Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje Lietuvos Respublikos BPK 441 str. tvarka išnagrinejo pareiškejo A. G. skunda del Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo A. G. skundas (toliau – Pareiškejas) del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 4 –ojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokuroro Gycio Normanto 2008 m. vasario 21 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal Pareiškejo prašyma del nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 167 str., 168 str., bei susipažinusi su teismui pateikta medžiaga,

2008 m. sausio 24 d. Pareiškejas kreipesi i Vilniaus miesto apylinkes prokuratura prašydamas pradeti ikiteismini tyrima K. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str., 168 str. Prašyme Pareiškejas nurode, kad K. G. neteisetu budu nustate, kad jo žmona R. G. yra pasivadinusi internetiniu slapyvardžiu „Ramune 17“, ir neteisetai išgauta informacija apie jos ir jos vyro A. G. asmenini gyvenima viešai paskelbe, t.y. pateike teismui. Tokie K. G. veiksmai atitinka nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 167 str. ir BK 168 str. požymius.

2008 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 4 –ojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokuroras Gytis Normantas prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima priejes prie išvados, kad nepadarytos veikos, turincios Lietuvos Respublikos BK 167 str., 168 str. numatytu nusikaltimu požymiu.

Pareiškejas ši prokuroro nutarima apskunde Vilniaus miesto pirmam apylinkes teismui. Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi Pareiškejo skundas buvo atmestas kaip nepagristas.

Pareiškejas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarti panaikinti kaip neteiseta. Nurodo, kad jo žmona R. G. niekada nebutu pateikusi jokios informacijos ir nebutu susirašinejusi su K. G., jeigu ji butu žinojusi, jog slapyvardžiu E. J. yra pasivadinusi K. G.. Nei prokurorui, nei teismui nekilo klausimas, kodel K. G. pasivadino E. J. vardu ir kodel ji, pateikdama melagingus pasiulymus R. G., išprovokavo šia patiketi, kad ji susirašineja su E. J.. Pareiškejo vertinimu, K. G. neteisetai, prisidengdama kito asmens pavarde, slapta rinko informacija apie R. G. ir jos vyro asmenini gyvenima, kuria veliau panaudojo pateikdama teismui, todel tiek prokuroro, tiek teismo išvados, kad R. G. pati, nieko neverciama geranoriškai teike informacija yra nelogiški. Pareiškejas nurodo, jog teismas nesilaike Lietuvos Respublikos BPK 168 str. reikalavimo, kadangi tikrai nera konkreciu duomenu, jog pateikti faktai akivaizdžiai neteisingi. Be to, Pareiškejas nesutinka su teismo išvada, kad K. G. neteisetai surinkta informacija paskleide su R. G. ir jo sutikimu, nes tokio sutikimo jie nedave, informacija atskleista prieš ju valia ir jiems nežinant.

Prokuroras prašo pareiškejo A. G. skunda atmesti.

Pareiškejo A. G. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 168 str. nustato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves pareiškima apie nusikalstama veika, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, baudžiamasis procesas negali buti pradetas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai ir Vilniaus miesto pirmam apylinkes teismui pateiktuose skunduose nurode faktinius duomenis bei juos pagrindžiancius dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina, kad K. G. galimai padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 167 str. ir 168 str. Iš Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 4 –ojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokuroro Gycio Normanto 2008 m. vasario 21 d. nutarimo matyti, kad spresdamas klausima, ar yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima, prokuroras vertino kiekvienos K. G. prašomu inkriminuoti nusikalstamu veiku atitikti Lietuvos Respublikos BK 167 str. ir 168 str. dispozicijas, t.y. nustatinejo, ar Pareiškejo nurodomuose K. G. veiksmuose yra prašomu jai inkriminuoti nusikalstamu veiku požymiu. Nagrinedamas pareiškejo skunda, kontroline faktiniu duomenu bei juos pagrindžianciu dokumentu analize ir ju atitikima Baudžiamojo kodekso prašomu inkriminuoti nusikalstamu veiku sudetis atliko ir pirmosios instancijos teismas.

Skunda nagrinejancio teismo vertinimu, preliminarus duomenu atitikimo Baudžiamajame kodekse reglamentuotu nusikalstamu veiku dispozicijas vertinimas yra butinas, todel tiek prokuroras, tiek teismas, tik atlike pareiškejo pateiktu duomenu analize ir nustate, kad pateiktuose duomenyse nera nusikalstamu veiku, del kuriu prašoma pradeti ikiteismini tyrima, požymiu, prieme sprendima, kad nera pagrindo pradeti ikiteismini tyrima. Teismo nuomone, Pareiškejo skunde nurodytu duomenu atitikimo Baudžiamajame kodekse reglamentuotu nusikalstamu veiku dispozicijas vertinimas, yra butinas. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad prokuroras, atsisakydamas pradeti ikiteismini tyrima, ir teismas, palikdamas galioti prokuroro nutarima, priešingai negu nurodo Pareiškejas, tinkamai taike Lietuvos Respublikos BPK 168 str. nuostatas.

Pareiškejo skunde nurodyta aplinkybe, kad jo žmona R. G. niekada nebutu pateikusi jokios informacijos ir nebutu susirašinejusi su K. G., jeigu ji butu žinojusi, jog slapyvardžiu E. J. yra pasivadinusi butent K. G., akivaizdžiai parodo, kad R. G. apie savo ir savo vyro privatu gyvenima susirašinejimo metu internete teikiama informacija neturejo buti prieinama (atskleista) tik K. G.. Atsižvelgdamas i tai, teismas daro išvada, kad iš esmes R. G. susirašinejimo metu pateikta informacija apie jos šeimos privatu gyvenima buvo paskleista jos sutikimu. Iš elektroniniu laišku turinio matyti, kad R. G. visa informacija i apie savo ir savo vyro gyvenima, savo gyvenimo aprašyma (CV) su savo vardu ir pavarde i „E. J.“ elektroninio pašto dežute atsiunte savanoriškai, niekieno neverciama.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. nustato, kad fizinis asmuo turi teise i savo privataus gyvenimo nelieciamuma. Privataus gyvenimo nelieciamumas reiškia, kad informacija apie asmens privatu gyvenima galima skelbti tik jo sutikimu, kuris gali buti išreikštas žodžiu, raštu, jis taip pat gali buti nuspejamas iš konkliudentiniu veiksmu, pavyzdžiui, kai asmuo pasakoja savo privataus gyvenimo detales kitiems asmenims. Šiuo atveju nera svarbu, kad R. G. atskleide savo privataus gyvenimo detales patikejusi, kad susirašineja su E. J.. Svarbu tai, kad R. G. savo ir savo vyro privataus gyvenimo detales internetinio susirašinejimo metu atskleide visai nepažistamam asmeniui, tokiu budu deklaruodama, kad ši informacija nera konfidenciali.

Ivertines aukšciau nurodytas aplinkybes bei pateikta medžiaga teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, naikinti nutarti del Pareiškejo skunde nurodytu argumentu ir juos pagrindžianciu motyvu nera pagrindo.

Pareiškejo A. G. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.