- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-804-195/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- A. Z.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs nuteistojo A. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Z. skundas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 str. 1 d. - nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. 2012 m. spalio 9 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant turto už 500 litų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) išnagrinėjusi nuteistojo A. Z. prašymą 2014 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą Nr.59-178 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p.
A. Z. 2014 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi atmetė A. Z. skundą nurodydamas, kad jis ankščiau teistas 11 kartų, ankstesnių teistumų metu nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas 2 kartus (jis buvo lygtinai paleistas). Taip pat nurodė, jog nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (68 balai). Teismas konstatavo, jog taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimas.
Savo skundu Vilniaus apygardos teismui A. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį bei Komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepakankamai argumentuota, todėl yra neteisėta ir turi būti naikintina. Apeliantas vadovaudamasis Konstitucinio teismo nutarimu teigia, kad baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų teismo aktui pagrįsti. Pažymi, jog teismo rezoliucinė dalis nėra pagrįsta argumentais, o jame išdėstyti faktai nepagrindžia priimto sprendimo. A. Z. manymu, motyvuojamosios dalies apylinkės teismo nutartyje iš viso nėra.
Apelianto manymu, apylinkės teismas plečiamai aiškina Bausmių vykdymo kodekso 157 str. nurodydamas, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, jei jis atlikęs įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir kai padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. aiškiai apibrėžia ratą asmenų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika nurodo, kad įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, tuo sunkinant nuteistojo padėtį.
Nuteistasis savo skunde atkreipia teismo dėmesį, kad apie bausmės tikslus yra kalbama Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str., nurodo, jog šis klausimas yra įvertintas teismui paskyrus bausmę, todėl jo manymu, revizuoti bausmės tikslus pakartotinai nėra įstatyminio pagrindo.
A. Z. nurodo, kad apylinkės teismas nutartyje išdėstydamas argumentus, jog jis teistas 11 kartų, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. Pažymi, kad teistumai negali būti vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 158 str. yra numatytas sąrašas veikų dėl kurių lygtinis paleidimas nėra taikomas.
Vadovaudamasis konstituciniu baigiamųjų teismo aktų aiškinimo principu nuteistasis teigia, kad iš apylinkės teismo nutarties bei Komisijos nutarimo nėra aišku, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas. Nuteistasis vadovaudamasis Europos Tarybos rekomendacijomis nurodo, kad nuteistųjų lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o ne išimtis. Pažymi, kad atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
Nuteistojo nuomone, dėl nevienodai taikomo nuteistųjų lygtinio paleidimo yra konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimų. Pažymi, kad asmenims mažesne apimtimi atitinkančius lygtinio paleidimo kriterijus buvo taikomas lygtinis paleidimas, o asmenims didesne apimtimi atitinkančius lygtinio paleidimo kriterijus nėra taikomas lygtinis paleidimas. Vadovaudamasis teismų praktika A. Z. teigia, kad nuteistojo ankščiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis, negali būti veiksniais įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą.
Nuteistojo manymu, apylinkės teismas nesivadovavo galiojančia teismų praktika ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 str., t.y. diskriminavo jį kitų asmenų atžvilgiu, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas.
Nuteistojo skundas atmestinas.
Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Priešingai nei teigia nuteistasis savo skunde, kad apylinkės teismas plečiamai aiškina Bausmių vykdymo kodekso 157 str. nuostatas, pažymėtina, jog apylinkės teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl pastarasis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors nubaustasis savo skunde nurodo, kad apylinkės teismo priimto sprendimo rezoliucinė dalis nėra pagrįsta argumentais, o jame išdėstyti faktai nepagrindžia priimto sprendimo, tačiau pažymėtina, jog šie nuteistojo argumentai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Priešingai nei nurodoma nuteitojo skunde, apsvarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama (mažinama taikant lygtinį paleidimą) tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, skatintas 2 kartus, įkalinimo įstaigoje dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laivės atėmimo vietų lygtinai, socialinio, teisinio švietimo programoje“. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad ankščiau nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, norint teigiamai spręsti lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu. Būtina atsižvelgti į tai, kad A. Z. anksčiau 11 kartų teistas, atliko laisvės atėmimo bausmes, tačiau akivaizdu, kas išvadų dėl savo elgesio nedaro ir vėl buvo nuteistas už analogiškus tyčinius nusikaltimus. Be to, ankstesnių teistumų metu nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis 2 kartus buvo paleistas lygtinai, vieną kartą nustatytų sąlygų neišlaikė nusikalto iš naujo. Visos šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nekreipdamas dėmesio į jam parodytą pasitikėjimą vėl daro nusikalstamas veikas, todėl trumpinti jam paskirto bausmės atlikimo laiko šiuo metu jokio (išskyrus įstatyme numatytą formalųjį, kuris negali būti pakankamas) pagrindo nėra. Iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – 68 balai.
Nors nuteistasis nurodo, kad jam nėra nustatytos BVK 158 str. nurodytos aplinkybės, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau kaip jau paminėta ankščiau nuteistojo atveju lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas BVK 157 str. 2 d. nustatyta tvarka, pažymėtina, kad teismas gali, tačiau neprivalo taikyti ankščiau paminėtas įstatymo nuostatas.
Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau kaip minėta, vien jo nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Esant šioms išvardintoms aplinkybėms, nuteistojo skunde nurodyti argumentai negali būti pagrindu keisti apylinkės teismo nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį atleidimą nuo bausmės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.