Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Egidijus Jonas Grigaravičius Baudž. byla 1A-586-508-2009

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Ryčiui Šimkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal LR BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 5 d. 1p. pagal LR BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė laisvė atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams ir ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal LR BK 146 str. 2 d. ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-04-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2008 m. birželio 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. S., kuris apeliacine tvarka nuosprendžio neskundžia, jo atžvilgiu skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas pagal LR BK 146 str. 2 d., už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S. bei dar dviem asmenimis, laikotarpiu nuo 2008-06-27 nakties iki 2008-06-30 tiksliau nenustatytu laiku, prieš nukentėjusiąją D. B. nuolat panaudodami psichinį smurtą, laikė ją prieš jos valią bute, esančiame Kaune, ( duomenys neskelbtini) ilgiau nei 48 valandas, tokiais veiksmais neteisėtai suvaržė nukentėjusiosios laisvę pasirinkti savo buvimo vietą.

Be to, A. R. nuteistas pagal LR BK 149 str. 2 d., už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S. bei dar dviem asmenimis, 2008 m. birželio 26 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku Kaune, ( duomenys neskelbtini), A. R. grasinant nukentėjusiajai D. B. pavartoti fizinį smurtą žodžiais: ,,reikia jai užnešti į galvą“, kitiems asmenims naudojant fizinį smurtą, prieš nukentėjusiąją D. B., D. S. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei A. R. buvimu atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis, kitas asmuo ir D. S. atliko po vieną lytinį aktą su D. B. į makštį prieš nukentėjusios valią.

Be to, A. R. nuteistas pagal LR BK 150 str. 2 d., už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S. bei dar dviem asmenimis, 2008 m. birželio 26 d. tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku Kaune ( duomenys neskelbtini), atimant nukentėjusiajai D. B. galimybę priešintis, o būtent kitiems asmenims panaudojus fizinį smurtą – nukentėjusiai D. B. sudavus teleskopine lazda ne mažiau kaip 21 smūgį į įvairias kūno vietas, D. S. prieš tai pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą, patenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusios D. B. valią, A. R. ir D. S. laikė nukentėjusiosios D. B. kojas, o tuo metu nenustatytas asmuo įkišo prieš D. B. valią į jos makštį butelį, tokiu sąlyčio būdu patenkino lytinę aistrą, padarant D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nėra pagrindo. Nors apeliantas kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nustatydamas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi išsamiais ir nuosekliais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme duotais nukentėjusiosios D. B. parodymais, vadovaudamasis pirminiais ir išsamiais ikiteisminio tyrimo metu parodymais neilgai trukus po įvykių, kurie atitinka ir specialisto išvadas dėl konstatuotų sužalojimų.

Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog nelaikė nukentėjusiosios D. B. bute prieš jos valią, taip pat nežagino ir seksualiai neprievartavo jos bei nepadėjo tai daryti kitiems asmenims. Pagal BK 146 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, ir padarė tai panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį ilgiau kaip 48 valandas. Vienas iš objektyvinės pusės požymių, kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką, yra smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį, kuomet panaudoto smurto įtakoje yra realizuojama pati nusikalstama veika – atimama laisvė nukentėjusiajam. Smurtu šiuo atveju suprantamas tiek psichinis, tiek fizinis kaltininko poveikis nukentėjusiajam, siekiant palaužti jo pasipriešinimą. Šios veikos kvalifikavimui neturi įtakos prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pavojingumas ir nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas – pakanka įrodyti paties smurto panaudojimo faktą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji D. B. iš tiesų neneigė to fakto, kad į butą Savanorių pr.47-8 Kaune, atvyko savo noru, tikėdamasi, jog po tam tikro laiko galės išvykti dirbti į užsienį. Tačiau tą naktį, kai ją sumušė ir prieš ją buvo panaudota seksualinio pobūdžio prievarta, ji buvo įbauginta ir išeiti iš buto bijojo, nes nuteistieji grasino ją net nužudyti. Liudytoja R. T. nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus būtina vertinti itin atsakingai, atsižvelgiant į faktą, kad ji kito įtariamojo žmona.

Pažymėtina, jog teismas pagrįstai pakeitė ir sutrumpino kaltinime nurodytą laiką dėl laisvės atėmimo, kuomet išties pasireiškė ir buvo realizuota pačios nukentėjusiosios valia laukti bute neilgą laiką, bet vėliau nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupėje jau prieš nukentėjusios valią. Tą patvirtina nukentėjusiosios D. B. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu, kadangi nuosekliai parodė, jog išeiti iš buto bijojo, nes A. R. ir D. S. grasino su ja susidoroti, ji buvo prigąsdinta niekur neiti, pavojus buvo akivaizdus atsižvelgiant į faktines bauginančias aplinkybes, jos sveikatos būklę, socialinę padėtį.

Nuteistasis skunde teigia, jog nepagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. Tačiau nuteistojo A. R. kaltę įrodo ne tik nukentėjusiosios D. B. parodymai, tą patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuris pažymi, jog nukentėjusioji nedviprasmiškai atpažino A. R., buvusį bute, kuomet ji buvo laikoma uždaryta prieš jos valią, tyčiojosi, grasino, buvo kambaryje, kai „Mongolas“ ir „Maumas“ žagino ( t. 1, b.l. 64-65). Taip pat, asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji atpažino A. R. kaip asmenį, kuris nors su ja lytinių santykių ir nereikalavo, tačiau tyčiojosi, saugojo bute, neleido išeiti ( t.1, b.l. 66-67 ). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. lytinės aistros su nukentėjusiąją D. B. netenkino, tačiau dalyvaudamas padarant seksualinį prievartavimą panaudojo psichinį smurtą tikslu palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą, ko įtakoje ir aktyviai bendrininkaujant padarytos nusikalstamos veikos.

Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio 2 dalį kaip padaryta bendrininkų grupės. Teismų praktikoje laikoma, jog išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Kadangi nuteistasis A. R. buvo įvykio vietoje, laikė nukentėjusiąją, sustiprindamas grasinimų panaudoti fizinį smurtą realumą, taigi jis suvokė, kad bendrai dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme ir to norėjo, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.

Nukentėjusiosios D. B. parodymus taip pat patvirtina objektyvūs įrodymai – specialisto išvada Nr. G-2588/08 (02), kurioje konstatuota, kad D. B. buvo padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies-skruosto srityje, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, krūtinės ląstos dešinėje, abejose šlaunyse, abejose blauzdose, kryžmens srityje, gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje, II-o laipsnio nudegimas kairėje plaštakoje; kraujosruvos makštyje, makšties plyšimas. Kraujosruvos makštyje, makšties plyšimas padaryti kietu buku pailgos formos daiktu, kuo galėjo būti standi lytinė varpa ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, kelių – keleto dienų bėgyje iki apžiūros (apžiūrėta 2008 06 30). Sužalojimai galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu ( t.1, b.l. 32-33 ). Taip pat papildoma specialisto išvada Nr. G2786/08(02) patvirtina, jog sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl makšties plyšimo, lydimo makšties gleivinės, gimdos kaklelio bei šlaplės nespecifinio uždegimo, D. B. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų ( t.1, b.l. 37-38). Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. R. ir D. S. veikdamas bendrininkų grupėje su nesurastais asmenimis, A. R. laikant nukentėjusiąją ir grasinant vartoti smurtą, ją išžagino bei seksualiai prievartavo. Vertinant nukentėjusiosios parodymus teisiamajame posėdyje, parodymų išsamumą ir konkretumą, atsižvelgtina į svarbią aplinkybę, jog nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją įvykdytos bendrininkų grupės, pasireiškė įžūliu pasityčiojimu, paskui nukentėjusioji gydėsi dėl patirto fizinio smurto ir psichologinės traumos, todėl pagrįstai vadovautasi pirminiais išsamiais parodymais, atitinkančiais kitus įrodymus.

Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų motyvų, teismas išsamiai aptarė įrodymus, kurie patvirtina nustatytąsias faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir teisingai kvalifikavo kaltinamojo veiksmus. Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Pagrįstai nenustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, kitos bausmę švelninančios aplinkybės. Bausmė A. R. paskirta teisingai, įvertinus visumą duomenų ir aplinkybių, pakankamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į tai, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini).1d.1p.

nutarė:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.