Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. teismo šaukimu kviečiamas atvykti kaip liudytojas į Lazdijų rajono apylinkės teismą, esantį Lazdijų m., Lazdijos g. 3, duoti parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-5-743/2016 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00135-2016-4), 2016 m. rugsėjo 22 d. 9.30 val. be svarbios priežasties neatvyko duoti parodymų ir taip vengė duoti parodymus.

V. S. kaltu prisipažino, dėl pažeidimo labai gailisi. Jis paaiškino, kad teismo posėdžio dieną buvo atostogose ir ryte jam paūmėjo nugaros skausmai dėl radikulito. Vaikščioti jis galėjo, tačiau tik susirietęs, todėl į teismo posėdį tokios būsenos į posėdį nevažiavo. Jis skambino į teismą visais telefonais, bet niekas neatsiliepė, nes kažkas buvo nutikę su ryšiu, todėl negalėjo pranešti teismui apie savo sveikatos pablogėjimą. Dėl savo skausmų į gydymosi įstaigą nesikreipė, nes buvo atostogose, o žino, kad skausmai per vieną ar kelias dienas praeina. Taip buvo ir šiuo atveju. Po pietų į teismo posėdį galbūt ir būtų galėjęs nuvykti, bet kadangi nenuvyko 9.30 val. tai vėliau ir nevažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Be paties V. S. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nutartis pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 2), 2016-09-22 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas V. S. į posėdį neatvyko ir dėl to teismas buvo priverstas padaryti posėdžio pertrauką iki kitos datos (b. l. 3-6), pranešimas, patvirtinantis kad V. S. šaukimas atvykti į 2016-09-22 teismo posėdį buvo jam asmeniškai (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykęs duoti parodymų, kitaip vengiantis ar atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šio kodekso 187² straipsnį (ATPK 276 str. 2 d.).

Svarbių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių ATPK tiesiogiai neapibrėžia, tačiau ATPK 249 straipsnis numato, kad Šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis apibrėžia BPK 37 straipsnis, kuriame viena iš tokių priežasčių yra susijusi su asmens liga. Tačiau šiame straipsnyje svarbia nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikoma tik ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.

Šiuo atveju V. S. nepateikė teismui sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, patvirtinančios tokią ligą, dėl kurios jis objektyviai negalėjo atvykti pagal šaukimą, todėl vien tik jo teiginys, kad atvykti į teismo posėdį jam sukliudė liga nėra įrodytas. Kita vertus, jis pats pripažino, kad vaikščioti, nors ir sunkiau nei įprastai, jis galėjo, o po pietų netgi būtų galėjęs atvykti posėdį, todėl tai tik patvirtina, kad jis subjektyviai vertino savo sveikatos būklę ir galėjimą atvykti į teismą, bet įstatymo nustatyta tvarka gydymo įstaigoje neįsitikino, kad jo sveikatos būklė jam objektyviai tikrai neleidžia atvykti į teismo posėdį.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad V. S. teismo nurodytu laiku be svarbios priežasties neatvyko duoti liudytojo parodymų, nors turėjo galimybę atvykti arba įstatymo nustatyta tvarka gydymo įstaigoje įsitikinti, kad jo sveikatos būklė tikrai jam neleidžia vykti į teismą. Tokiais veiksmais jis vengė duoti parodymus teismo posėdyje, į kurį buvo kviečiamas, todėl jie atitinka ATPK 187² straipsnio dispoziciją.

V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, o skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 1, 2 d.). Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės vals­ty­bės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svar­bius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp sie­kiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų prie­mo­nių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teis­mo 2001-10-02, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuo­­bau­­dos taikymas turi atitikti propor­cingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažei­dimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti tei­sin­ga pusiaus­vy­ra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuo­baudos tiks­lai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griež­ta (Aukš­čiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į tai, kad V. S. pirmą kartą padarė tokį pažeidimą, į tai, kad pažeidimą sąlygojo ne tyčinis ignoravimas savo kaip liudytojo pareigos, o netinkamai, vien tik savo nuožiūra, bet ne įstatymo nustatyta tvarka, įvertinta savo sveiktos būklė, taip pat įvertinus tai, kad savo pažeidimo pasekmes V. S. suprato ir gailisi bei neigiamai vertina savo poelgį, teismas pripažįsta, jog jo asmenybė nėra pavojinga ir ateityje jis analogiškų pažeidimų nedarys. Jau vien tik patraukimo atsakomybėn faktas valstybės tarnautojui yra efektyvi poveikio priemonė siekiant užkirsti kelią pakartotinių pažeidimų padarymo galimybei, todėl paskyrus net ir ATPK 187² straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 289 Eur baudą, šiuo konkrečiu atveju ji būtų neproporcingai griežta pagal padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. Todėl įvertinus V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo teisme procesas įtakojo pažeidėjo požiūrį į įstatymų reikalavimų vykdymą ir neigiamą požiūrį į savo paties veiksmus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. įspėjimą, nes tai bus pakankama ir teisinga nuobauda už padarytą pažeidimą šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.