- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- I-12-661/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Alvydas Barkauskas (pran.), Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Studijų kokybės vertinimo centro, Studijų
- Advokatai
- Aurimas Gasiūnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Barkausko (pranešėjas) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Sigitai Brasienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. V., pareiškėjo atstovui advokatui Aurimui Gasiūnui, atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) atstovėms Rimai Žilinskaitei ir Rasai Bagdanavičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl nutarimo ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – Komisija) 2008-09-23 nutarimą Nr. AK-2008-06, Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) 2008-07-02 sprendimą Nr. 14-472.
Skunde V. V. nurodė, kad Komisija 2008-09-23, išnagrinėjusi jo skundą dėl Centro 2008-07-02 sprendimo Nr. 14-272, priėmė nutarimą skundo netenkinti ir paliko galioti ginčijamą Centro sprendimą. Minėtu sprendimu Centras Baltijos tarptautinės akademijos Pareiškėjui suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-UP) Centre. Nesutikimą su Komisijos ir Centro priimtais sprendimais V. V. motyvuoja tuo, kad Centras, nustatęs esminį skirtumą tarp Pareiškėjo Baltijos rusų institute (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų Lietuvos Respublikoje, nesigilino į Pareiškėjo pateiktus dokumentus ir padarė klaidingą išvadą, kad dalis Pareiškėjo studijų, t. y. nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio, buvo vykdoma nelegaliai, neturint tam leidimo Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2004-02-06 pasirašė sutartis su švietimo įstaiga „Baltijos humanitarinis centras“ Nr. 04/058/1/Kn ir Baltijos rusų institutu Nr. K2-413058. Remiantis minėta sutartimi Nr. 04/058/1/Kn, Baltijos humanitarinis centras pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos 2003-11-10 leidimą Nr. 001085 turėjo teisę vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. Šios sutarties 1.1 punktas numatė, kad visam studijų laikotarpiui studentai studijuos pagal Baltijos rusų instituto programą ir tvarką. Pagal minėtos sutarties Nr. K2-413058 2.1.4 punktą, Pareiškėjui lankančiam kursus „Baltijos humanitarinio centro“ mokymo įstaigoje – Baltijos rusų institute, vykdytojas (Baltijos rusų institutas) buvo įsipareigojęs užskaityti studijuotų pagal programą dalykų, kurie atitinka vykdytojo sertifikuotų dėstytojų programoms. Pagal 2004 m. gegužes 6 d. LR švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą Nr. ĮSAK 689, atsižvelgus į studijas vykdančio subjekto (Baltijos rusų instituto), pasikeitusio pavadinimą ir buveinės adresą, Tarptautinei Baltijos akademijai buvo išduotas leidimas Nr. 23/926 vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas. Šio įsakymo 3.1 punktas nustatė, kad 2003 m. lapkričio 10 d. išduotas LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimas Nr. 001085 švietimo įstaigai „Baltijos humanitarinis centras“ vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje neteko galios. Todėl V. V. teigia, kad nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio teisėtai studijavo pagal Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) studijų programas Lietuvoje, t. y. lankė paskaitas, konsultacijas bei išlaikė įskaitas, egzaminus, atsiskaitymus už kursinius darbus. Tai įrodo V. V. mokslo atsiskaitymų žiniaraščiai, bei, pažymos – kvietimai į sesijas, kurie buvo pateikti Centrui.
Centro išvados pagrįstumas ir teisėtumas kelia Pareiškėjui abejonių, taip pat dėl to, kad Centras vertinęs kitų Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) absolventų, kurie studijavo tokiomis pačiomis sąlygomis nuo 2003 metų iki 2006 metų, kvalifikaciją nustatė kaip teisėtą be jokių sąlygų. Kvalifikacijos vertinimo išvadose nurodė turėtą LR Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą studijų vykdymui bei konstatavo esminių skirtumų nebuvimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Komisija netyrė ir nieko nepasisakė dėl V. V. apeliacijoje pateiktų argumentų, dėl kurių skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu. Komisija pažeidė 1997 m. Lisabonos konvencijos nuostatą, kurioje numatyta, kad jeigu nors viena valstybė – Europos Tarybos narė pripažįsta aukštojo mokslo kvalifikaciją, ji pripažintina ir kitose šalyse, kurios yra ratifikavusios minėtą konvenciją. Tarptautinė Baltijos akademija (Baltijos rusų institutas) turi Latvijos Respublikos valstybinę akreditaciją. Todėl dėl minėtų įstatyminių nuostatų pažeidimų Komisijos sprendimas laikytinas neteisėtu (b. t. I, b. l. 3-5).
Pareiškėjas ir jo atstovas atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti (b. t. III, b. l. 112-117).
Atsiliepimas
Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo V. V. skundą nurodė, kad Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, todėl atmestinas. Atsakovas paaiškino, jog Pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu esminis skirtumas tarp V. V. kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis: išnagrinėjus Pareiškėjo ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas – Baltijos rusų institutas) pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai. Pareiškėjo kvalifikacija buvo įvertinta kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.
Atsakovas išdėstė tokius motyvus dėl neteisėtos Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija) veiklos Lietuvoje: 1) pareiškėjas V. V. užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą (toliau – Klausimynas) nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko Lietuvos Respublikoje. Tačiau Tarptautinė Baltijos akademija, atsakydama į Centro paklausime Nr. 4-1091 suformuotą klausimą nurodė, kad Pareiškėjas visą studijų laikotarpį nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2007 m. vasario 16 d. studijavo Latvijoje (pažyma Nr. 349/V). Aukštoji mokykla nurodė, kad TBA, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o teikė informacines ir metodines konsultacijas. 2) Pagal Centrui Pareiškėjo suteiktą informaciją Paraiškoje, Klausimyne de facto studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos Lietuvoje. Tokią pačią informaciją V. V. patvirtina ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau kvalifikacijos teikėjas, atsiribodamas nuo BHC ir TBA vykdytos veiklos, nurodo, jog per visą Pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys. Kadangi BRI (dabartinė BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų Lietuvoje, darytina išvada, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu. 3) Neteisėtą BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) veiklą Lietuvoje, Centro nuomone, papildomai patvirtina ir paties Pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004 m. vasario 4 d. specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI; 2004 m. vasario 4 d. studijų sutartis su BHC; 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA. Pareiškėjas nurodo (Paraiška ir Klausimynas), kad studijuoti TBA pradėjo 2004 m. kovo mėnesį, tačiau tuo metu TBA dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su jomis susijusios veiklos – toks leidimas išduotas tik 2004 m. gegužės 6 d. Be to, Pareiškėjo pateikta informacija nesutampa su rašytiniais įrodymais – sutartis su TBA sudaryta ne 2004 m. kovo mėn., o 2005 m. rugsėjo 1 d.
Centras nori atkreipti dėmesį, kad nors ir nebuvo nustatytas esminis skirtumas dėl Pareiškėjo studijų, vykdytų laikotarpiu nuo 2005-07-02 iki 2007-02-16, tačiau Centrui pateikta 2005 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjo sutartis su TBA dėl neformaliojo švietimo sąlygų kelia abejonių dėl studijų įgyvendinimo minėtu laikotarpiu teisėtumo. Centro nuomone, sutartis su TBA gali būti apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.). Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį ir į aplinkybę, kad už 1 200 Lt metinį mokestį neformaliojo švietimo paslaugos (kaip nurodo pats V. V.) neteiktos, tikėtina, jog Sutartis su TBA galėjo būti sudaryta studijų vykdymui Lietuvos Respublikoje (sutarties pasirašymo metu TBA leidimo tokiai veiklai jau nebeturėjo).
Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos nesali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį studijų vykdžius nelegaliu būdu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y., kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas bei teikti paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius.
Atsikirsdamas į Pareiškėjo argumentą, kad Centras kitų BRI absolventų kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę be jokių sąlygų, atsakovas nurodo, kad tokia informacija neatitinka tikrovės bei pažymi, jog kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija (b. t. I, b. l. 33-41).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. t. III, b. l. 112-117).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Byloje nustatyta, kad Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – Komisija) 2008-09-23 nutarimu Nr. AK-2008-06 (b. t. I., b. l. 96-100), Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) 2008-07-02 sprendimu Nr. 14-472 (b. t. I., b. l. 70) nuspręsta Baltijos tarptautinės akademijos Pareiškėjui suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-UP) Centre.
Pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu tarp Pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas esminis skirtumas remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis: išnagrinėjus Pareiškėjo ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas – BRI) pateiktus dokumentus (b. t. I., b. l. 43-45, 48-55, 58-69, 77, 78, 79-80, 101-106, 114-134, 149-170; b. t. II, b. l. 1-180, b. t. III., b. l. 1-97) nustatyta, kad Pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje (b. t. I., b. l. 77, 78), o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai.
Lietuvos Respublikoje studijų vykdymas nuo 1991 m. yra licencijuojama veikla (Mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsnis (galiojo iki 2002 m. spalio 1 d. įsigaliojusios įstatymo naujos redakcijos), Aukštojo mokslo įstatymo 13, 15 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 13 ir 15 straipsnius studijų vykdymui reikia turėti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 29 punktą su studijomis susijusia veikla yra laikoma: priėmimo studijuoti skelbimas, sutarčių dėl studijų sudarymas, studijų ar konsultacijų vykdymas, taip pat valstybės pripažįstamų išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar kvalifikacinių laipsnių pažymėjimų (atestatų), diplomų išdavimas.
Centras, vadovaudamasis Nuostatų 11 punktu, tarp Pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, nustatė esminį skirtumą, nes studijų dalis įgyvendinta nelegaliu būdu. Licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį skirtumą ir Pareiškėjo kvalifikacijos besąlygiškai nepripažinti taip pat dėl šių argumentų.
V. V. užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą (toliau – Klausimyne) nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko Lietuvos Respublikoje (b. t. I., b. l. 44). Tačiau BTA, atsakydama į Centro paklausime Nr. 4-1091 suformuotą klausimą nurodė, kad Pareiškėjas visą studijų laikotarpį nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2007 m. vasario 16 d. studijavo Latvijoje (b. t. I., b. l. 68 – pažyma Nr. 349/V, toliau – Pažyma). Aukštoji mokykla nurodė, kad TBA, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o teikė informacines ir metodines konsultacijas.
Pagal Centrui Pareiškėjo suteiktą informaciją Paraiškoje, Klausimyne de facto studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos Lietuvoje. Tokią pačią informaciją V. V. patvirtina ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Tačiau kvalifikacijos teikėjas nurodo, jog per visą Pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis. Pažymoje kvalifikacijos teikėjas nurodė, kad jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (TBA), nebuvo įskaitomi nei vienu iš Centro nurodytų laikotarpių. Taigi aukštoji mokykla atsiribojo nuo BHC ir TBA vykdytos veiklos, tokiu būdu patvirtindama, kad per visą Pareiškėjo studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys (b. t. I., b. l. 68).
Kadangi BRI (dabartinė BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų Lietuvos Respublikoje, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu.
Neteisėtą BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) veiklą Lietuvoje, patvirtina Pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004 m. vasario 4 d. specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI (toliau - Sutartis su BRI); 2004 m. vasario 4 d. studijų sutartis su BHC (toliau – Sutartis su BHC); 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA (toliau – Sutartis su TBA) (b. t. I., b. l. 63, 64).
Pareiškėjas nurodo (Paraiška ir Klausimynas) (b. t. I., b. l. 43-44), kad studijuoti TBA pradėjo 2004 m. kovo mėnesį. Tačiau, tuo metu, TBA dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su jomis susijusios veiklos – toks leidimas išduotas tik 2004 m. gegužės 6 d. (b. t. I., b. l. 78). Be to, Pareiškėjo pateikta informacija nesutampa su rašytiniais įrodymais – sutartis su TBA sudaryta ne 2004 m. kovo mėn., o 2005 m. rugsėjo 1 d. (b. t. I., b. l. 63, 64).
Sutartis su BRI buvo pasirašyta 2004 m. vasario 4 d. Vadovaujantis šios sutarties 1.1 punktu. BRI įsipareigojo parengti Pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jam valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. įsipareigojo būti V. V. studijų vykdytoja (b. t. I., b. l. 60-62). Vadinasi, sutarties pasirašymo laikotarpiu, taip pat Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, vykdytoju buvo BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA), kuri neturėjo leidimo vykdyti studijų Lietuvoje. Aplinkybę, jog studijas de facto vykdė BRI, patvirtina ir sutarties su šia aukštąja mokykla 2.1.1. punktas – pagal jį kvalifikacijos teikėjas įsipareigojo parengti specialistą neakivaizdine – nuotoline mokymo forma (b. t. I., b. l. 60). Pagal susiklosčiusią praktiką nuotolinės studijų formos gali būti naudojamos, kai aukštoji mokykla savo veiklą vykdo kitoje valstybėje. Tai patvirtina aplinkybę, jog studijas Lietuvoje vykdė BRI. Tai patvirtina ir Sutarties su BRI 4.3 punktas, pagal kurį klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos „Baltijos humanitarinis centras“, jis automatiškai išbraukiamas iš BRI studentų sąrašų (b. t. I., b. l. 61). Ši sutarties nuostata akivaizdžiai parodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, iš tikrųjų buvo BRI studentai. Tokios susitarimo sąlygos patvirtina, kad tikruoju studijų vykdytoju buvo Latvijos Respublikos aukštoji mokykla BRI.
Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės buvo pakankamas faktinis pagrindas nustatyti esminį skirtumą tarp Pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje pagal Nuostatų 14 punkto 2 papunktį ir Pareiškėjo kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.
Skunde Pareiškėjas teigia, kad Centras kitų BRI absolventų – E. R., O. A., J. R. ir kt., kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę be jokių sąlygų (b. t. I., b. l. 4). Kolegijos nuomone, skundžiamas pareiškėjo aktas yra individualus administracinis aktas ir kitų asmenų vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas, be to, kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija.
Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (toliau – ir Konvencija) VI.1 straipsnis nustato, kad atsižvelgiant į tai, jog pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo yra pažymėjęs, kad „kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12 – 802/2003). Administracinėje byloje Nr. A11-1002/2004 Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog „sprendžiant kvalifikacijų palyginamojo įvertinimo klausimą, reikšminga yra nustatyti, kokios (pagal apimtį, turinį ir mokymo proceso organizavimo būdą) yra šalių aukštojo lavinimo programos“. Pagal teismų formuojamą praktiką vertinant užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir teikiamą Lietuvoje pripažįstama, jog tarp jų yra esminiai skirtumai, jeigu galima nurodyti skirtumus pagal šiuos kriterijus: studijų programų apimtį (dalykų kreditų – valandų skaičius), programų turinį (išlaikyti dalykų egzaminai/įskaitos), mokymo proceso organizavimą. Taip pat esminių skirtumų nustatymo kriterijai apibrėžiami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintuose Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatuose. Minėtų nuostatų 11 punktas numato, jog centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas šioje byloje atsižvelgė į tai, kad dalį mokymo proceso organizavo institucija neturinti licenzijos nors ir gali turėti įtakos asmens kvalifikacijos kokybei, tačiau nėra besąlyginis pagrindas užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, ir nusprendė Pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu jis įvykdys papildomus reikalavimus – išlaikys kvalifikacinį egzaminą. Taigi, Pareiškėjui yra suteikta galimybė toliau siekti įgytos kvalifikacijos pripažinimo, ir įvykdžius nustatytas sąlygas jo įgyta kvalifikacija bus pripažinta lygiaverte, teikiamai Lietuvos Respublikoje.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo sprendimas Pareiškėjo įgytą Maskvos naujojo teisės instituto aukštojo mokslo kvalifikaciją pripažinti su sąlyga, jei jis išlaikys kvalifikacinį egzaminą, yra atitinkantis Konvencijos III skyriaus 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl kvalifikacijų vertinimo pagal įgytų žinių ir įgūdžių lygį bei kokybę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 14.2 punkto reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjo atstovas pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą – 2360 Lt sumai ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 d., nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 6 d. taip pat nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kadangi šioje byloje Pareiškėjo skundas yra netenkintinas, teismas netenkina pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 45 str. 2 d., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.