- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- eA-2878-552/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02112-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- U. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas U. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. P-351 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P-290 „Dėl paskatinimo Lietuvos Respublikos prokuratūros 30-ųjų veiklos metinių proga” pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. 2020 m. gegužės 29 d. gavo Įsakymo nuorašą, kuriuo generalinis prokuroras pripažino netekusiu galios generalinio prokuroro 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P-290 „Dėl paskatinimo Lietuvos Respublikos prokuratūros 30-ųjų veiklos metinių proga“ 2.123 punktą, kuriuo jam Lietuvos Respublikos prokuratūros 30-ųjų veiklos metinių sukakties proga pareikšta padėka už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir pasižymėjimą tarnyboje, nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, gerą pareigų vykdymą ir darbo rezultatus.
2.2. Priimdamas Įsakymą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas) vadovas vadovavosi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. P-336 „Dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro U. V. nušalinimo nuo pareigų“, taip pat siekė įgyvendinti bendruosius teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, sąžiningumo principus.
2.3. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jis nemotyvuotas ir nepagristas. Įsakymo teisinis pagrindas – Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras. Sutiktina, kad prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras, tačiau jo sprendimas turėtų būti motyvuotas, pagrįstas argumentais, įrodymais.
2.4. Pareiškėjas generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. P-336 „Dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro U. V. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 13 d. įsakymas) yra nušalintas nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Įsakyme nėra nurodyta argumentų ir įrodymų, kuo Įsakymas susijęs su 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu. 2020 m. gegužės 13 d. įsakymas yra susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau ikiteisminis tyrimas nepabaigtas, apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas. Priimant Įsakymą, nesilaikyta įstatymo viršenybės principo, jis priimtas neturint tam suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų, nes nei Prokuratūros įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato prokurorams paskirtų skatinimo priemonių panaikinimo galimybės ir tvarkos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iš Įsakymo turinio matyti, jog pareiškėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nušalintas nuo pareigų ir dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2020 m. gegužės 13 d. įsakymas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrįstas teisės aktų normomis. Tarnybinis patikrinimas, taip pat ir ikiteisminis tyrimas, pradėtas ir atliekamas dėl galimai neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų ikiteisminiame tyrime, už kurio organizavimą pareiškėjui ir buvo skirtas skatinimas. Šios aplinkybės sudaro faktinį pagrindą panaikinti pareiškėjui paskirtą skatinimo priemonę – padėką. Atsakovas akcentavo, kad Įsakyme nurodyti ir generalinio prokuroro taikomos poveikio priemonės motyvai.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo U. V. skundą atmetė.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Generalinis prokuroras, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 24 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 39 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais, Skatinimo ir apdovanojimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-5 „Dėl skatinimo ir apdovanojimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4, 5, 6, 14, 20 punktais ir atsižvelgdamas į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro T. K. 2020 m. kovo 23 d. teikimą Nr. 17.9.-3883 „Dėl skatinimo (apdovanojimo)“ už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir pasižymėjimą tarnyboje, nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, gerą pareigų vykdymą ir darbo rezultatus Lietuvos Respublikos prokuratūros 30-ųjų veiklos metinių sukakties proga, 2020 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. P-290 „Dėl paskatinimo Lietuvos Respublikos prokuratūros 30-ųjų veiklos metinių proga” (toliau – ir 2020 m. kovo 27 d. įsakymas) pareiškėjui paskyrė padėką.
5.2. Generalinis prokuroras, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 43 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4, 5 dalimis ir atsižvelgdamas į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro M. J. 2020 m. gegužės 13 d. tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-5738, 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. P-336 „Dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro U. V. nušalinimo nuo pareigų“ nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nušalino pareiškėją nuo pareigų.
5.3. Generalinis prokuroras, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu, siekdamas įgyvendinti bendruosius teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, sąžiningumo principus, 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. P-351 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P-290 „Dėl paskatinimo Lietuvos Respublikos prokuratūros 30-ųjų veiklos metinių proga” pakeitimo“, pakeitė 2020 m. kovo 27 d. įsakymą ir pripažino netekusiu galios 2.123 punktą, kuriuo pareiškėjui pareikšta padėka.
6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1, 164 straipsnius, Prokuratūros įstatymo 2straipsnį, 39¹ straipsnio 1 dalį, 39 straipsnio 1 dalį ir nurodęs, kad pradėtas tarnybinis, juolab ikiteisminis tyrimas, savaime suprantama, sukėlė abejonių pareiškėjo tinkamu tarnybinių pareigų atlikimu, nepriekaištingu elgesiu, pritarė atsakovo pozicijai, kad siekiant įgyvendinti bendruosius teisingumo principus, esant tokiai situacijai, buvo neišvengiama priimti Įsakymą, kol bus priimti galutiniai sprendimai dėl pareiškėjo atliekamuose tyrimuose.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas darė išvadą, kad tik už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą prokurorai gali būti skatinami. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindė tuo, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, teismas aptarė VAĮ 8 straipsnio 1 dalį ir nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Įsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, įtarus jį nusikalstamos veikos padarymu, dėl pareiškėjo buvo pradėtas ne tik tarnybinis, bet ir ikiteisminis tyrimas. Teismas pažymėjo, jog prokurorui, kaip valstybės pareigūnui, keliami ypač aukšti nepriekaištingo elgesio standartai, nes prieš pradėdamas eiti pareigas, jis įstatymo nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, visada būti nešališkas ir sąžiningas, saugoti gerą prokuroro vardą. Todėl ir valstybė, ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad prokuratūros pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, laikysis visų jiems nustatytų teisės aktų reikalavimų ir jų elgesys bus nepriekaištingas. Teismas priėjo prie išvados, kad turimas autoritetas, įvertinimas ir užimamos pareigos yra ne tik privilegija, bet ir didelė atsakomybė ir lūkesčiai, neabejotinai leidžiantys suvokti, jog veikimas priešingai tarnybos interesams sukels reikšmingus padarinius institucijai ir valstybei.
8. Teismas vertino, kad pradėtas tarnybinis tyrimas ar ikiteisminis tyrimas nesuponuoja išvados, jog prokuroro tarnybinis pareigų atlikimas pavyzdinis. Teismas nurodė, kad Įsakyme išdėstytos konkrečios teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo santykį, aiškiai įvardintos priežastys, nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis vadovaudamasis atsakovas priėmė Įsakymą. Teismui jokių abejonių dėl Įsakymo teisėtumo nekilus, jis sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjo skundą laikyti pagrįstu ir tenkinti jame keliamą reikalavimą.
III.
9. Pareiškėjas U. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti generalinio prokuroro Įsakymą.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui argumentus, bei papildomai nurodo, kad:
10.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialiosios bei proceso teisės normas, nevisiškai išnagrinėjus pareiškėjo skundą.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje taikytinas ne tik Prokuratūros įstatymas, bet ir BPK (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 2 d.). Nors teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja BPK 1 ir 164 straipsniai, tačiau visiškai nemotyvavo, kaip šie straipsniai susiję su aptariama situacija. Minėtos BPK nuostatos taikomos tada, kai susiklosto visuomeniniai santykiai, kurių metu siekiama atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomi VAĮ ir Prokuratūros įstatymas.
10.3. Konkrečiai šioje byloje ir yra susiklostę personalo valdymo santykiai, susiję su personalo valdymo sritimi – prokuroro darbo įvertinimu ir skatinimu (VAĮ 2 str. 17 d.). Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo viena iš paskirčių ir yra nustatyti prokurorų skatinimo sąlygas, kurios konkrečiai reglamentuotos šio įstatymo 39 straipsnyje. Pareiškėjui, kaip prokurorui, buvo pavedamos įvairios užduotys (rengti teismų praktikos apibendrinimus, rekomendacijas, dalyvauti įvairių komisijų veikloje, dalyvauti tarpinstituciniuose pasitarimuose, nagrinėti ir teikti pastabas ir pasiūlymus dėl rengiamų teisės aktų projektų ir pan.), ne tik susijusios su ikiteisminių tyrimų organizavimu ir kontrole. 2020 m. kovo 27 d. įsakymo 2.123 punktu pareikšta padėka už viso darbo rezultatus, todėl nėra aišku, kaip kitiems darbams atlikti gali būti taikomos BPK nuostatos.
10.4. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Ši nuoroda yra susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99). Skundžiamame teismo sprendime nėra atsakyta nei į vieną pareikštą reikalavimą bei nepateiktas skunde išdėstytų motyvų įvertinimas bei nenurodyta, kodėl šie motyvai yra atmestini.
10.5. Nesutiktina su teismo išvada, kad skundo reikalavimas buvo grindžiamas iš esmės vienu pagrindu, t. y. kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jis nemotyvuotas ir nepagristas. Skundas teismui buvo grindžiamas dar ir tuo, kad generalinio prokuroro Įsakymas priimtas neturint tam teisinio pagrindo, tačiau šiuo klausimu teismas nepasisakė.
10.6. Iš skundžiamo teismo sprendimo galima suprasti, kad jokių motyvų generalinis prokuroras ir neturėjo nurodyti, nes pats tarnybinio patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas jau yra pakankamas pagrindas priimti Įsakymą. Nesutiktina su tokia teismo išvada. generalinio prokuroro Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Įsakymas visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas bei neteisėtas, nes priimtas neturint tam teisinio pagrindo. Generalinis prokuroras, priimdamas Įsakymą, rėmėsi savo paties priimtu 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu, kuriuo nuo 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjas nušalintas nuo pareigų iki tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Įsakyme nėra argumentų ir įrodymų, kuo Įsakymas susijęs su 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu. Pats nušalinimo nuo pareigų faktas, nesant įsiteisėjusių tarnybinio patikrinimo išvadų, kuriose būtų konstatuota, jog pareiškėjas yra padaręs įstatymų pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminančius poelgius ar kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, negalėjo būti laikomas teisiniu pagrindu naikinti už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir pasižymėjimą tarnyboje, nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, gerą pareigų vykdymą ir darbo rezultatus paskirtą skatinimo priemonę – padėką (Prokuratūros įstatymo 39 str. l d. 1 p.). Įsakymo dėl nušalinimo nuo pareigų kaip fakto paminėjimas nepateikiant šio fakto vertinimo generalinio prokuroro Įsakyme nelaikytinas tinkamu sprendimo motyvavimu.
Žemesnės instancijos teismas
10.7. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi tuo, kad generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“, 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr.P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje, tačiau nagrinėjamai situacijai tai jokios reikšmės neturi, nes priimant generalinio prokuroro Įsakymą, sprendimai dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo nebuvo priimti, todėl aplinkybė, susijusi su tarnybinės nuobaudos skyrimu, neturėtų būti vertinama. Minėti įsakymai 2020 m. gruodžio 10 d. skundu yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
10.8. Įsakyme nenurodyti teisės aktai, kuriuose įtvirtinti teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, sąžiningumo principai bei jų turinys, ir nepateikti motyvai bei argumentai, kaip konkrečiai Įsakymas susijęs su minėtais principais ir kaip konkrečiai minėtus principus šis Įsakymas įgyvendina.
10.9. Tiek generalinio prokuroro Įsakymas, tiek skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Generalinis prokuroras, dar neatlikus tarnybinio patikrinimo, nepriėmus galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime, jau padarė išvadą apie tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeidė teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, sąžiningumo pricipus ir pritaikė sankciją – padėkos panaikinimą. Tam pritarė teismas nurodęs, kad valstybės pareigūnams keliami ypač aukšti elgesio standartai, apie prokuroro gero vardo saugojimą ir pan. Europos Žmogaus Teisių Teismas(toliau – ir EŽTT), aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu. Akivaizdu, kad skundžiamame teismo sprendime dėstomi samprotavimai jau dabar, dar nepriėmus galutinių sprendimų, sudaro įspūdį, kad pareiškėjo elgesys neatitinka aukštų elgesio standartų, pareiškėjas prarado gerą prokuroro vardą ir pan.
10.10. Skundžiamame sprendime teismas nurodo, kad pradėtas tarnybinis, juolab ikiteisminis tyrimas, savaime suprantama, sukėlė abejonių pareiškėjo tinkamu tarnybinių pareigų atlikimu, nepriekaištingu elgesiu ir pritaria atsakovo pozicijai, kad siekiant įgyvendinti bendruosius teisingumo principus, esant tokiai situacijai, buvo neišvengiama priimti Įsakymą, kol bus priimti galutiniai sprendimai atliekamuose tyrimuose. Iš teismo motyvų nėra aišku, kaip toliau turėtų elgtis Generalinė prokuratūra, jeigu dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ar būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, o atleidimas iš pareigų būtų pripažintas neteisėtu. Šis teismo motyvų nelogiškumas patvirtina tai, jog pripažinus, kad generalinis prokuroras turi teisę panaikinti skirtą skatinimo priemonę, tai turėjo būti padaryta tik priėmus galutinius ir neskundžiamus sprendimus ikiteisminiame tyrime ar tarnybinio nusižengimo procese, o ne vadovaujantis iškilusiomis abejonėmis.
10.11. Teismas nevertino ar priimant Įsakymą buvo laikytasi įstatymo viršenybės principo. Generalinio prokuroro Įsakymas priimtas neturint tam suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų, nes nei Prokuratūros įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato prokurorams paskirtų skatinimo priemonių panaikinimo galimybės ir tvarkos. Prokuratūros įstatyme aiškiai ir atskirai įtvirtintas tarnybinės atsakomybės institutas, kurį taikant ir turėtų būti sprendžiami visi klausimai, susiję su prokurorų netinkamu pareigų vykdymu, o ne per skatinimo priemonių panaikinimą. Tačiau šį skundo dalis liko neišnagrinėta, nes teismas nepateikė dėl to jokių motyvų.
Atsiliepimas
10.12. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino esminės aplinkybės, kad atsakovas 2020 m. liepos 2 d. atsiliepime pripažino, jog generalinio prokuroro Įsakymas yra pareiškėjui kaip sankcija. Skiriamų sankcijų rūšis reglamentuoja Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, kurioje tokios rūšies sankcija kaip padėkos panaikinimas nėra numatyta. Padėkos panaikinimą laikant sankcija – tarnybine nuobauda, ji buvo skirta nesilaikant Prokuratūros įstatymo 41 straipsnyje, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181, nustatytos tvarkos, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu.
10.13. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės konstatavo, kad generalinis prokuroras gali veikti nesilaikydamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribų, kas prieštarauja teisinės valstybės principui.
11. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
11.1. Teismas skundžiamame sprendime paminėjo BPK 1 ir 164 straipsnius, vertindamas pareiškėjo elgesį tarnybinių pareigų atlikimo pavyzdingumo kontekste. Prokuratūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras gali būti skatinamas tik už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pradėtas tarnybinis, juolab ikiteisminis tyrimas, savaime suprantama, sukėlė abejonių pareiškėjo tinkamu tarnybinių pareigų atlikimu, nepriekaištingu elgesiu.
11.2. Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas – Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, taip pat faktiniai duomenys – 2020 m. gegužės 13 d. įsakymas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nušalintas nuo pareigų ir dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2020 m. gegužės 13 d. įsakymas yra pagrįstas teisės aktų normomis – Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 43 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4, 5 dalimis, taip pat objektyviais duomenimis (faktais) – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2020 m. gegužės 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9.-5738, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Aplinkybė, jog Prokuratūros įstatymas nenumato tiesioginės teisės normos, reglamentuojančios skatinimo priemonės – padėkos, panaikinimą, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi Įsakymas, kaip nurodyta aukščiau, yra pagrįstas teisės aktų normomis ir teismas pagrįstai konstatavo, kad šis pagrindimas yra pakankamas.
11.3. Tarnybinis patikrinimas, taip pat ir ikiteisminis tyrimas, buvo pradėtas ir atliekamas dėl galimai neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų ikiteisminiame tyrime, už kurio organizavimą pareiškėjui ir buvo skirtas skatinimas. Tarnybinis patikrinimas yra baigtas ir pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Atitinkami dokumentai yra pateikti byloje. Priimant 2020 m. kovo 27 d. įsakymą, nebuvo turėta oficialių, objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjo elgesys šio įsakymo priėmimo dienai nebuvo pavyzdingas. Šiuos duomenis gavus, paaiškėjo, kad pareiškėjas buvo paskatintas nepagrįstai. Dėl ko iškilo būtinumas priimti Įsakymą.
11.4. Dėl nekaltumo prezumpcijos pažymėtina, jog nei teismas, nei atsakovas nesprendė dėl pareiškėjo kaltumo padarius BK numatytą nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgęs į faktinius duomenis, turėjo teisę ir pagrindą konstatuoti, jog pradėtas tarnybinis patikrinimas ir ikiteisminis tyrimas nesuponuoja išvados, jog prokuroro tarnybinis pareigų atlikimas yra pavyzdinis.
11.5. Nei Įsakyme, nei atsakovo atsiliepime nėra nurodyta, jog Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda ar pritaikyta kita sankcija. Atsakovo atsiliepime, teiktame teismui, be kita ko nurodyta, kad Įsakyme nurodyti ir generalinio prokuroro taikomos poveikio priemonės motyvai – siekis įgyvendinti teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo ir sąžiningumo principus. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka „taikomos poveikio priemonės“, šiuo atveju panaudota grindžiant Įsakymo atitikimą reikalavimams, nurodytiems minėtoje teisės normoje, tai yra, kad Įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis ir yra motyvuotas.
11.6. Teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų, atmetęs jo skundą, taip pat išsamiai aptarė pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Motyvuojamoji dalis
11.7. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. P-351, kuriuo pareiškėjui U. V. 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P-290 „Dėl paskatinimo Lietuvos Respublikos prokuratūros 30-ųjų veiklos metinių proga” 2.123 punktu pareikšta padėka buvo pripažinta netekusi galios, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad generalinio prokuroro Įsakyme išdėstytos konkrečios teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo santykį, aiškiai įvardintos priežastys, nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis vadovaudamasis generalinis prokuroras priėmė Įsakymą, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tinkamai nemotyvuotas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialiosios bei proceso teisės normas, neįvertinus visų pareiškėjo skundo argumentų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog tiek generalinio prokuroro Įsakymas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia nekaltumo prezumpciją, atsakovo veiksmai prieštarauja įstatymo viršenybės principui.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
16. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu Įsakymu grindė dviem pagrindais – tuo, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei tuo, kad Įsakymas prieštarauja įstatymo viršenybės principui, pažeidžia nekaltumo prezumpciją.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Įsakymas grindžiamas Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją. Ši teisės norma generaliniam prokurorui suteikia sprendimų priėmimo diskreciją, tačiau šia diskrecija generalinis prokuroras gali naudotis, be kita ko, laikydamasis Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų taisyklių - Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.
18. Konkrečių teisės normų, reglamentuojančių anksčiau prokurorui paskirto paskatinimo panaikinimą, Prokuratūros įstatyme nėra numatyta, skirto paskatinimo panaikinimo pagrindų bei tvarkos nenumato ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. 1-5 „Dėl skatinimo ir apdovanojimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Artimiausius savo pobūdžiu teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2005 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. I-25 (2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr.I-348 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuroro Garbės ženklų nuostatų 12 punktas, numatantis, jog garbės ženklo prokuroras gali netekti tik generalinio prokuroro įsakymu, kai yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tyčinio nusikaltimo.
19. Apibendrinant aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad generalinis prokuroras, įgyvendindamas savo įgaliojimus bei vienvaldiškumo principą, turi teisę tiek paskatinti prokurorą, tiek ir panaikinti ar pripažinti netekusiu galios skirtą paskatinimą, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju savo sprendimą turi pagrįsti objektyviais duomenimis, egzistuojančiais sprendimo priėmimo metu. Ši išvada grindžiama ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, keliamais individualiam administraciniam aktui, nes, kaip jau minėta, specialių įstatymo lygmens ar žemesnės galios teisės normų, reglamentuojančių skirto prokurorui paskatinimo panaikinimą, nėra.
20. Atsakovas Įsakyme faktinio jo priėmimo pagrindu nurodė 2020 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. P-336 „Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro U. V. nušalinimo nuo pareigų“. Iš šio įsakymo matyti, kad pareiškėjas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nušalintas nuo pareigų ir dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, šiuo aspektu atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, darė išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis, juolab ikiteisminis tyrimas, savaime suprantama, sukėlė abejonių pareiškėjo tinkamu tarnybinių pareigų atlikimu, nepriekaištingu elgesiu, todėl siekiant įgyvendinti bendruosius teisingumo principus, buvo neišvengiama priimti Įsakymą, kol bus priimti galutiniai sprendimai dėl pareiškėjo atliekamuose tyrimuose.
21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Objektyvūs faktiniai duomenys, galintys tapti sprendimo pagrindu, yra tokie, dėl kurių egzistavimo, teisinės reikšmės ir sukeliamų pasekmių negali kilti abejonių. Tuo tarpu vien tai, kad asmens atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas, ar tai, kad asmuo yra nušalinamas nuo pareigų , nesuponuoja, kad asmuo neginčytinai padarė tarnybinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką ar kad jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Atsakovas taip pat nepateikė argumentų, kodėl paskatinimo panaikinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas neatidėliotinai, kokias neigiamas pasekmes būtų sukėlęs šio klausimo išsprendimas po tarnybinio patikrinimo ar ikiteisminio tyrimo pabaigos.
22. Teisėjų kolegija nekvestionuoja generalinio prokuroro teisės priimti sprendimus pavaldžių prokurorų skatinimo ar skirtų paskatinimų panaikinimo klausimais, tačiau tokiems sprendimams priimti būtinas objektyvus faktinis pagrindas – arba įsigaliojęs generalinio prokuroro įsakymas, kuriuo konstatuojamas prokuroro padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, arba įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.
23. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog generalinio prokuroro Įsakymas jo priėmimo metu nebuvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, prieštaravo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai bei Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 daliai, todėl pripažintinas neteisėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai panaikino pareiškėjui skirtą padėką. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Įsakymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo U. V. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą
Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. P-351 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P-290 „Dėl paskatinimo Lietuvos Respublikos prokuratūros 30-ųjų veiklos metinių proga” pakeitimo“.
Sprendimas neskundžiamas.