- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- 1-1829-229/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55210-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- K. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1829-229/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55210-2018-7
2018 m. gruodžio 10 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. T. 2018 m. lapkričio 18 d., apie 20.40 val., kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos narės – sugyventinės A. Š. atžvilgiu, tai yra dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. Š. į dešinę galvos pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. Š. fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. T., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 18 d. apie 18.00 val. jis ir jo sugyventinė A. Š. kartu nuėjo į alaus barą, esantį Panevėžyje, Molainių gatvėje, namo numerio nepamena. Jie išgėrė po du bokalus alaus, t. y. bokalas - 1 l 7 proc. stiprumo. Jis jautėsi išgėręs ir matė, kad A. irgi neblaivi. Apie 20.40 val. jiems einant (duomenys neskelbtini), tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas dėl A. buvusio sugyventinio. A. nuolat prisimena savo buvusį sugyventinį ir tai jam kelia pavydą ir piktumą. Tada jis iš pykčio dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. į dešinę galvos pusę. Mano, kad toks jo poelgis A. sukėlė fizinį skausmą. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs. Jis ir A. pažįstami apie pusantro mėnesio. Vieną mėnesį jis gyvena pas A., jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kur kartu veda bendrą ūkį. Jis ir A. sutaria gerai, niekada nesipyko. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos jo girtumas, blaivas jis niekada šitaip nesielgia. Jis niekada nėra mušęs moters (b. l. 49-52, 57-59).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo K. T. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, išvardintais sekančiai.
Iš nukentėjusiosios A. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2018 m. lapkričio 18 d., apie 20.40 val. prie daugiabučio namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė, tai yra dešinės rankos kumščiu jai sudavė vieną smūgį į galvą dešinėje pusėje ir sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenantis sugyventinis K. T.. Įvykio metu liudininkų nebuvo. Ji ir sugyventinis įvykio metu buvo neblaivūs, kartu jie gėrė aludėje ir grįžtant į namus be jokios priežasties, nieko nesakydamas, netikėtai jai sudavė į galvą. Su sugyventiniu kartu gyvena ir bendrą ūkį veda du metai. Sugyventinis anksčiau jos nėra mušęs. Dėl šio įvykio civilinį ieškinį reikšti atsisako. Šeimoje vaikų nėra (b. l. 18-20).
Iš A. Š. 2018 m. lapkričio 18 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 18 d., apie 20.40 val., prie daugiabučio namo laiptinės, adresu – (duomenys neskelbtini), ją sumušė, tai yra, dešinės rankos kumščiu jai sudavė vieną smūgį į galvą dešinėje pusėje ir sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenantis sugyventinis K. T. (b. l. 5).
Iš 2018 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra atvira vietovė prie daugiabučio namo, adresu – (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės nuo vakarų pusės. Įvykio vieta neapšviesta, nefilmuojama. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos nieko nepaimta (b. l. 10-12, 13).
Iš policijos pareigūno 2018 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018 m. lapkričio 18 d., apie 20.49 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie pranešėjo verkianti moteris, kuri nurodė, kad jos ją sumušė vyras, bijo eiti namo. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. Š.. Įvykio vietoje nustatyta, kad A. Š. sugyventinis K. T., išėjęs kiemą, sugriebęs už rankos, sudavė ranka du kartus per veidą. Dėl ko įvyko šis įvyki, pranešėja paaiškinti negalėjo. Pranešėjai GMP pagalbos, atsisakė. Pranešėjai nustatytas 2,09 promilių girtumas. Smurtą patyrusi A. Š. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai delnu sudavė du kartus į veidą. Smurtą galintys rodyti požymiai, neužfiksuoti. Smurtu įtariamas K. T., paaiškino, kad pranešėjos nemušė ir nežino dėl ko ji kvietė policiją. K. T., sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas K. T. ir pristatant į policijos įstaigą, elgėsi pasyviai (b. l. 14-15).
Iš prietaiso „Drager Alcotest 6810“ Nr. 0078 blaivumo testo Nr. 10146 matyti, kad 2018 m. lapkričio 18 d., 21.39 val. K. T. nustatytas 2.33 promilių girtumas (b. l. 35).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo K. T. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis K. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. Š., sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl K. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis K. T. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 75-77). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo K. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis K. T. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (b. l. 70), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 73), pensininkas. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, paskiriant įpareigojimą, kuris darys teigiamą įtaką K. T. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. T. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo K. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 18 d., 21.20 val. iki 2018 m. lapkričio 19 d., 15.22 val. (1 para) (b. l. 41-42, 43-44).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-62) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo K. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 18 d., 21.20 val. iki 2018 m. lapkričio 19 d., 15.22 val. (1 parą), ir laikyti, kad K. T. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. T. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus– panaikinti.
Išaiškinti K. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.