Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsituokęs, teistas: 1) 2006 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį - 5 m. laisvės atėmimo; 2007 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies pakeistas 2006 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės nuosprendis paskiriant 3 m. laisvės atėmimo bausmę; 2) 2007 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 5 MGL bauda; 3) 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2012 m. balandžio 27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį - galutinė subendrinta bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. jis 2016 m. lapkričio 11 d. apie 21.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholinius gėrimus su V. Z., G. G. ir K. A., sukėlęs žodinį konfliktą su savo sugyventine K. A. apie 23.03 val. išėjo iš buto, o apie 23.18 val. grįžęs prie minėto buto griebė duris atidariusiai V. Z. už plaukų ir ištempė į koridorių, koja spyrė nukentėjusiajai 1 smūgį į pilvą, nuo kurio V. Z. nukrito ant grindų ir jai gulint 3 kartus šoko ant kairės kojos, koja spyrė 1 smūgį į kairę ranką, 1 smūgį į kryžkaulį ir 2 smūgius į kairę koją, tuo padarydamas V. Z. poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairėje čiurnoje ir tokiu būdu V. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą.

D. P. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad beveik nieko nepamena. Išgėrinėjo namie su sugyventine K., V. Z. ir šios sugyventiniu. V. Z. su sugyventiniu išėjo. Jis dar nupirko litrą šnapso. Kol nuėjo iki V. Z. gyvenamosios vietos išgėrė pusę butelio degtinės. Ten nuėjo vienas, K. paliko namie. Ten išgėrė, gal užmigo. Nieko nepamena apie smurtinius veiksmus. Buvo be kelnių, nes pas jį buvo „balti arkliai“. Po įvykio nuėjo į psichiatrinę ligoninę, kodavosi, leido vaistus, kad negertų alkoholio. Nuo to laiko nebegeria. Pripažįsta, kad galėjau taip pasielgti.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji V. Z. papildomai apklausta tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 11 dieną su sugyventiniu G. G. buvo nuėję pas jos gerą pažįstamą K. A., kuri gyvena su savo sugyventiniu D. P. V. S. g., Vilniuje. Su jais išgėrė ir apie 20.30 val. su G. G. vieni, be jų, grįžo pas save į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį nuomojo su sugyventiniu. Nei K. A., nei D. P. kartu su jais nėjo, o tik po kokių 20 min. į butą pasibeldė K. A., kuri atnešė butelį šampano ir netrukus atėjo ir D. P., kuris atnešė degtinės. Visi sėdėjo, gėrė. D. P. be jokios priežasties užpuolė K. A.. Jis K. A. pargriovė ant lovos, po to ją tampė ir prirėmė prie sienos. Jie jį nuo K. A. patraukė ir K. A. išėjo namo, o D. P. dar kurį laiką pasėdėjo ir pasakęs, kad eina pas kažką į trečią aukštą, išėjo. Jis buvo labai girtas. Netrukus kažkas pasibeldė į duris. Ji atidarė duris. Ten stovėjo D. P., kuris šaukė ant jų įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis griebė ją už plaukų, ištempė į bendro naudojimo koridorių, ten norėjo kumščiu suduoti smūgį, bet ji pasilenkė ir smūgis nepataikė. Tada jis spyrė jai koja į pilvą ir ji nuo smūgio nukrito ant grindų. Jis 3 kartus šoko jai ant kairės kojos, koja spyrė į kairę ranką 1 smūgį, 1 smūgį į kryžkaulį ir dar 2 smūgius į kairę koją. Ji šaukė iš skausmo, o tada G. G. griebęs ją nutempė į jų butą ir užsirakino. Tada išgirdo kaip prie jų durų koridoriuje labai garsiai šaukia kaimynė M. Ž. iš 12 buto. D. P. šaukė jiems išeiti, nes jis nužudys M. Ž., kad jis ją išprievartaus, šaukė, kad atsuks dujas ir susprogdins namą. G. G. paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Po to D. P. nuo jų durų pasitraukė, G. G. išėjo į koridorių, bet pasakė, kad D. P. užsirakino M. Ž. bute. G. G. atidarė langą, atsistojo ant palangės ir žiūrėjo per langą į M. Ž. butą, o M. Ž. vis garsiai šaukėsi pagalbos. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Juos D. P. įleido į M. Ž. butą. Matė, kad pareigūnai išsivedė jį be kelnių, nors prieš tai jis buvo su sportinėmis kelnėmis. Koridoriuje jautėsi dujų kvapas. Kas atsuko dujas ir kada, nematė. Koridoriuje toliau nuo jų buto durų, arčiau M. Ž. buto ant grindų matėsi kraujo dėmės, tikriausiai priklausančios M. Ž.. M. Ž. buvo iki pusės nurengta, be kelnių. Pas M. Ž. buvo sumuštas veidas, matėsi kraujas. Buvo iškviesta greitoji ir medikai ją ir M. Ž. pristatė į ligoninę. Jai nustatė kairės kojos patempimą ir raiščių plyšimą, buvo uždėta langetė, po suteiktos pagalbos išleido namo. Langetę nešiojo dvi savaites. Daugiau niekur nesigydė. Kai D. P. mušė prie jų buto durų M. Ž., įlenkė duris apatinėje dalyje. Dėl to durys yra sunkiai rakinamos, tačiau dėl jų apgadinimo jam pretenzijų neturi. G. G. jos nei minėtą dieną, nei prieš tai nemušė, nestumdė ir ant laiptų prie Pergalės g. 15 namo ji nebuvo nukritusi, nepasitempė ten kojos, o sužalojimas jai buvo padarytas mušant ir spardant D. P. (t. 1, b. l. 97 - 98).

Nukentėjusioji M. Ž. tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 11 d. apie 23.00 val. nuėjo iki bendros virtuvės pasiimti vandens. Einant atgal iš galo atbėgo vaikinas vardu D. (nepažįsta jo) ir pastūmė. Ji nugriuvo, jis pradėjo tampyti ją už plaukų, spardyti, vadinti visokiais žodžiais. Prašė, kad jis baigtų, bet jis ir toliau ją spardė. Kiek smūgių gavo, neprisimena, sąmonės praradusi nebuvo. Mušdamas jis pasakė, kad paleis dujas ir užmuš ją, nutempė iki jos buto pasiėmęs jai už plaukų. Bute ir vėl pradėjo ją mušti ir pasakė, kad išprievartaus, bet ji jam pasakė, kad greičiau numirs, bet nieko negaus. Išgirdęs šiuos žodžius jis pradėjo dar labiau mušti. Ji šaukėsi pagalbos ir po kažkiek laiko atėjo policija, kuri sulaikė vaikiną. Kodėl jis ją puolė, nežino, nes jo nepažįsta. Dėl bandymo išprievartauti pretenzijų neturi. Taip pat nori pabrėžti, kad jos bute yra to vaikino kruvini drabužiai. GMP ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur po apžiūros buvo paleista gydytis ambulatoriškai. Lazdynų ligoninėje jai nustatė sumušimus, jos veidas visas mėlynas ir kraujuotas. Taip pat kaimynas vardu G. sakė, kad tas pats vaikinas vardu D. sumušė ir jo merginą V. Z., kuri taip pat buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę ir po apžiūros paleista gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 39).

Iš specialisto išvados matyti, kad 1. M. Ž. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1.1. Dešinės blauzdos poodinė kraujosruva, kuri komplikavosi potraumine seroma, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. lapkričio 11 d.). Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 1.2. Kairio antakio muštinė žaizda, galvos dešinės momentinės srities, kairio žando, pasmakrės, kairės alkūnės, dešinio žasto, nugaros, juosmens kairės pusės, kairio sėdmens, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais, kairio smilkinio, kairės akies vokų, abiejų žastų, kairės plaštakos, dešinio peties, dešinės plaštakos, krūtinės ląstos, pilvo, nugaros, abiejų sėdmenų, kairio klubo srities, kairės šlaunies, abiejų kelių, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. lapkričio 11 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Apie sužalojimų padarymo laiką pasisakyta šios išvados 1-me punkte. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. 3. Atsakyta šios išvados 1-me punkte. 4. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, todėl šito klausimo sprendimas neapima teismo medicinos gydytojo kompetencijos. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. 5. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiasdešimt keturiais trauminiais poveikiais į nurodytas kūno sritis (žiūrėti SI Nr. G 3477/2016 tiriamąją dalį, apžiūrą), padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. 6. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankius, neužsifiksavo. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 7. M. Ž. nustatyta dešinės blauzdos poodinė kraujosruva, kuri komplikavosi potrauminė seroma. Atsižvelgiant į tai, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. lapkričio 11 d., šis sužalojimas ir jo komplikacija yra siejamas su 2016 m. lapkričio 11 d. įvykiu. M. Ž. nustatytos šios su rega susijusios diagnozės: astigmatizmas, senatvinė toliaregystė, senatvinė katarakta, kurios negali būti siejamos su užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir galimai 2016 m. lapkričio 11 d. patirtais sužalojimais (t. 1, b. l. 83 - 85).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertei J. M. – Č., apžiūrėjus V. Z. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę 2016/94406 ir kompaktinę plokštelę Nr. 2380 su tyrimų vaizdais iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės konstatatuota, kad V. Z., nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairėje čiurnoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 106).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad D. P. 2016 m. lapkričio 12 d. 1.31 val. nustatytas 1.69 promilių girtumas (t. 1, b. l. 125).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad D. P. neteisėtai panaudodamas fizinį smurtą iš pradžių V. Z., vėliau M. Ž. atžvilgiu, padarė šioms medicinos specialistų nustatytus ir konstatuotus kūno sužalojimus, taip sutrikdydamas nukentėjusiųjų sveikatą. Tokią tiesą byloje be D. P. kaltės pripažinimo ir parodymų patvirtina nukentėjusiųjų V. Z. ir M. Ž. parodymai, juos atitinkantys liudytojų G. G. ir L. M. parodymai, kuriuos patvirtina kiti duomenys, užfiksuoti apžiūros protokoluose ir medicinos specialistų išvadose. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. P. neteisėtai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas kritiškai vertina liudytojos K. A. parodymus, kurie prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl juos atmeta kaip duotus suinteresuoto asmens. Įvertinus liudytojos K. A. parodymus akivaizdu, kad ji būdama sugyventine ir artimu kaltinamajam asmeniu, davė parodymus siekdama palengvinti kaltininko teisinę padėtį.

D. P. tyčiniais veiksmais dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą V. Z. atžvilgiu ir padrė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie D. P. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, D. P. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be priežasties prieš nepažįstamą asmenį įžūliais ir fizinės prievartos veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, žmogaus ir visuomenės vertybėms tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai M. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko pagal sukeltas pasekmes, paskatas joms, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Išnagrinėjus bylą ir įvertinus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus apie D. P. išsakytas frazes M. Ž. atžvilgiu, atliktus kaltininko veiksmus šalinant tiek nukentėjusiosios, tiek savo rūbus nuo kūno, prievartą suplėšant nukentėjusiosios kelnių užtrauktuką – yra pagrindas manyti, kad buvo vykdomas pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. ar 150 str. 1 d. Teismas pastebi, kad kaltininko atsakomybė dėl tokių galimai nusikalstamų veikų galima tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Teismas nustatė, kad tyrimo metu prokuroras reikalavimo dėl D. P. persekiojimo šioje dalyje nepareiškė, pati M. Ž. skundo nepateikė ir pretenzijų dėl pasikėsinimo ją žaginti ar seksualiai prievartauti nepareiškė (t. 1, b. l. 5). Dėl šios priežasties išnagrinėjęs bylą teismas apie galimą kitą nusikalstamą veiką atskira nutartimi prokuroro neišformuoja, paliekant teisę nukentėjusiajai pačiai spręsti dėl skundo šioje dalyje ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikimo.

D. P. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Vilniaus priklausomybės ligų centre D. P. gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. 2016 m. gruodžio 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuojama, kad D. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad D. P. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką kaltininkas įrodė atsiprašydamas nukentėjusiosios ir sutikdamas atlyginti priteistą žalą. D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikas D. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tiek teismo įsitikinimu, tiek kaltinamojo pripažinimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pagrindo atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, D. P. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. D. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kaltininkas praeityje teistas, nusikalto teistumui neišnykus (t. 1, b. l. 150-152), yra baustas administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 145-149), verčiasi individualia veikla, išsituokęs, tačiau gyvena su sugyventine, kuri yra nėščia. Tokių aplinkybių visuma ir neišnykęs teistumas rodo, kad D. P. yra linkęs pažeisti teisės normas, jo nusikalstamų veikų padarymas yra dėsningas ir pasirinkto gyvenimo būdo išraiška, o ne atsitiktinis elgesys. Įvertinęs tai bei visas reikšmingas aplinkybes siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo teismas skiria D. P. laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu kaltinamasis D. P. buvo laikinai sulaikytas nuo (t. 1, b. l. 126, 138, 95), dėl ko šis terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką. .

Kartu teismas atsižvelgia ir vertina tai, jog D. P. po nusikaltimų iki šiol turimais duomenimis naujų veikų nepadarė, nusikalto besibaigiant jo teistumo terminui, dirba, pakeitė požiūrį ir teigia nustojęs vartoti alkoholį, gyvena su partnere, kuri laukiasi jo kūdikio, atsiprašė nukentėjusiosios ir sutiko jai atlyginti teismo priteistą žalą. Tokios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti gyvendinti be realaus bausmės atlikimo. Dėl šios priežasties teismas taiko D. P. bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimus, kurie verstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 139) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 146,84 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 110-113). Civilinis ieškovas teismui pateikė prašymą nagrinėti ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų D. P. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Nukentėjusioji M. Ž. proceso metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 142,21 € turtinės žalos ir 13000 € neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 45-49). Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad M. Ž. pateikė 127,83 € išlaidas patvirtinančius įvairių vaistinių kasos kvitus, teigė visų jų neišsaugojusi, kuo netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimų skaičius, pobūdis ir jų gydymo trukmė leidžia teismui pripažinti, kad reikalaujamos turtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to abejonės dėl tam tikros rūšies medikamentų būtinumo ar jų įsigijimo laiko neturi lemiamos reikšmės, dargi kaltininkui turtinę žalą pripažįstant ir sutinkant atlyginti pilnai. Turtinė žala padaryta dėl D. P. nusikalstamo, kaip jau minėta, kaltininkas žalą pripažino ir sutiko atlyginti visiškai. Tokiu būdu teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkina pilnai, priteisdamas ieškovei visą prašomą žalos dydį.

Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.

Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiosios parodymus dėl žalos ir jos pasekmių, medicinos specialisto išvadas teismas nustatė, kad M. Ž. dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto ir sukeltų pasekmių įvykio metu patyrė fizinį skausmą, kuris tęsėsi ir vėliau, jai buvo padaryti daugybiniai sužalojimai įvairiose kūno vietose, kurie įvertinti kaip nežymūs ir nesunkus sveikatos sutrikdymai. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos pakeitė gyvenimo būdą, išvyko gyventi pas mamą, prarado darbingumą, dėl ko jautėsi sukrėsta. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Kita vertus, teismas pastebi, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusioji nepagrįstai reikalavo kaip turtinę žalą dėl būsimo gydymo ar prarastų pajamų jai turėjus galimybę dirbti. Tokiu būdu visapusiškai ir objektyviai sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į D. P. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas), į jo kaltės rūšį (tyčia), šalių turtinę padėtį (aiškiau mažesnė nei statistikos vidurkis), padarytą turtinės žalos dydį (sąlyginai nedidelė). Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos, kuomet tokiais atvejais priteisiamas dydis dėl neturtinės žalos prasideda nuo 150 U. A. į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad neturtinės žalos reikalavimas 13 000 eurų sumai yra aiškiai per didelis. Remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją kaip atitinkančią 2 500 eurų sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu D. P. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. P. skirti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d. kaip atliktą vieną laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. P. per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios.

Iš D. P. priteisti: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 146,84 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt keturis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą, M. Ž. 142,21 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir dvidešimt vieną eurocentą) turtinės žalos ir 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 3 vokus su tepiniais, 1 voką su tualetinio popieriaus atplaiša, supakuotus į voką (2017 m. birželio 20 d. kvitas BBB Nr. 4PK000354) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.