Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimas

2022-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-98-1145/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
A20.-98-1145/2022
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00043-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Asta Kurauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
M. A. A.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-98-1145/2022Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00043-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant pareiškėjai M. A. A., jos atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Laurynui Norkūnui,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Abdiwali Ahmed Mohamed,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjos M. A. A. skundą dėl 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S64346.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64346 įleisti M. A. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir ji apgyvendinta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su minėto Migracijos departamento sprendimo dalimi dėl laikino apgyvendinimo sąlygų, jai atstovaujantis advokatas Dmitrijus Korsakovas pateikė teismui pareiškėjos skundą, kuriame prašoma panaikinti Migracijos departamento sprendimo dalį dėl M.A. A. laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl ji gali būti apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre sudarant sąlygas laisvai judėti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pasienio pareigūnų ir tai leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjos kelionės tikslas, todėl ji gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Be to, Somalio piliete prisistatanti pareiškėja neturėjo ir neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, klaidino pareigūnus prisistatydama nepilnamete, nes atlikus amžiaus nustatymo tyrimą specialistas pateikė išvadą, kad jos biologinis amžius yra daugiau kaip 25 metai. Prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu M. A. A. teikė abstrakčią, nedetalią, neišsamią informaciją, o tai parodo jos nebendradarbiavimo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais faktą. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos veiksmus (neteisėtas valstybės sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl yra pagrįstas. Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau toks sprendimas apskųstas ir nėra įsiteisėjęs, todėl tikėtina, kad pareiškėja vengdama galimo grąžinimo į jos kilmės valstybę, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, todėl prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje prašė atsiliepime nurodytais motyvais skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ĮUTP. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio sprendžiant užsieniečių apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje klausimus taikomos ĮUTP (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) X2 skyriaus nuostatos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta pareiškėją laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikytinos ĮUTP X2 skyriaus nuostatos. Pažymėtina, kad šiuo atveju Migracijos departamento 2022 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 22S59490, kuriuo užsienietei (pareiškėjai) nesuteiktas prieglobstis, yra neįsiteisėjęs, todėl pareiškėja turi prieglobsčio prašytojos statusą (ĮUTP 2 straipsnio 20 punktas, 2003 m. vasario 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 343/2003 2 straipsnio „d“ punktas).

Pagal ĮUTP 140⁸ straipsnio 3 dalį prieglobsčių prašytojus, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (ĮUTP 140⁸ straipsnio 5 dalis). ĮUTP 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas <...> priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad yra šio ĮUTP 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. A. A. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užregistruota 2021 m. rugpjūčio 17 d., galutinis sprendimas dėl jos prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, pareiškėja šiuo metu nėra sulaikyta, jai nėra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 140⁸ straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64346 dėl pareiškėjos įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jos apgyvendinimo (ĮUTP 140⁸ straipsnio 5 dalis). Skundžiamo sprendimo dalis apgyvendinti pareiškėją ĮUTP 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra ĮUTP 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal ĮUTP 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktus sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovė teigė, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko neteisėtai, su grupe kitų asmenų, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi valstybės sieną, neturėjo ir šiuo metu neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teikė klaidingus duomenis apie savo amžių, nedetalų, neišsamų, tik bendro pobūdžio teiginiais pagrįstus pasakojimus, o tai rodo, kad pareiškėja nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, siekiant nustatyti asmens tapatybę, bei siekį vilkinti procedūras, susijusias su asmens teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu priimtų sprendimų įgyvendinimu.

ĮUTP 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio pagrindus nustato ĮUTP 115 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1-3 dalyse numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad ĮUTP 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-3669-858/2017, A-3707-575/2018, A-4460-629/2021, A-4270-492/2021).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdama valstybės sieną, asmenų grupėje, pareigūnams nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindo manyti, jog ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, juo labiau atsižvelgiant į posėdyje pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad jos tikslas buvo tik pabėgti iš savo šalies. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas sprendimas nesuteikti jai prieglobsčio bei išsiųsti ją iš šalies, teismas sprendžia, kad Migracijos departamento skundžiama sprendimo dalis pareiškėją laikinai apgyvendinti VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra būtina bei proporcinga priemonė įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamą sprendimą. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad skundžiamu Migracijos departamento sprendimu ji nėra sulaikyta, kadangi taikant Migracijos departamento jai paskirtą priemonę ji turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis.

Pareiškėja išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti vieną iš švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių, t. y. apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nenurodė, o įvertinus esamą situaciją, pareiškėjos prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pareiškėjai pasislėpti siekiant išvengti tikėtino jos išsiuntimo į kilmės šalį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Migracijos departamento skundžiama sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti pareiškėjos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 117 straipsniu, 140 straipsnio 1, 2 dalimis, 140⁸ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos M. A. A. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Asta Kurauskaitė