Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Janinos Ražanskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo: 1) 2008 m. rugpjūčio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą 3 m. laisvės atėmimo, Panevėžio apygardos teismo 2011-06-21 nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė 40 parų areštas ir 100 MGL (12500) Lt dydžio bauda; 2) 2011 m. birželio 21 d. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 4 dalį galutine bausme –40 parų areštu ir 100 MGL (12500) Lt dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. B., turėdamas tikslą padėti A. S., žinodamas, kad N. Z. ir A. V. yra liudytojos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-65782-17 dėl V. R. nužudymo, 2018 m. vasario 2 d., nuo 14.12-14.30 val., iš N. Z. priklausančio mobiliojo telefono su SIM kortelės abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) į A. V. priklausančio mobiliojo telefono SIM kortelės abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) skambino ir prašė A. V. pateikti melagingą informaciją esą V. R. grasino papjauti A. S., tikintis, kad ši informacija gali sušvelninti baudžiamąją atsakomybę A. S..

Kaltinamasis D. B., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis žino, jog N. Z. yra liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje dėl V. R. nužudymo pas A. V. bute. Pats tame įvykyje nedalyvavo, jo nematė, nes buvo išvykęs į užsienį ir grįžo jau po įvykio. Kelios savaitės po įvykio iš kitų asmenų girdėjo, kad po įvykio atvažiavo policija. A. V. policijai sakė, kad ji miegojo, nieko nematė ir nežino. A. V. yra sakiusi, kad ji buvo prabudusi, nes suprato, kad kažkas mušasi. Kadangi negalėjo pasisukti, tai bandė kojomis spirdama kažką atskirti. Kam spyrė, ji nematė. Buvo tokia versija, jog V. R. ėjo į tualetą ir pats griūdamas susižalojo – prasiskėlė galvą. Bet ne vienas žmogus klausė, kaip galėjo būti, kad vonioje kraujo nėra, o kambaryje yra. Tokią versiją telefonu iš karto po įvykio pasakojo N. Z., kažkuriuo laiku taip pat sakė ir A. V.. Apie tai, kad N. Z. melavo, sakydama tokią versiją kitiems, prisipažino tik po jos apklausos policijoje. Į namus važinėjo policija ir jos ieškojo, be to ją apklausinėjo, suprato, kad čia kažkas ne taip. Ir kai N. Z. ėmė klausinėti, kodėl policija jos ieško, ji prisipažino, kad A. S. daužė V. R. už tai, jog V. R. miegodamas knarkė. Sakė, kad A. S. V. R. daužė per kelis kartus, t. y. su pertrauka. Jis pats V. R. matė kokią savaitę laiko iki mirties. Jis glaudėsi pas A. V.. V. R. sakė, kad eis pas daktarus dokumentų tvarkytis dėl invalidumo ar tai pas dantistę. V. R. išgerdavo tik kokias dvi stiklines ir vėl miegodavo. Jis buvo labai silpnos sveikatos. Vaikščiodavo labai lėtai. Tokia sveikata gal dėl gėrimo. V. R., jei būtų išsimiegojęs kokias 5-6 valandas, gal būtų apsigynęs nuo A. S., bet jei jis ten iš miegų pakeltas, tai nebūtų pajėgęs. A. S. nepažįsta gerai, jį prieš įvykį buvo kelis kartus matęs pas A. V.. Po V. R. nužudymo, vieną naktį A. S. pas jį miegojo. Tai buvo po to karto, kai sakė A. S., jog iš jo raktus paėmė moteris, leidusi jam laikinai jos bute pagyventi. A. S. buvo maždaug parą laiko. Išeidamas žadėjo grįžti, bet nebegrįžo, galbūt po to jį sulaikė. Kai A. S. buvo bute, su juo apie V. R. mirtį nekalbėjo, tada dar nežinojo, jog A. S. gali būti įtariamas dėl V. R. mirties. Tuo laiku žinojo, kad V. R., eidamas į tualetą, pats griuvo ir susižalojo galvą. A. S. žinojo, kad N. Z. yra jo sugyventinė. A. S. nieko nekalbėjo apie tą įvykį pas A. V. bute. Pats A. S. nieko neprašė, apie V. R. iš viso jokios šnekos nebuvo. Daugiau nuo to karto, kai A. S. buvo bute, nebematė. Gailisi, jog nepagalvojęs bandė daryti įtaką bylos eigai ir prišnekinti liudytoją, kad duotų melagingus parodymus. Tai yra, kad prašė A. V., jog ji apklausos metu melagingai liudytų A. S. naudai, sakydama, kad A. S. sudavė smūgius V. R., nuo jo gindamasis. Manė, kad V. R. nesugrąžins, o A. S. gaus mažiau metų sėdėti. Prašė, nes A. S. pagailo, kaip žmogaus. Su N. Z. kalbėjo apie apklausas, sakė jai, kad ji negali meluoti, jeigu ką, tegul iš viso neduoda parodymų. Jai sakė, jei ją kviečia į teismą liudyti, tai ji po to jau duotų parodymų nebegalės pakeisti. Pats žinojo, kad jei duodi parodymus policijoje ar prokuratūroje, tai dar gali keisti parodymus. N. Z. klausė, ar jai prieš apklausą buvo nustatomas blaivumas, o N. Z. atsakius, kad buvo, jai pasakė, jog jei ką, gali pasakyti, kad tuo metu buvo girta ir ką sakė, būdama girta, nieko nepamena. N. Z. sakė, kad gali sakyti, jog buvo be akinių ir apklausos neskaitė bei panašiai. Taip sakė N. Z. dėl to, kad ji būtų ką nors prišnekėjusi melagingai. Liepė eiti į teismą, pasiėmus akinius ir nieko nemeluoti. N. Z. nesakė, kad A. S. sudavė smūgius V. R. nuo jo gindamasis, tačiau tokią versiją N. Z. galėjo girdėti, kaip jis kalbėjo su Asta telefonu. Su A. V. kalbėjo iš N. Z. telefono. N. Z. paskambino A. V., ir liepė jam duoti telefoną pakalbėti su A. V.. Buvo tokia situacija, kad atvyko policijos pareigūnas N. Z. įteikti šaukimą. Suprato, kad jis yra pareigūnas, kai parodė pažymėjimą. Taip pat buvo taip, kad liepė N. Z. sakyti teisybę kaip buvo, tačiau N. Z. tylint, jis garsiai pradėjo samprotauti ir garsiai reikšti savo mintis (b. l. 37-38, 41-44, 48-49, 52-54).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Liudytojos A. V. parodymais, iš kurių matyti, jog ji parodė, kad D. B., N. Z. draugas, jai yra žinomas kaip iš matymo asmuo. Ji neturi D. B. kontaktų, tačiau yra su juo kalbėjusi. Prieš N. Z. apklausą, ji pasisakė, jog ją kviečia liudyti teisme dėl V. R. nužudymo. Tai maždaug tuo laiku jai paskambino D. B.. Suprato, kad kalba su juo, ne vieną kartą telefonu bendravusi su minėtu asmeniu. D. B. pasakė, kad apklausos metu turi sakyti, jog ji nemiegojo ir girdėjo kaip A. S. ir V. R. pykosi tarpusavyje. D. B. atsakė, kad ji nieko nemeluos, nes miegojo ir nieko nematė. Suprato, kad D. B. tą kartą jai skambino ir kalbėjo apie apklausą todėl, kad jis žinojo, jog N. Z. gavo šaukimą liudyti teisme. D. B. galvojo, kad ji vyks kartu su N. Z. į teismą liudyti. D. B. sakė, kad A. S. dar gali padėti sušvelninti bausmę, o V. R. jau niekuo nebe padės. D. B. už parodymų keitimą nieko nežadėjo, jis tik žinojo, kad ji yra liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje dėl V. nužudymo. D. B. žinojo, kad V. R. nužudymo metu bute buvo tik keturiese: A. S., V. R., ji ir N. Z.. Dėl to ir prašė apklausoje nurodyti, kad ji nemiegojo ir matė kaip V. R. su A. S. pykosi tarpusavyje. Telefonu su D. B. daugiau apie tai nekalbėjo. Su D. B. kalbėti galėjo 2018 m. vasario 1-2 dienomis (b. l. 34-36).Liudytojos N. Z. parodymais, iš kurių matyti, kad D. B. yra jos sugyventinis, su juo kartu veda bendrą ūkį 5 metus laiko. Tačiau ji atsisako duoti parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje sugyventinis yra įtariamas poveikio liudytojui darymu (b. l. 31-32).Panevėžio apygardos prokuratūros 2018 m. vasario 21 d. nutarimu, iš kurio matyti, kad leista panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-65782-17 metu gautus duomenis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-6183-18(b. l. 17).Policijos pareigūno 2018 m. vasario 5 d. tarnybinio pranešimu dėl galimo poveikio darymo, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-65782-17, kurioje dėl V. R. nužudymo įtarimai pareikšti A. S.. 2018 m. vasario 2 d. nuvykta pas liudytoją N. Z., kad jai pasirašytinai įteikti šaukimą dėl dalyvavimo 2018 m. vasario 6 d., 9.00 val., apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apie 13.45 val., telefonu pasiskambinus N. Z. bei pasiteiravus, kur ji yra, moteris paaiškino, jog yra pas sugyventinį D. B., adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, apie 13.50 val., pakartotinai telefonu skambinta N. Z., nes buto durų niekas neatidarė. Po pokalbio telefonu duris atidarė N. Z. sugyventinis D. B.. D. B. paaiškinus, kad atvyko policijos pareigūnas įteikti šaukimą N. Z. dėl apklausos teisme, jis pakvietė užeiti į buto vidų. Buto viduje buvo N. Z.. D. B. ėmė reikalauti N. Z., girdint pareigūnui, pasakyti „visą teisybę kaip buvo“. N. Z. buvo sutrikusi, nieko nesakė. D. B. ne kartą reikalavo N. Z. sakyti, kas jai yra žinoma, tačiau N. Z. tylint, D. B. ėmė pasakoti įvykio aplinkybes. Tai yra, kad įtariamasis A. S. gynėsi nuo nukentėjusiojo V. R., grasinusio A. S. peiliu papjauti. Paaiškino, kad tokius parodymus teisme duos N. Z., taip pat liepė nuvykti pas liudytoją A. V., nes ji pasakys tokias pačias aplinkybes, kaip kad, girdint N. Z., parodė jos sugyventinis (b. l. 14-16).Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, iš kurio matyti, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį, buvo atliekama judriojo ryšio numerio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nežinoma moteris, vardu N. (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai N. Z.). Atliekant abonentinio numerio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi N. Z. kontrolę, 2018 m. vasario 2 d., 14:12:11 – 14:14:01 val. (įrašo Nr. 3635), ir 14:30:22-14:34:43 val. (įrašo Nr. 3637), užfiksuoti pokalbiai, kurių metu liudytojos N. Z. sugyventinis D. B. galimai daro poveikį liudytojai A. V.. D. B. prašo A. V. apklausos metu nurodyti kitas V. R. nužudymo aplinkybes, kurios būtų palankios A. S., motyvuodamas tuo, kad nužudytajam V. R. padėti niekuo nebegalima, tačiau A. S. dar galima sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, pakeičiant parodymus. A. V. pokalbio pradžioje atsisako tai daryti, tačiau pokalbio pabaigoje jau sutinka liudyti A. S. naudai (b. l. 24-28).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo D. B. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje, žinodamas, kad N. Z. ir A. V. yra liudytojos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-65782-17, iš N. Z. priklausančio mobiliojo telefono skambino A. V. ir prašė jos pateikti melagingą informaciją apie V. R. nužudymą, tikintis, kad ši informacija gali sušvelninti baudžiamąją atsakomybę A. S.. Todėl D. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis D. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo teismo sumažinti jam skirtinos bausmės dydį, esant galimybei (b. l. 106-108). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis D. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas trečia kartą, ankstesni teistumai jau išnykę (b. l. 98-101), administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 94-97), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 93), nedirbantis (b. l. 88,89), kaimynų charakterizuojamas neigiamai (b. l. 90). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 233 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant jų atlikimo laiką, ilgesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, tačiau šiek tiek mažesnį nei siūloma prokurorės pareiškime. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 5 d., 15.25 val., iki 2018 m. vasario 7 d., 10.30 val. (2 paros) (b. l. 55-57, 62).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su N. Z. ir A. V. (b. l. 72-73), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų trukmės viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – viešųjų darbų 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6), į bausmės laiką įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 5 d., 15.25 val., iki 2018 m. vasario 7 d., 10.30 val. (2 paras), ir laikyti, kad D. B. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų bausmės.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su N. Z. ir A. V. – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. B. palikti nepakeistas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.