusę. Mano, kad yra per trumpas terminas, kad būtų galima visiškai įvertinti situaciją, yra reikalingas stebėjimas.

Teismo posėdžio metu, asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės M. M. paaiškino, kad su teikimu nesutinka. Mano, kad jam nėra būtina kiekvieną mėnesį eiti pas gydytojus, dėl vaistų paskyrimo galėtų susitarti ir telefonu. Žino, kad privalo gydytis ir vartoti paskirtus vaistus. Nurodo, kad nereikia priverstinio gydymo, nes jis puikiai supranta, kad gydytis reikia savanoriškai. Teismo posėdžio metu M. M. gynėja nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymo. Pažymi, kad asmens sveikatos būklė žymiai pasikeitė į teigiamą pusę. Priverčiamosios medicinos priemonės negali būti taikomos visą gyvenimą vien dėl to, kad asmuo susirgo nepagydoma liga.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. paaiškino, kad yra M. M. mama. Nurodė, kad sūnus namuose viską tvarko (sutvarko kambarius, nupjauna žolę ir gyvatvorę, suskaldė malkas). Medikamentus vartoja, pas gydytojus lankosi. Paaiškino, kad gyvena vietovėje, kur yra prastas susisiekimas, kas apsunkina galimybę susirasti darbą. Pažymėjo, kad sūnus nekelia grėsmės nei sau, nei jai, nei aplinkiniams.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorė Danutė Rudienė su teikimu sutiko. Dalyje dėl leidimo vairuoti transporto priemones, prašymas turėtų būti atmestas. Mano, kad šios teisės išdavimo tvarką aiškiai apibrėžia teisės aktai. Pažymi, kad vairavimas sukelia stresą ir visiškai sveikam žmogui, o šiuo atveju leidžiant vairuoti M. M. gali būti sukelta didelė rizika visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingos veikos taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Byloje nustatyta, kad M. M. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. Ml-210-549/2020, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į kitą priverčiamąją priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. M. M. nustatyta paranoidinė šizofrenija. Iš teikime nurodytos informacijos ir VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad M. M. psichinė sveikatos būklė – su teigiama dinamika. Stebėjimo laikotarpiu pas Kretingos psichikos sveikatos centro psichiatrą lankėsi reguliariai, vartojo paskirtus medikamentus. Prašymas pratęsti priverčiamosios priemonės –ambulatorinio stebėjimo ir gydymo psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, taikymą iš esmės grindžiamas tuo, kad medikams dar trūksta laiko iki galo įvertinti M. M. sveikatos būklę, tačiau pažymima, kad šiuo metu jo sveikatos būklė yra stabili. Teismas šiame kontekste, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, atkreipia dėmesį, kad asmuo padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik trys metai. Maksimali bausmė už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą siekia laisvės atėmimą dvejiems metams. Asmeniui priverčiamosios medicinos priemonės taikomos du metus, stebima būklė – su teigiama dinamika. Duomenų, kurie pagrįstų jo socialinį pavojingumą, byloje nėra. Priešingai – liudytoja V. M. nurodo, kad sūnus atlieka visus namų ruošos ir aplinkos tvarkymo darbus, ieško darbo. Faktą, kad M. M. ieško darbo patvirtina ir į bylą pateikta darbo ieškančio asmens atmintinės kopija. Kad darbo paieškos yra teigiamas postūmis adaptacijos į visuomenę procese pripažįsta ir VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro atstovas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad M. M. yra nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis, todėl tai šiek tiek apriboja asmens galimybes susirasti darbą, be to, kaip nurodė proceso dalyviai, asmeniui susirasti darbą kliudo ir tai, kad jis gyvena provincijoje, kur yra labai ribotos susisiekimo galimybės. Teismo posėdžio metu ir pats M. M. nurodė, kad supranta, jog serga nepagydoma liga ir, kad turės vartoti jam skirtus medikamentus ir tai daryti žada savanoriškai. Teismo vertinimu, asmeniui susirgus nepagydoma liga, tačiau esant galimybei ją kontroliuoti savanoriškai vartojant paskirtus medikamentus, juolab vertinant aplinkybę, kad asmens sveikatos būklė šiuo metu yra stabili, o duomenų apie asmens socialinį pavojingumą byloje nėra, toliau taikant priverčiamąsias medicinos priemones, būtų neproporcingai apribotos asmens teisės. Manytina, kad esant būtinumui ir teisiniams pagrindams, įstatyme nurodyti asmenys dėl M. M. elgesio ir galimybių suprasti savo veiksmų esmę ir juos kontroliuoti galėtų kreiptis civilinio proceso tvarka, pvz. dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikrose srityse nustatymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, spręstina, kad šiuo atveju įvertinus asmens psichinės sveikatos būklę, kuri šiuo metu yra stabili ir su teigiama dinamika bei byloje nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių asmens socialinį pavojingumą, nėra teisinio pagrindo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas M. M. nutrauktinas. Klausimas dėl siūlymo asmeniui leisti vairuoti B kategorijos transporto priemones teisme nespręstinas, kadangi teismas iš asmens nebuvo atėmęs specialiosios teisės, juolab, kad šios specialiosios teisės išdavimo tvarka yra detaliai reglamentuota teisės aktuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais,

nutaria:

teikimą atmesti.

Priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.