Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui M. J.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir besimokantis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2019 m. kovo 9 d., apie 18.30 val., autobusų sustojime „Karaliaučiaus“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 75 autobuse, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai iš nepilnamečio D. S. rankų ištraukė nukentėjusiajai S. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Redmi6“, kurio vertė 125 Eur, su silikoniniu dėklu „Xiami Redmi“, kurio vertė 9 Eur, apsauginiu stikliuku, kurio vertė 10 Eur, ir pagrobęs šiuos daiktus pabėgo iš autobuso, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. S. 144 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu D. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo su draugais, keli vaikinai iš jų pasijuokė, todėl norėjo juos sumušti, tačiau vaikinai įlipo į autobusą. Jis matė, kad vienas iš vaikinų rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, todėl greit įlipo į tą patį autobusą, iš minėto vaikino rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir iš autobuso išlipo. Pažymėjo, kad į autobusą įlipo vien tuo tikslu, kad iš vaikino atimtų telefoną. Tikėjosi, kad vaikinas išlips paskui jį ir jis galės tą vaikiną primušti, tačiau vaikinai tiesiog nuvažiavo toliau. Supranta, kad įvykdė vagystę. Nurodė, kad telefoną atidavė kartu su juo buvusiam vaikinui ir tolimesnio telefono likimo nežino. Kaltinamasis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kadangi D. B., kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2019 metais, kovo mėnesį, galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, jis buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo girtas, neatsimena kas tą dieną buvo su juo. Dėl įvykio gali paaiškinti, kad jis buvo su kompanija (duomenys neskelbtini), ten buvo ir D. S. kartu su savo draugu. D. S. draugas jį įžeidė necenzūriniais žodžiais, todėl tarp jų įvyko žodinio pobūdžio konfliktas. Tuo metu D. S. įlipo į autobusą ir jam (D. B.) pasitaikė proga, kurios metu jis iš D. S. rankų stvėrė mobilaus ryšio telefoną ir pasišalino iš autobuso. Atsimena, kad tą telefoną atidavė merginai vardu (duomenys neskelbtini). Dėl savo poelgio gailisi (t. 1, b.l. 173-174).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. nurodė, kad kovo mėnesį, apie šeštą valandą vakaro, buvo kartu su draugais „Karaliaučiaus“ stotelėje ir laukė 75 maršruto autobuso. Atvažiavus autobusui jis su draugais į jį įlipo, tuomet į tą patį autobusą įbėgo ir (duomenys neskelbtini), kurio tikslios pavardės nežino. (duomenys neskelbtini) įlipo į autobusą, iš jo (D. S.) rankų paėmė mobiliojo ryšio telefoną, ir nieko nesakęs išlipo (t. 1, b.l. 84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad jos sūnus, D. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo šių metų vasario mėnesio naudojosi jai priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu REDMI 6, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), su įstatyta SIM kortelė. Iš savo sūnaus sužinojo, kad 2019 m. kovo 9 d., apie 18.30 val. D. B. iš jos sūnaus atėmė mobiliojo ryšio telefoną visuomeninio sustojimo stotelėje „Karaliaučiaus“, sustojus 75 autobusui, tik įlipus į autobusą, kur prie išėjimo sėdėjo jos sūnus. Pastvėręs jam iš rankų įrenginį bei nieko nesakydamas, D. B. išbėgo iš autobuso. 2019 m. kovo 9 d. įvykio metu be jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono REDMI 6, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 125 eurai, taip pat buvo pavogtas silikoninis dėklas „Xiami Redmi“, kurio vertė - 9 eurai, Tempered glass Evelatus „Xiaomi Redmi“ apsauginis stikliukas, kurio vertė 10 eurų. Įsigydama įrenginį taip pat mokėjo kompensacinį atlyginimą autoriams, tai jai kainavo 5,25 eurų. Iš viso už įrenginį ir priedus jam, kompensacinį atlyginimą autoriams, mokėjo 147,25 eurus. Už telefone įstatytą SIM kortelę ji turtinio nuostolio nepatyrė. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. S. nurodė, kad nori papildyti, jog jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas REDMI 6, buvo grąžintas ir pretenzijų dėl jo nebeturi. Turtinė žala 147,25 eurų dėl telefono vagystės jai nepadaryta, moralinės žalos ji nereikš (t. 1, b. l. 36-38, 52-53, 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad 2019 m. kovo 13 d., apie 18.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties, viename iš geltonų kioskų esančiame lombarde jis įsigijo mobiliojo ryšio telefoną REDMI 6, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos su apsauginiu ekrano stikliuku už 80 eurų. Mokėjo grynaisiais, kvito negavo. Kuris tai konkrečiai lombardas buvo, jis negali nei pasakyti, nei parodyti. Jam jie visi panašūs ir jų ten daug. Telefoną įsigijo savo reikmėms. Apie tai, kad jo įsigytas įrenginys gali būti vogtas, jis nežinojo, tik atvykęs į apklausą suprato ir sužinojo iš tyrėjos. Sutinka telefoną pateikti savanoriškai. Dėl šio įrenginio įsigijimo jis patyrė 80 eurų turtinę žalą, todėl prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu šiame ikiteisminiame tyrime (t. 1, b.l. 103-105).

Iš 2019 m. kovo 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 24-27).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2019 m. kovo 9 d., apie 21.54 val., BPC gavo pranešimą apie tai, jog iš nepilnamečio D. S. 2019 m. kovo 9 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), visuomeninio transporto sustojime buvo pagrobtas S. S. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 28-31).

Iš į bylą pateikto mokėjimo kvito bei garantinio talono, nustatyta, jog įvykio metu iš D. S. pagrobto telefono vertė – 144 Eur (b. l. 59-60).

Iš 2019 m. kovo 21 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis D. S. atpažino asmenį, kuris buvo pažymėtas pirmojoje nuotraukoje, kuris 2019 m. kovo 9 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įlipęs į autobusą Nr. 75, jam iš rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Redmi6“. Nuotrauka Nr. 1 yra D. B. (t. 1, b. l. 95-100).

Iš 2019 m. balandžio 10 d. Savanoriškų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. Ž. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 6“, kuris buvo apžiūrėtas (apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti 2019 m. birželio 7 d. procesinio veiksmo atlikimo protokole) ir 2019 m. birželio 12 d. grąžintas nukentėjusiajai S. S. (t. 1, b. l. 68, 107, 111).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę ir paaiškino, kad jis įlipo paskui nukentėjusįjį D. S. į autobusą ir iš pastarojo rankų ištraukė telefoną. Taigi, kaltinamasis vykdydamas jam inkriminuojamą nusikaltimą, suvokė, jog jis pagrobia svetimą turtą, darė tai viešai, matant pačiam nukentėjusiajam. Kaltinamasis nurodė, jog jis į autobusą įlipo tik siekdamas pagrobti iš nukentėjusiojo telefoną ir iškart iš autobuso pasišalino. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. nurodė, jog D. B. iš jo rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir iškart pasišalino, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. S. atpažino D. B., kaip asmenį iš jo atvirai pagrobusį mobiliojo ryšio telefoną, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. S. taip pat nurodė, kad jai sūnus papasakojo, jog 2019 m. kovo 9 d., apie 18.30 val. D. B. jam iš rankų ištraukė jai priklausantį telefoną. Šių byloje esančių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam D. B. pareikštus kaltinimus, t. y. kad jis 2019 m. kovo 9 d., apie 18.30 val., autobusų sustojime „Karaliaučiaus“ , Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 75 autobuse, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai iš nepilnamečio D. S. rankų ištraukė nukentėjusiajai S. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Redmi6“, kurio vertė 125 Eur, su silikoniniu dėklu „Xiami Redmi“, kurio vertė 9 Eur, apsauginiu stikliuku, kurio vertė 10 Eur, ir pagrobęs šiuos daiktus pabėgo iš autobuso, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. S. 144 Eur turtinę žalą. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir su tuo susijusių klausimų.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei 80 straipsnyje įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. B. įvykdė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, nusikalto tiesiogine tyčia, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (pilnametystės nesulaukęs ir nuosprendžio priėmimo metu). Taip pat atsižvelgtina ir į D. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, nuosprendžio priėmimo dienai turi galiojantį teistumą už turtinę nusikalstamą veiką, sistemingai darė administracinius nusižengimus, įskaitant ir smulkias vagystes, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (administracinių nusižengimų teisena nutraukta, nes D. B. nusižengimų padarymo metu nebuvo sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus), mokymo įstaigos charakterizuojamas išimtinai neigiamai. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 80 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. B. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, skirti jam švelniausią bausmės rūšį – baudą netikslinga, nes jis yra nepilnametis, nedirba, savarankiškų pajamų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, bausmės dydis nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. B. nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, pridedama bausmės dalis nustatytina, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Prokuroras savo baigiamojoje kalboje D. B. prašė kartu su bausme skirti ir auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismas pažymi, jog BK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju D. B. nėra atleidžiamas nei nuo baudžiamosios atsakomybės, nei nuo bausmės, jam nėra atidedamas bausmės vykdymas ir jis nėra lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama bausmė – laisvės apribojimas, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, bus vykdytina, todėl kartu su bausme kaltinamajam skirti ir auklėjamojo poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį 125 Eur sumai, vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai nusikalstama veika žala nepadaryta, kadangi jai buvo grąžintas mobiliojo ryšio telefonas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji šią aplinkybę patvirtino. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl S. S. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 80 Eur civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys motyvuojamas iš esmės tuo (pagal jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), jog jis lombarde įsigijo mobiliojo ryšio telefoną už 80 Eur, kuris pasirodė besantis vogtas ir tyrimo metu buvo grąžintas nukentėjusiajai S. S.. Jokių dokumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą A. Ž. pateikti negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis mobiliojo ryšio telefoną, kuris vėliau buvo perduotas teisėtai savininkei S. S., gavo atlygintinai, t. y. kad už jį būtų sumokėjęs pinigus, iš ko konkrečiai jį įgijo, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis D. B. iš nukentėjusiojo D. S. pagrobtą telefoną būtų pridavęs į kokį nors lombardą, t. y. kad būtent dėl D. B. veiksmų A. Ž. patyrė ieškiniu prašoma priteisti turtinę žalą, teismas sprendžia, jog A. Ž. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Daiktus, turėjusios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 72, 85), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose (savo gyvenamojoje vietoje) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. B. bausmės vykdymo laikotarpiu visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose (savo gyvenamojoje vietoje) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti D. B. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. B. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose (savo gyvenamojoje vietoje) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką bei bausmės laiką, atliktą pagal 2019 m. birželio 4 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Procesą dėl nukentėjusiosios S. S. civilinio ieškinio dėl 125 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš D. B. nutraukti.

Nukentėjusiojo A. Ž. civilinio ieškinio dėl 80 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo iš D. B. netenkinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 72, 85), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.