- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-445-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Trečiasis asmuo
- R. A., R. G., Telšių rajono savivaldybės tarybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Nacionalinei dujų, A. K., E. Č., D. Š., E. D., G. F., A. I., I. K., G. A., A. M., R. Š., N. J., A. E., Z. R., P. G., I. M., A. V., J. J., S. N., J. V., R. R., J. L., R. Ž.
- Ieškovas
- UAB „Telšių šilumos tinklai“
- Atsakovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijai „S. Daukanto g. 12a, Varniai”
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008-07-16 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „S. Daukanto g. 12a, Varniai”, tretiesiems asmenims Telšių rajono savivaldybės tarybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Nacionalinei dujų ir šilumos vartotojų gynimo lygai, tretiesiems asmenims A. K., E. Č., D. Š., E. D., G. F., A. I., I. K., G. A., A. M., R. Š., N. J., A. E., Z. R., P. G., I. M., A. V., J. J., S. N., J. V., R. R., J. L., R. A., R. R. ir R. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „S. Daukanto g. 12a, Varniai” priešieškinį ieškovui UAB „Telšių šilumos tinklai” dėl 2003 m. spalio 14 d. šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „Telšių šilumos tinklai” ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „S. Daukanto g. 12a, Varniai”, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „S. Daukanto g. 12a, Varniai“ 2384,41 Lt skolą už 2007 m. balandžio mėnesį patiektą šilumos energiją, 115,90 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-10-14 su atsakovu Daugiabučio namo savininkų bendrija „S. Daukanto g. 12a, Varniai“ sudarė šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį, pagal kurią buvo susitarta tiekti ir vartoti šilumos energiją. Ieškovo teigimu, atsakovas nesumokėjo 2384,41 Lt mokesčio už suteiktas šilumos paslaugas už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. balandžio 31 d., dėl ko buvo paskaičiuoti delspinigiai. Nurodo, kad atsakovas šilumą gavo, todėl už ją privalo sumokėti.
Atsakovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „S. Daukanto g. 12a, Varniai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „Telšių šilumos tinklai“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. spalio 14 d. šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Telšių šilumos tinklai” ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „S. Daukanto g. 12a, Varniai”, nuo jos sudarymo momento. Atsakovas nurodė, kad 2003 m. buvo pastatyta nauja katilinė ir buvęs ieškovo direktorius V. privertė bendriją pasirašyti gyventojams nenaudingą šilumos tiekimo sutartį, nes laiku nepradėjo šildymo, grasino, kad nepasirašius, visai nešildys. Gyventojai jau tuo metu norėjo pasirašyti individualias sutartis, 2003 m. spalio 14 d. sutartis buvo pasirašyta tik dėl spaudimo, sutarta buvo kaina 13 ct/kWh, tarybos nariai patikino gyventojus, kad jie neturės mokėti daugiau, negu moka Telšių miesto gyventojai. Be to, bendrija yra nepelno siekianti organizacija ir jai nebūdinga rinkti iš butų savininkų mokesčius, dėl to yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse, todėl ji negali būti atsakovu šioje byloje. Dėl sutarties panaikinimo, tai bendrijos atstovė buvo priversta pasirašyti 2003 m. spalio 14 d. sutartį, nes jai buvo daromas spaudimas, jau tuo metu pagal norminius aktus bendrija negalėjo būti šilumos tiekėja, tai buvo žinoma jau sutarties sudarymo metu. Sutartį bendrija buvo priversta pasirašyti dėl to, kad būtų pradėtas šildymo sezonas, nes nepasirašius sutarties, buvo grasinama visiškai nešildyti namo, tai matyti iš bendrijos protokolo, bendrijos pirmininkė buvo prievartaujama pasirašyti. Atsakovo teigimu, sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ji turi būti panaikinta. Jau pirmojoje byloje teismas savo iniciatyva turėjo tą sutartį panaikinti. Jei nebūtų naikinama visa apimtimi, tai naikintini atskiri sutarties punktai – 5.1 p., 5.7 p. Nepanaikinus sutarties, spręstinas kainų nustatymo teisėtumo klausimas, kompensacijų (dotacijų) suteikimo klausimai. Pagal pasirašytą sutartį bendrija turi mokėti ne didesnę kaip 13 ct/kWh kainą, nes sutartyje apie kainų pakeitimą nekalbama, jokie kiti susitarimai pasirašomi nebuvo. Be to, nurodė, kad ieškovo ieškinys galėtų būti reiškiamas ne bendrijai, o gyventojams individualiai.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančia 2003 m. spalio 14 d. šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Telšių šilumos tinklai” ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „S. Daukanto g. 12a, Varniai”, nuo jos sudarymo momento. Tuo pačiu teismas priteisė atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „S. Daukanto g. 12a, Varniai“ naudai iš ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai” 110 Lt žyminį mokestį bei grąžino atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „S. Daukanto g. 12a, Varniai“ permokėtą 181,72 Lt žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuo 2003 m. spalio 14 d. sutarė tiekti šilumą daugiabučiam namui, esančiam S. Daukanto g. 12a, Varniai, neturėdamas licencijos. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatavo, kad šią sutartį atsakovo atstovė pasirašė susiklosčius nepalankioms bendrijai aplinkybėms, nes, prasidėjus šildymo sezonui, ieškovo atstovai primygtinai spaudė pasirašyti sutartį tarp šilumos tiekėjo ir bendrijos, atsisakydami sudaryti sutartis su individualiais vartotojais. Pripažino, jog minėta sutartis de jure yra sudaryta su bendrija, kuri joje įvardyta šilumos energijos vartotoju, tačiau de facto galutinis šilumos energijos vartotojas yra ne bendrija, o butų savininkai, t. y. fiziniai asmenys, naudojantys šilumos energiją savo namų ūkio reikmėms. Tokia padėtis yra ne tik šiuo metu, bet ir buvo prieš ieškovui ir atsakovui pasirašant ginčo sutartį. Teismas nurodė, jog tai, kad nebuvo ginčo metu sudaryta tiesioginių rašytinių ieškovo ir butų savininkų šilumos energijos tiekimo sutarčių, nereiškia, jog tokios nurodytų asmenų sutartys neegzistuoja. Teismas sprendė, kad šioje byloje ieškovo ir butų savininkų konkliudentiniai veiksmai rodo, kad tarp jų seniai yra susiklostę šilumos energijos teikimo sutartiniai santykiai: ieškovas tiekia šilumos energiją butų savininkams tokia apimtimi, kiek reikalinga jų namų ūkio poreikiams tenkinti, o butų savininkai priima šilumos energiją ir už sunaudotą jos kiekį per bendriją sumoka ieškovui. Konstatavo, jog bendrija nėra šilumos energijos vartotoja, todėl ji neprivalo rinkti iš butų savininkų mokesčio už jų butuose suvartotą šilumos energiją, nes už ją ieškovui turi atsiskaityti tiesioginiai jos vartotojai – butų savininkai. Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas šilumos energijos butų savininkams pardavėjas, glaudžiai bendradarbiaudamas su bendrija ir butų savininkais, turėjo imtis tam tikrų organizacinių priemonių mokesčiams iš butų savininkų už sunaudotą šilumos energiją surinkti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, jog ieškovas, būdama stipresnė šalis šilumos energijos pardavimo-pirkimo santykiuose, piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, privertė atsakovą pasirašyti jam nenaudingą sutartį. Tai įrodo 2003 m. spalio 14 d. surašytas atsakovo narių susirinkimo protokolas, kuriuo nutarta „likusių bendrijos narių prašymu pirmininkei pasirašyti sutartį Nr. 1, kad nesušaltų maži vaikai, o toliau kovoti su valdžia dėl individualių sutarčių, nes bendra sutartimi įsipareigojame mokėti už skolininkus, kas pažeidžia vartotojų teises“. Be to, teismo vertinimu, spaudimas vykdyti sutarties sąlygas atsispindi ir ieškovo rašytuose raštuose atsakovui – 2005 m. rugsėjo 5 d. raštu atsakovo atstovas buvo kviečiamas sudaryti naują šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį su bendrija, tačiau atsisakius sudaryti sutartį, grasinama nepradėti šildymo sezono, o atsakyme į 2005 m. rugsėjo 6 d. prašymus atsakovo atstovė šalia informacijos apie kainų teisėtumą, informuojama, kad nepasirašius sutarčių, nebus pradėtas šildymo sezonas. Kaip nurodyta 2003 m. spalio 8 d. akte, atsakovo atstovei R. R. kreipusis į savivaldybės administraciją, nustatyta, kad Varniuose esanti katilinė neparuošta artėjančiam šildymo sezonui, rezervuarai neužpildyti dujomis, po katilinės pastatymo neatlikti gerbūvio atstatymo darbai, 2003 m. spalio 15 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštu ieškovas buvo įpareigotas nedelsiant imtis priemonių ir tiekti šildymą Varniuose esantiems daugiabučiams namams. Todėl teismas konstatavo, jog tai tik patvirtina, kad grasinimas netiekti šilumos energijos buvo realus, ir tik bendrijai pasirašius sutartį – po 2003 m. spalio 14 d. buvo pradėta rūpintis šildymo pajungimu. Bendrija neturėjo kitos alternatyvos, todėl buvo priversta pasirašyti sandorį jai nenaudingomis sąlygomis, kurias ji iš karto numatė. Todėl teismas padarė išvadą, kad 2003 m. spalio 14 d. tarp ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir atsakovo DNSB „S. Daukanto 12a, Varniai“, sudaryta Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 1 sudaryta dėl Telšių rajono savivaldybės bei jos darbuotojų ekonominio spaudimo bendrijos nariams bei kitiems namo gyventojams, todėl ją pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisiant iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto motyvai yra tokie:
1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes net ir panaikinus 2003-10-14 šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 1, mokėjimo prievolė už pateiktą šilumos kiekį atsakovui vis tiek išlieka. Iš atsakovo yra reikalaujama tinkamo prievolės įvykdymo, nes ieškovas tiekė šilumos energiją atsakovui, dėl šios energijos kiekio ginčo nėra. Be to, iš teisminės praktikos galima daryti išvadą, kad net nesant sutarties, atsakovas privalėtų atsiskaityti už gautą šilumos energiją, nes pats savo veiksmais sutiko su energijos gavimu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas laikėsi šalių pasirašytos sutarties ir mokėjo mokesčius ieškovui už tiek šilumos energiją nuo 2003-10-14. Priimdama mokesčius iš gyventojų, bendrija sutiko su ginčijamos sutarties sąlygomis. Tik nuginčijus Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimus ir įrodžius, kad jie prieštarauja įstatymams ar pažeidžia vartotojų teisėtus interesus, atsakovo pozicija nemokėti už šilumą galėtų būti ginama.
2. Teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė Nacionalinę dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygą, kuriai buvo suteikti papildomi įgalinimai šioje byloje reikšti prašymus ir tai apsunkino bylos nagrinėjimą.
3. Teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakydamas dėl kokių priežasčių netenkino ieškinio, pažeidė CPK 270 str. 4 d. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atsakovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „S. Daukanto g. 12a, Varniai” prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Visus apeliacinio skundo argumentus įstatymo nustatyta tvarka jau išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Be to, ieškovas savo reikalavimą priteisti skolą ir delspinigius grindžia neteisėta (niekine) sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai nustatė, kad pats ieškovas tuo metu neturėjo licenzijos ir todėl neturėjo teisės pasirašyti ginčo sutarties, juolab reikalauti, kad tokią sutartį pasirašytų kiti. Pasirašyti ginčo sutartį atsakovui spaudimą darė ne tik ieškovas, bet ir Telšių rajono meras bei kiti asmenys.
3. Apeliantas teisinę padėtį apeliaciniame skunde dėsto dėl buitinių vartotojų, t.y. pats apeliantas tvirtina tai, kad atsakovu nagrinėjamoje byloje turi būti tik buitinis vartotojas, kad tik su buitiniu vartotoju turi būti sudaryta sutartis, kad mokėti už savo suvartotą energiją turi pats buitinis vartotojas, o ne bendrija.
4. Patenkinus atsakovo priešieškinį, visiškai nebegalima pradinio ieškinio, nes panaikintas pagrindas, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį. Be to, ieškovas skolos dydį grindžia neteisėtais ir nepagrįstais sprendimais, tikrovės neatitinkančiais duomenimis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime nurodoma eilė individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų pažeidimų, todėl prašoma pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento: Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006-10-19 sprendimą Nr. 440, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006-11-16 sprendimą Nr. 480, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-07 sprendimą Nr. 496, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-30 įsakymą Nr. A1-966, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-19 sprendimą Nr. 02-45. Prašoma įpareigoti UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorių atlikti visus reikalingus darbus ir veiksmus, kad katilinė, suskystintų dujų laikymo ir dujotiekio įrenginiai, šilumos tinklai nustatyta tvarka sudarytos komisijos būtų pripažinti tinkamais naudoti. Be to, teismo prašoma priimti atskirąsias nutartis dėl atsiliepime dėstomų faktų.
Trečiųjų asmenų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos atsiliepimai į ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ apeliacinį skundą gauti praleidus įstatymo nustatytą terminą jiems pateikti ir Šiaulių apygardos teismo 2008-10-03 nutartimis grąžinti juos padavusiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija sprendžia, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Dėl to kolegija pasisako dėl kiekvieno apelianto motyvo, susijusio su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Apelianto motyvas, kad teismas nepagrįstai įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu Nacionalinę dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygą, atmestinas. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 31 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikos visuomeninės vartotojų organizacijos vartotojo prašymu ar savo iniciatyva gali reikšti ieškinius teisme. Dalyvaudama teismo posėdyje kaip proceso dalyvis, ši lyga turi teisę, įstodama į bylą atsakovo pusėje, vėliau ginti atsakovo interesus, net pateidama ieškinius savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Lygos įstatai yra oficialiai įregistruoti juridinių asmenų registre (b.l. 98, t.1). Kolegija teigia, kad šios lygos įtraukimas į bylą yra teisėtas ir pagrįstas, tai neužvilkino bylos nagrinėjimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas sutartį su ieškovu pasirašė ekonominio spaudimo sąlygomis (CK 1.91 str. 1 d.). Teismui buvo pateikta atsakovo 2003-10-14 Susirinkimo protokolas (b.l. 131, t.1), kuriame vienareikšmiškai pažymėta, jog sutartis su ieškovu buvo pasirašyta dėl to, „kad nesušaltų maži vaikai, o toliau ketinama kovoti su valdžia dėl individualių sutarčių“. Pats faktas, kad sutartis buvo pasirašyta tą dieną, kai buvo pradėtas namo šildymas, rodo tai, jog atsakovas buvo verčiamas pasirašyti 2003-10-14 Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 1 su daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija S.Daukanto 12a, Varnių sen. Telšių raj. (b.l. 20-24, t.1). Europos Bendrijų Tarybos Direktyvoje 93/13/EEB 1993 m. balandžio 5 d. dėl sąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais numatyta, kad vertinant sąžiningumą ypač reikia atsižvelgti į šalių derybinių pozicijų tvirtumą, į tai, ar vartotojas turėjo paskatų sutikti su sąlyga. Kaip matyti iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintų įrodymų, atsakovas nesutiko su sąlyga, kad už patiektą šildymą būtų atsiskaitoma per bendriją, o ne su kiekvienu jos nariu asmeniškai. Įvertinant tai, kad šios sutarties silpnesnioji pusė buvo būtent atsakovas, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių pasirašyta sutartis prieštarauja atsakovo valiai. Tačiau kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčijamą sutartį niekine. Iš esmės ši sutartis ginčijama CK 1.91 str. pagrindu kaip pasirašyta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių bei dėl ieškovo ekonominio spaudimo. Tokio pobūdžio sandoriai negali būti vertinti kaip niekiniai, o yra nuginčijami (CK 1.78 str.). Šalių pasirašytas sandoris yra būtent tokio pobūdžio. Byloje yra pakankamai daug įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, prieštaraudamas ieškovo reikalavimui surinkti mokesčius per bendriją. Taigi, negalima preziumuoti, kad atsakovas sandorį patvirtino (CK 1.79 str. 2 d.). Įprastai pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Tačiau jei pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 str. 2 d.). Būtent tokia situacija yra susidariusi tarp šalių. Ieškovas patiekė šilumos energiją, o atsakovas, spaudžiamas ieškovo, už ją sumokėjo. Tokiu atveju, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sandoris pripažintinas negaliojančiu ateičiai, įsiteisėjus teismo sprendimui, jo pasekmės atsakovui nebetaikomos.
Ieškovo motyvas, kad atsakovas bet kuriuo atveju privalo sumokėti už namui patiektą šilumos energiją, iš esmės yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pripažindamas sandorį niekiniu ir nematydamas reikalo papildomai pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo. Apelianto teiginys, kad teismo sprendimas ieškinio dalyje yra nepakankamai motyvuotas, pagrįstas. Tačiau kolegija turi teisę, įvertinus jau surinktus įrodymus, dėl jų pasisakyti ir padaryti išvadas, jei nebūtina rinkti naujų įrodymų. Pripažinusi, kad šalių pasirašytas sandoris negali būti laikomas niekiniu, kolegija daro išvadą, kad ieškinio pagrįstumas turi būti analizuojamas. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtos žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendro naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Būtent savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Šioje byloje ieškovas gali reikalauti nesumokėtų mokesčių už šildymą ne iš bendrijos, o iš namo gyventojų. Atsakovo atstovai nurodė, kad name gyvena dalis butų savininkų, kurie iš viso nėra bendrijos nariais. Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas gali būti pareikštas tik butų savininkams, bet ne bendrijai kaip jų susivienijimui. Taigi, ieškovui nėra užkertamas kelias pateikti naują ieškinį tinkamiems atsakovams, tuo pačiu pastariesiems įgyjant teisę ginčyti reikalaujamas priteisti mokesčių sumas. Apelianto motyvas, kad atsakovas pirmiausia privalėjo ginčyti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 440 (b.l. 152, t.1) ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 496 (b.l. 153, t.1), yra nepagrįstas. Pripažinus, kad bendrija netinkamas atsakovas šioje byloje, sprendžiant ieškinio klausimą, nėra pagrindo analizuoti šildymo kainų pagrįstumą.
Atsakovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „S. Daukanto g. 12a, Varniai” atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento: Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006-10-19 sprendimą Nr. 440, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006-11-16 sprendimą Nr. 480, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-07 sprendimą Nr. 496, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-30 įsakymą Nr. A1-966, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-19 sprendimą Nr. 02-45. Tuo pačiu atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo įpareigoti UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorių atlikti visus reikalingus darbus ir veiksmus, kad katilinė, suskystintų dujų laikymo ir dujotiekio įrenginiai, šilumos tinklai nustatyta tvarka sudarytos komisijos būtų pripažinti tinkamais naudoti, bei prašo teismo priimti atskirąsias nutartis dėl atsiliepime dėstomų faktų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatos draudžia atsiliepime į apeliacinį skundą kelti bet kokius reikalavimus, kadangi atsiliepime tik išdėstoma dalyvaujančio byloje asmens nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo (CPK 318 str. 1 d.). Dėl išdėstyto šių atsakovo reikalavimų ir su jais susijusių argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jas sudaro 18,90 Lt (b.l. 84, t.3).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Rezoliucinę teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio patenkinimo išdėstyti taip: „Pripažinti negaliojančia 2003 m. spalio 14 d. Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir Daugiabučių namų savininkų bendrijos „S.Daukanto g. 12a , Varniai“ nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos“. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ 18,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.