Panevėžio apygardos teismo nutarimas

teisėjas K. R. Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-359-350/2013

2013 m. rugpjūčio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. atstovo advokato N. K. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad VPK pareigūnė G. R., vadovaudamasi ATPK 264 str. ir 269 str, iš J. L. paėmė 40 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir surašė daiktų paėmimo protokolą, todėl padarė išvadą, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo surinkti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, pagal kurį ATPK uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo. Valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmams renkant įrodymus taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“. Tai reiškia, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai numatyti įstatymuose, – kitu atveju jie yra neteisėti.

ATPK 264 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas, t.y. šiame straipsnyje yra išvardintas baigtinis priemonių, kurios gali būti taikomos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti sąrašas ir jų taikymo tikslai. Iš to daroma išvada, kad kitos, šiame straipsnyje tiesiogiai numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės yra neteisėtos.

Nagrinėjant bylą apylinkės teisme J. L. paaiškino, kad 2013-03-29, apie 14 val., į namus nepasibeldusi užėjo mergaitė, kuri prisistatė esanti iš Utenos kriminalinės policijos su ja užėjo dar trys vyrai. Paklausus policijos pareigūnams ar jis turi nelegaliai laikomų cigarečių, jis šias aplinkybes neigė. Tai patvirtino ir liudytojai A. L., G. R., E. R., K. R., A. M.. Todėl dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, tačiau institucija teigia, kad J. L. pats aprodė namus ir policijos pareigūnai vizualiai apžiūrėjo patalpas tik tiek, kiek jas aprodė namo šeimininkai. Ši pozicija yra ir nelogiška, ir prieštaraujanti byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmiausia akivaizdu, jog J. L. ir A. L. neturėjo jokio intereso savanoriškai leisti policijos pareigūnams vaikščioti po jo namų valdą ir ją apžiūrinėti, juo labiau, kad ten laikė apyvartoje draudžiamus daiktus. Be to, J. L. parodymus, kad visi policijos patruliai name patys pradėjo aktyviai ieškoti cigarečių, kurių ieškojo gyvenamojo namo kambariuose, spintose, stalčiuose, pagalbiniuose pastatuose patvirtino ir liudytoja L. L., kuri parodė, kad matė, kaip nepažįstamas vyras kieme ėjo pirma anytos (A. L.) į šiltnamį ir jį apžiūrinėjo, pirmas nuėjo link garažo, pats atidarė duris, įėjo į garažą ir keletą minučių jame prabuvo, anytai likus prie garažo durų staktos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareigūnas A. M. iš esmės patvirtino ir L. L. parodymus nurodydamas, kad jis asmeniškai vaikščiojo ir ieškojo cigarečių virtuvėje, miegamajame, svetainėje, ūkiniame pastate (garaže), o Lukoševičiai juos sekė. Taip pat A. M. nurodė, jog L. namuose policijos pareigūnai užtruko apie valandą. J. L. taip pat parodė, kad policijos patrulė G. R. užėjo į tualetą ir iš po spintelės ištraukė cigarečių blokus, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. L. bei G. R., kad tik po kurio laiko apieškojus namą ir pagalbines patalpas ji tualeto patalpoje po lentyna surado cigaretes. Taip pat pažymėtina, kad J. L. paaiškinime nenurodyta, kad jis savanoriškai pats atidavė 40 pakelių cigarečių, priešingai, paaiškinime nurodyta, kad būtent pareigūnai rado 40 pakelių cigarečių. Iš viso tai seka, kad J. L. savanoriškai cigarečių neatidavė, o jos buvo rastos tualeto patalpoje po lentyna ir jas surado patrulė G. R.. Ir nors byloje yra poėmio protokolas (b. l. 5), kuriame nurodyta, kad cigaretes pateikė pats pažeidimu įtariamas asmuo, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes darytina vienareikšmė išvada, kad 40 pakelių cigarečių “FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė 290,80 Lt buvo rastos J. L. namuose juos policijos pareigūnams apieškojus, t.y. padarius kratą.

Krata nėra ATPK 264 straipsnyje išvardintų priemonių, kurios gali būti taikomos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti, sąraše, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) griežtai reglamentuota procesinės prievartos priemonė, kuri gali būti taikoma tik BPK 145 str. ir 149 str. nurodytais atvejais ir tvarka, esant atitinkamam pagrindui (šį veiksmą atlikti leidžiančiai motyvuotai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai) ir tik ieškant daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai, t.y. nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui (Baudžiamojo kodekso 10 str.) tirti.

Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju krata buvo padaryta pačiu grubiausiu būdu pažeidžiant įstatymus, todėl kratos rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip asmens kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. Kadangi šioje byloje, be neteisėtai gautų, nėra jokių kitų įrodymų, kad J. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 2 d., todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukiama.

Lietuvos Respublikos teritorijoje tabako gaminių laikymo normas fiziniams asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kurių 3.1.2 punkte nurodyta, kad vienam fiziniam asmeniui leidžiama laikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus ne daugiau kaip 20 pakelių cigarečių, įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares. Iš bylos medžiagos matyti, kad pas J. L. rasta ir paimta (nors ir neteisėtai) 40 pakelių cigarečių “FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, t.y. importuotų iš šalies, nepriklausančios Europos Sąjungos narėms. Kadangi J. L. laikytų cigarečių kiekis viršija aukščiau paminėtose taisyklėse nustatytą maksimalią leistiną normą, tokio kiekio cigarečių apyvarta yra uždrausta, todėl jos J. L. negali būti grąžintos. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimų bylose, nustačius, kad asmuo turi didesnį nei norminiais aktais leidžiamas laikyti kiekį tabako gaminių, pripažįstama, kad neteisėtai laikomas visas tokių daiktų kiekis, o ne dalis, viršijanti leidžiamą laikyti kiekį. Kaip administracinio teisės pažeidimo byloje pasielgti su draudžiamais apyvartoje daiktais ATPK nereglamentuoja, todėl, sutinkamai su ATPK 249 str. nuostatomis šis klausimas spręstinas BPK nustatyta tvarka. BPK 94 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami, todėl ir iš J. L. paimtos visos cigaretės turi būti perduotos už nelegalių tabako gaminių naikinimą atsakingai valstybės institucijai jų sunaikinimui.

Apeliantas skundu taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ATPK 279 straipsnis numato, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas nenumatytas ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos procese negali būti sprendžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N662-1903/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-17-2012). Tačiau CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Bylose ginčai dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sprendžiami laikantis atitinkamo proceso normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Taigi, nesant teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantui klausimą šiame procese, bet esant galimybei šį klausimą išspręsti civiline tvarka, apelianto prašymas šioje byloje paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimą, kuriuo J. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. nubaustas 150 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti nesant J. L. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

40 pakelių cigarečių “Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, saugomus Utenos apskrities VPK, perduoti už nelegalių tabako gaminių naikinimą atsakingai valstybės institucijai ir sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

J. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jo naudai palikti nenagrinėtą.

Šis nutarimas neskundžiamas.