Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja G. Š. siejo draugiški santykiai, iš jos apie 1 vienerius metus nuomojosi butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Jam buvo žinoma, kad G. Š. darbinė veikla susijusi su nekilnojamojo turto prekyba bei nuoma. Taip pat pažinojo ir A. J.. Kartais juos paveždavo. Įvykio dieną su G. Š. ir A. J. buvo Plungėje, grįžę nukentėjusiųjų namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. Važiuojant namo G. Š. su A. J. automobilyje gėrė degtinę. Kadangi su A. J. kilo konfliktas, ir jis išėjo namo. G. Š. taip pat nepanoro pasilikti su A.. Jiems kartu einant namo G. Š. paprašė panešti jos rankinę, kurioje, kaip jam buvo žinoma, buvo didelė suma pinigų. Nukentėjusioji ruošėsi pinigus nunešti į įmonės buveinę. Kol G. Š. rakino įmonės biuro duris, jis, R. B., nukentėjusiosios pinigus paėmė, tai yra iš rankinės ištraukė maišelį su pinigais. Nukentėjusioji to nematė. G. Š. nuėjo į biurą, o jis, R. B., nuėjo į namus, esančius tame pačiame pastate. Įvykio metu tiek jis, tiek G. Š. buvo neblaivūs. Netrukus išsikvietė taksi ir su pinigais nuvažiavo pas draugą D. J., perdavė jam maišelį su pinigais, prašė juos pasaugoti. Dalį pinigų iš maišelio pasiliko sau. D. J. nesakė, iš kur gauti pinigai, o jis ir neklausė. Jis nusprendė važiuoti į kazino norėdamas išlošti didesnę sumą pinigų. Lošė keliuose kazino, tačiau beveik visus pinigus pralošė. Dalį pinigų pametė, visą tą laiką vartojo alkoholinius gėrimus. Į kazino važiuodavo taksi automobiliais. Namo grįžo ryte, grįžęs vartojo alkoholinius gėrimus. Atsigavo tik apklausiamas prokuratūroje. Apie tai, kad davė dalį pinigų M. N., neatsimena. Dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Dalį pinigų, buvusių pas D. J., nukentėjusiesiems grąžino, tačiau tikslios sumos nurodyti negali. Pasižada nukentėjusiesiems žalą atlyginti. Kratos metu paimti 2720 Lt, į kuriuos apribota nuosavybės teisė, priklauso jam, R. B., iš jų ruošėsi įsigyti variklį. Sutinka, kad į šiuos pinigus būtų nukreiptas civilio ieškinio išieškojimas. Nukentėjusiųjų atsiprašo.

Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamąjį R. B. pažįsta jai seniai. Įvykio dieną vakare, apie 23.00 val., atvažiavo R. B., pasikvietė išeiti į lauką. R. B. buvo neblaivus, perdavė jam, D. J., pinigus ir paprašė juos pasaugoti, sakė, kad pinigus pasiims po kelių dienų. Jam, D. J., nebuvo žinoma, kad šie pinigai yra vogti. Pinigų neskaičiavo, mano, kad galėjo būti apie 80000 Lt. Pinigai buvo įdėti į maišelį, viso buvo trys pinigų pakuotės su banko žymomis, kiti po 500 litų pinigai buvo surišti gumele. Pinigus paėmė, juos padėjo kieme stovėjusiame automobilyje - daiktadėžėje. Sekančią dieną atvažiavo kaltinamasis R. B., atvežė butelį šampano. Netrukus atvažiavo ir nukentėjusiosios G. Š. su A. R.. R. B. išėjo į lauką, bendravo su nukentėjusiosiomis, jis, D. J., taip pat buvo išėjęs. Nukentėjusiosios liepė R. B. grąžinti pinigus. Jis, D. J., paklausė nukentėjusiųjų, kokia pinigų suma. Viena moteris pasakė, kad buvo 130000 Lt, kita atsakė, kad – 200000 Lt. N. R. su nukentėjusiosiomis išvažiavo, o pinigai liko pas jį, D. J.. Jeigu R. B. būtų prašęs pinigus grąžinti, būtų pinigus atidavęs. B. R. prisiskambinti, tačiau nepavyko. Pradėjęs įtarinėti, kad kažkas yra negerai, kad gali būti atliekama krata, pinigus nuvežė į garažą. Po kelių dienų atvyko du policijos pareigūnai su R. B., tada jis, D. J., paprašė sūnaus nuvažiuoti į garažą ir pinigus atvežti, ir sūnus atvežė. Jam nebuvo žinoma, kad pinigai buvo pagrobti.

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. A. J. yra jos draugas, su juo kartu gyvena ketverius metus, kaltinamąjį R. B. taip pat pažįsta, kaltinamasis pas juos nuomojosi kambarį bendrabutyje, kuriame yra bendrovės biuras. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima nekilnojamojo turto pardavimu ir nuoma. Iš pradžių su kaltinamuoju siejo draugiški santykiai, jis visada laiku mokėdavo nuomos mokestį. Buvo pas ją, G. Š., su drauge atėjęs pasisvečiuoti, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kelis kartus kaltinamasis juos vežė į Plungę, už tai jam mokėjo 20 ar 50 Lt. Įvykio dieną, tai yra 2014-07-06, su R. B. ir A. J. buvo nuvykę į Plungę. Į Plungę važiavo pasiimti pinigų iš D. K.. Nuvykus į Plungę kaltinamasis jų laukė automobilyje. Pinigai buvo jos, G. Š., ir A. J., be to A. R. buvo davusi 25000 Lt. Pinigus gavo įkeitę žemės sklypą. Ketino kurti naują verslą, pirkti ūkį, tačiau planuojamas pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko. Plungėje perskaičiavusi pinigus -185000 litų, įsidėjo į rankinę. Grįžtant namo A. J. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžusi namo pinigus paslėpė. R. B. pasiūlė dar išgerti. Ji davė R. B. pinigų, parduotuvėje kaltinamasis nupirko maisto, sulčių, degtinės ir alaus, už 40 min. grįžo. Nusprendė, kad pinigus bus saugiau laikyti biure, kadangi ten įrengta signalizacija, todėl susiruošė eiti į ofisą. Kadangi sugyventinis A. J. užmigo, paprašė R. B. ją palydėti. R. pasitikėjo. Einat į biurą paprašė R. panešti jos rankinę, o ji, G. Š., nešė kaltinamojo rankinę. Kaltinamajam buvo žinoma, kad jos rankinėje yra didelė pinigų suma. Jai atrakinus biuro duris, kaltinamasis jai perdavė rankinuką. Būdama biure ėjo į tualetą, su kaltinamuoju rūkė balkone. Kai kaltinamasis išėjo, apžiūrėjusi rankinę pastebėjo, kad nėra pinigų. Nuėjo pas draugę B., papasakojo apie pinigų vagystę. Būdama pas draugę pro langą pamatė kaip R. B. taksi automobiliu kažkur išvažiuoja. Draugė pasiūlė palaukti iki ryto, tą naktį ji, G. Š., miegojo pas brolį. Ryte į biurą atėjo R. B., prisiekinėjo, kad pinigų neėmė. Po to į biurą atvažiavo A. R., ji pasakė A. R. apie pinigų vagystę. Dėl pinigų vagystės į policiją nesikreipė, kadangi buvo šoko būsenoje. Vėliau vėl susitiko su kaltinamuoju R. B., jis tuo metu buvo pas draugą D. J.. Ji liepė R.grąžinti pinigus, tačiau jis neigė paėmęs pinigus. Kartu su R. ir A. R. nuvažiavo į įmonės biurą, iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau pas D. J. buvo rasti pinigai, grąžinta apie 97000 litų. Ji, G. Š., grąžino A. R. 25000 Lt. Prašo patenkinti pareikštą civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad su G. Š. ir A. J. ruošėsi pirkti verslą 3 mln. litų vertės, tai yra ūkį. Davė rankpinigius, ji, A. R., davė 50000 Lt. Pinigus perdavė G. Š., kuri pigus nuvežė ūkio savininkams į Plungę. Tačiau sandoris neįvyko ir G. Š. 2014 m. liepos mėnesį nuvažiavo atsiimti rankpinigių. Paskambinusi G. Š. pranešė, kad pinigai dingo, sakė, kad su R. nešė į pinigus į įmonės biurą. Ji, A. R., iš karto pasiūlė kreiptis į policija, tačiau G. nesutiko, nenorėjo kenkti R. ir pasiūlė išsiaiškinti pačioms. Kartu paskambino R. B. ir pasiūlė susitikti. R. susitikti vengė, tačiau galiausiai pasakė, kad yra pas draugą. Ji, A. R., su G. automobiliu nuvažiavo pas D. J., gyvenantį nuosavų namų kvartale, gatvės pavadinimo nurodyti negali. S. R. neigė turįs pinigus, verkė, klaupėsi ant kelių. Pokalbio klausėsi ir D. J., kuriam buvo paaiškinta, kad dingo didelė pinigų suma. D. J. teigė, kad apie vagystę nieko nežino. Su R. grįžo į bendrabutį, ieškojo pinigų ir R. bute, tačiau nerado. Apie vagystę pranešė policijos pareigūnams sekančią dieną. Padarytą turtinę žalą jai atlygino G. Š.. Parodė, kad nusikalstama veika jai padaryta 5000 Lt neturtinė žalą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo R. B.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė išgyvenimus, nepatogumus važinėdama į Klaipėdą, yra priversta vartoti raminamuosius ir migdomuosius vaistus, lankėsi pas psichologą.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad su G. Š. ir A. R. nutarė užsiimti gyvulininkystės verslu, pirkti 5 mln. vertės ūkį. Susitarė pirkti ūkį už 3,5 mln. litų. Nusisamdė banko brokerį, ruošiantį verslo planą banko paskolai gauti. Buvo paruošta lizingo sutartis bei pinigai. 2014-01-24 pasirašė sutartį ir pardavėjams K. į Plungę nuvežė 45000 Lt rankpinigius. 2014-02-22 nuvežė dar 120000 lt, pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Iš viso K. perdavė 185000 Lt. Abu kartus su jais važiavo iš kaltinamasis R. B.. Kadangi sandoris neįvyko, Kesminai pinigus grąžino. Kai važiavo atsiimti pinigus, į Plungę juos su G. nuvežė R. B., kadangi jis, A. J., tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Grąžintus pinigus suskaičiavo, pinigai buvo pakuotėse su banko žymomis, dalis pinigų supakuota nebuvo. R. laukė jų automobilyje. Pinigus įdėjo į maišelį, maišelį G. įsidėjo į rankinę. Važiuojant namo nusipirko vyno, kurį išgėrė automobilių stovėjimo aikštelėje. R. apie pinigus nepasakojo. Grįžus namo G. pinigus paslėpė skalbimo mašinoje. Vėliau su kaltinamuoju R. B. gėrė degtinę. Netrukus jam, A. J., pasidarė bloga ir jis užmigo. Mano, kad kaltinamasis galimai įpylė į jo gėrimą klofelino. Jokio konflikto su kaltinamuoju nebuvo. Sekančią dieną G. pasakė, kad dingo pinigai, kuriuos su R. nešė į firmos biurą. Ji papasakojo, kad būdama biure nuėjo į tualetą, o grįžusi pinigų neberado. Jai einant į tualetą R. pasakė, kad eina namo. Bandė prisiskambinti R., tačiau kaltinamasis nekėlė ragelio. Skambino ir D. J., tačiau R. pas jį nebuvo. Tą dieną su R. susitiko G., kadangi jis, A. J., blogai jautėsi. Jam buvo grąžinta apie 98000 Lt. Prašo iš D. J. priteisti 6000 Lt neturtinę žalą, iš R. B. – turtinę žalą ir 10000 Lt neturtinę žalą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė išgyvenimus, pablogėjo sveikata, kamuoja skrandžio ir galvos skausmai.

L. V. M. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuotų nusikalstamumo tyrimo biure. Ikiteisminio tyrimo metu nustatė įtariamąjį, pagrobusį pinigus. Dalį pagrobtų pinigų surado. Įtariamasis R. B. padaręs šį nusikaltimą iš dalies prisipažino. Dalį pinigų slėpė pas sugyventinės sūnų, o kitą dalį - pas kaltinamąjį D. J.. R. B. sutiko parodyti kur paslėpta dalis pinigų - apie 80000 Lt. Jis, V. M., su kolega G. Š. nuvažiavo pas D. J.. D. J. pasakė, kad turėtų grąžinti ką yra pasilikęs. Tada D. J. paprašė sūnaus, kad nuvažiuotų ir parvežtų maišelį su pinigais. Paėmę maišelį nuvažiavo į policijos komisariatą, suskaičiavo pinigus ir surašė protokolus. Vėliau nustatyta, kad D. J. pinigus laikė garaže. Kaltinamasis R. B. teigė, kad D. J. nebuvo žinoma, kad maišelyje yra laikomi pinigai. Po savaitės D. J. pasakė, kad tą vakarą, kai atvežė tuos pinigus, ar kitą dieną buvo atvažiavusios dvi moterys ir ieškojo pinigų. Iš to darytina išvada, kad D. J. žinojo, kad buvo pavogti pinigai. Kaltinamieji vėliau prisipažino, kad kartu lošė kazino.

L. M. N. parodė, kad kaltinamasis R. B. yra jo patėvis. Kartu su M. B., motina N. N. ir drauge G. B. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklausančiame G. Š.. 2014 m. liepos mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, apie 17.00 val. į namus grįžo kaltinamasis R. B., kuris paprašė jo, M. N., padėti jam išnešti šiukšles. Jiems su kaltinamuoju būnant koridoriuje kaltinamasis iš šiukšlių maišo ištraukė krūvelę pinigų 200 litų kupiūroms ir liepė pinigus įsidėti į kišenę. Jis, M. N., pinigus įsidėjo į kišenę, nunešė šiukšles į šiukšlių konteinerį. Grįžęs vienas į kambarį pasiėmė maišiuką, į kurį įdėjo pinigus, iš juos užkasė tą patį vakarą namo kieme. R. B. liepė šiuos pinigus paslėpti, užkasti jų neliepė. Apie tai, kad pinigai gali būti pagrobti, negalvojo. Motinai N. N. apie pinigus papasakojo po kelių dienų. Kadangi turėjo išvažiuoti į Angliją, paprašė draugo E. P. kurį laiką saugoti pinigus. Pinigus iškasė ir nunešė draugui. E. P. neklausė, iš kur gauti pinigai, ir jų neskaičiavo. Vėliau R. B. jo, M. N., neklausė, kur saugomi pinigai. Jis tik pasakė, kad pinigus pasiims kai jų jam reikės. Į Angliją išvyko 2014-07-11, o grįžo po 3 savaičių. Jam grįžus mama pasakė, kad R. B. sulaikytas. E. P. pinigus perdavė policijos pareigūnams. Kratos jų namuose metu buvo paimtos jam priklausančios santaupos – apie 2200 Lt. Tuo metu dirbo Vakarų laivų statykloje. Taip pat perduoti jo asmeniniai pinigai-1000 eurų, kuriuos jis laikė pas tetą.

L. N. N. parodė, kad kaltinamasis R. B. yra jos sugyventinis, kartu veda bendrą ūkį. Tuo metu nuomojosi butą iš G. Š.. Bute gyveno kartu su sūnumi M. N. ir jo drauge G. B.. Buvo G. Š. gimtadienis. Ji, N. N., nešventė kartu, o R. B. nuėjo pas G.. Tą vakarą apie 21.30 val. R. B. grįžo neblaivus, ketino ir toliau eiti girtuokliauti. Jie apsižodžiavo ir R. išėjo. R. grįžo 5.45 val. neblaivus. Jai, N. N., grįžus iš darbo dukra G. N. pasakė, kad į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Vėliau G. Š. jai pasakė, kad dingo didelė pinigų suma. Apie vagystę nieko nežinojo, kadangi R. jai nieko nepasakojo. Kaltinamasis tik minėjo, kad jų šeima turės problemų su G. Š. dėl jos dingusių pinigų. Iš G. Š. sužinojo, kad tą vakarą nukentėjusieji su R. B. jų namuose vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau nešė G. rankinę su pinigais. Apie vagystę nieko pasakyti negali, kadangi nieko nežino. Tuo metu R. B. dirbo taksi vairuotoju, kartais lošdavo kazino. Sūnus M. N. papasakojo, kad R. B. buvo davęs jam pinigų – apie 15000 litų, kuriuos saugojo pas draugą. Kratos metai jų namuose paimti pinigai, viso apie 2700 Lt, priklausė jos sūnui M. N.. 1000 eurų taip pat yra sūnaus pinigai, prašo pinigus grąžinti sūnui.

L. N. M. parodė, kad tikslios datos nepamena, su drauge buvo prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kai atvažiavo R. B. ir paprašė pakviesti tėvą D. J.. Jo tėvas D. J. išėjo į lauką, šnekėjosi su B. B.. Po 2-3 dienų atvažiavo policijos pareigūnai su R. B., liepė atiduoti pinigus. Policijos pareigūnai ir R. B. liepė jam, N. M., nuvažiuoti į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tėvas D. J. pasakė iš kur paimti pinigus, nurodė kur pinigus ieškoti ir jis, nuvažiavęs į garažą po valtimi rado Maximos maišelį su pinigais. Pinigų neskaičiavo. Pinigus perdavė R. B., kuris su policijos pareigūnais išvyko. Apie pinigų vagystę nieko nežino, tėvas D. J. jam nieko nepasakojo.

Liudytoja D. K. parodė, kad jos uošviai V. K. ir E. K. ruošėsi parduoti ūkį. Su A. J. pasirašė preliminarią ūkio pirkimo sutartį, pagal kurią A. J. perdavė avansą. Tačiau sandoris neįvyko, kadangi sužinojo, kad pirkėjai neturi pakankamai piniginių lėšų. 2014-07-06 pas jos uošvius atvyko G. Š. ir A. J.. Jos uošvis A. J. grąžino 185000 litų, pasirašė dokumentą, G. Š. pinigus suskaičiavo. A. J. buvo neblaivus. Jie pasirašė, kad gavo 185000 litų.

L. R. L. parodė, kad kaltinamąjį R. B. pažįsta seniai. Abu dirbo takso vairuotojais. Apie pinigų vagystę jam nėra žinoma, R. B. apie tai nieko nepasakojo.

Iš 2014-07-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Taikos pr. 46, Klaipėda, įsibrovimo požymių nėra (1 t., b.l. 5-8).

Iš 2014-07-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. Š. pateikė preliminarios ūkininko ūkio pirkimo sutarties Nr. 2014/01/24 kopiją ( t.1, b.l. 22-23).

Iš patvirtinimo matyti, kad G. Š., A. J. ir A. R. patvirtino, kad iš tyrėjos gavo 99 600 litų ( t.1, b.l. 27).

Iš 2014-01-24 preliminarios ūkininko ūkio pirkimo sutarties Nr. 2014/01/24 kopijos matyti, kad 2014-07-06 A. J. gavo iš E. K. 185 000 Lt (1 t., b.l. 53).

Iš 2014-07-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. P. pateikė kartoninę dėžutę su maišeliu, kuriame buvo pinigai, viso 15 400 litų, kurie apžiūrėti (1 t., b.l. 58-62).

Iš 2014-07-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. B. pateikė 84 200 litų (1 t., b.l. 73).

Iš 2014-07-11 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėti minėti pinigai (1 t., b.l. 74-92).

Iš 2014-07-25 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad N. N. pateikė dvi kupiūras po 500 eurų, viso 1000 eurų ( t.1, b.l. 99). 2014-08-25 1000 eurų įnešti į Klaipėdos apskrities VPK depozitinę sąskaitą ( t. 1, b.l. 100-102).

Iš 2014-08-05 „N. C.“ rašto matyti, kad R. B. kazino, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lankėsi 2 kartus: 2014-07-13 01.13 val. bei 2014-07-15 23.54 val. ir daugiau nei 3500 Lt nebuvo pralošęs (1 t., b.l. 118).

Iš 2014-08-21 UAB „Tete a tete kazino“ rašto matyti, kad jie neturi duomenų apie tai ar R. B. lankėsi bendrovei priklausančiose lošimo namuose bei praloštą ar laimėtą didesnę nei 3500 Lt sumą (1 t., b.l. 125).

Iš 2014-09-16 daiktų pateikimo protokolo ir 2014-09-15 „N. C.“ rašto bei jo priedų matyti, kad R. B. lošimo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lankėsi 2014-07-13 ir buvo išsikeitęs žetonų, kurių vertė 1200 Lt; 2014-07-15 lankėsi lošimo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir buvo išsikeitęs žetonų, kurių vertė 100 Lt; 2014-07-16 lankėsi lošimo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir buvo išsikeitęs žetonų, kurių vertė 600 Lt. Visais atvejais pinigai buvo pralošti lošiant lošimo automatais. Prie šio rašto pridėtas CD kompaktinis diskas, kuriame tai užfiksuota (1 t., b.l. 127-130).

Iš 2014-09-17 Klaipėdos apskrities VPK ONTB 3-ojo poskyrio viršininko V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus R. B. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę matyti, kad kaltinamasis iš karto po vagystės, t.y. 2014-07-06 22.38 val. skambino D. J., tačiau pokalbis neįvyko. 2014-07-06 23.27 val. jo telefonas buvo veikimo zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje. 2014-07-07 04.32 val. jo telefonas buvo veikimo zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Be to, ne kartą su D. J. R. B. bendravo 2014-07-07 bei su kitais asmenimis ( 1 t., b.l. 195-199).

Iš 2014-07-10 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą R. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., buvo surasti 2720 Lt (2 t., b.l. 18-19). ). Iš 2014-08-06 apžiūros protokolo matyti kaip buvo apžiūrėti kratos metu rasti pinigai (2 t., b.l. 22-24).

2014-08-01 prokuroro nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į R. B. priklausančius pinigus - 2720,00 Lt, pinigai 2014-08-25 įnešti į Klaipėdos AVPK depozitinę sąskaitą ( t.1. b.l. 112-13).

Iš 2014-10-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip R. B. nurodo, kad lankėsi tiek Kretingoje, tiek Palangoje esančiose lošimo namuose iš karto po įvykdytos vagystės (2 t., b.l. 43-51).

Iš 2014-07-23 kratos protokolo nustatyta, kad atlikus kratą D. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., buvo surastas skolos raštelis išrašytas asmeniui pavadintam „R.“ (2 t., b.l. 130-132).

Iš pakvitavimo kopijos matyti, kad A. R. patvirtino, kad 2014-07-28 iš G. Š. gavo 27000 litų ( t. 3, b.l. 51).

Kaltinamojo R. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino, parodė, kad pavogė visus kaltinime nurodytus pinigus iš nukentėjusiosios G. Š. rankinės, nurodė, kad dalį pinigų perdavė saugoti kaltinamajam D. J., vartojo alkoholinius gėrimus ir lošė kazino. Be R. B. prisipažinimo R. B. kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios G. Š. parodymai apie tai, kad R. B. padėjo jai rankinę su pinigais panešti į nekilnojamojo turto agentūros biurą, ir trumpam palikusi kaltinamąjį vieną biure, sugrįžusi pasigedo rankinėje buvusių pinigų, kaltinamasis tuo metu jau buvo pasišalinęs. Nurodė, kad ieškojo kaltinamojo, jis slapstėsi, iš pradžių neigė pagrobęs pinigus, tik parašius pareiškimą policijos įstaigai dėl įvykdytos vagystės R. B. kaltu prisipažino. Kaltinamojo sugyventinės sūnus M. N. parodė, kad netrukus po įvykdytos vagystės kaltinamasis R. B. jam perdavė pinigų sumą, kurią paprašė kurį laiką saugoti. Taigi šių teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis R. B. pagrobė G. Š., A. J. ir A. R. priklausantį turtą – 185000 litų. Kaltinamojo R. B. veika kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 3 d., nes pagrobtas didelės vertės, tai yra 185000 Lt ( 53579,70 Eur) turtas, viršijantis 250 MGL dydžio sumą.

Akivaizdu, kad kaltinamasis suprato pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė veikos padarinius ir jų norėjo. R. B. veikė tiesiogine tyčia, kas ir būdinga minėtos nusikalstamos veikos sudėčiai.

Kaltinamasis D. J. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodė nežinojęs kad R. B. perduoti jam pinigai buvo R. B. pagrobti, tačiau neneigia, kad 2014-07-06 R. B. jam perdavė maišelį su pinigais ir paprašė pinigus pasaugoti. Tikėti tokia kaltinamojo D. J. įvykio aplinkybių versija teismas neturi pagrindo. Teismas kaltinamojo D. J. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš D. J. parodymų, jis pats parodė, kad R. B. perduotus pinigus jis iš pradžių paslėpė kieme stovėjusio automobilio daiktadėžėje, o vėliau, atvykus nukentėjusiosioms ir pareikalavus R. B. grąžinti pinigus, maišelį su pinigais nuvežė ir paslėpė garaže. D. J. nurodė teismui, kad pinigus padėjo į kitą vietą, nenorėdamas problemų šeimoje, bijodamas kratos. Kaltinamojo D. J. parodymai apie tai, kad jis nežinojo apie pinigų vagystę, paneigti šioje byloje surinktais įrodymais bei prieštarauja bet kokiai logikai. D. J. teigia, kad jam perduotų pinigų neskaičiavo, bet parodė, kad pinigų galimai buvo apie 80000 litų. Be to, jam buvo žinoma, kad R. B. dirba taksi vairuotoju ir jo gaunamos pajamos nėra didelės. Kiekvienas suaugęs sąmoningas žmogus tokioje situacijoje, priimdamas saugojimui pakankamai didelę pinigų sumą, turėtų pasidomėti šių pinigų kilme. Kaltinamasis slėpė R. B. jam perduotus pinigus ir išgirdęs apie jų vagystę pinigų nukentėjusiosioms negrąžino. Nukentėjusiosios G. Š. ir A. R. parodė, kad sekančią dieną po pinigų vagystės nuvažiavo pas D. J., pas kurį tuo metu buvo kaltinamasis R. B., reikalavo R. B. grąžinti pinigus. Nukentėjusioji A. R. parodė, kad šio pokalbio metu prie jų priėjo D. J. ir klausinėjo apie pinigų vagystę, taigi pinigų dingimo aplinkybės jam buvo žinomos. Be to pats kaltinamasis D. J. parodė, kad klausė atvykusių nukentėjusiųjų, kokia pinigų suma buvo pagrobta, nukentėjusiosios pasakė, kad dingo didelė pinigų suma, po pokalbio su nukentėjusiomis jis pinigus išgabeno iš savo namų ir paslėpė kitoje vietoje, garaže, nes išsigando, kad gali būti atliekama krata. D. J. nurodė, kad pinigų nukentėjusiosioms neatidavė todėl, kad R. B. neprašė. Šie byloje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, kad slepia nusikalstamu būdu įgytus daiktus, siekė kaltininkui A. B. padėti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir sutrukdyti ikiteisminio tyrimo institucijoms nustatyti tiesą byloje. Atvykus į jo namus nukentėjusiosioms, ir prašant kaltinamojo R. B. grąžinti pavogtus pinigus, pinigų negrąžino, teisėsaugos institucijoms apie nusikaltimą nepranešė. Pats pripažino, kad suprato, kad pinigų galėjo būti apie 80000 Lt, be to, nukentėjusiosios į jo klausimą kiek pinigų R. B. pavogė, viena jų pasakė, kad buvo 130000 Lt, kita atsakė, kad 200000 Lt. Taigi kaltinamasis D. J., iš anksto nepažadėjęs paslėpė kito asmens padaryto sunkaus nusikaltimo nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. atsako tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 237 str. 1 d. kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai (BK 15 str. 2 d.), t.y., jei asmuo yra įsitikinęs kito asmens sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir tuo, kad slepia, naikina ar gadina nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės. Kaltinamasis suvokė slepiamo nusikaltimo didelį pavojingumą.

Kaltinamojo D. J. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., nes jis žinodamas, kad R. B. jam perduoti pinigai įgyti didelės vertės svetimo turto pagrobimo būdu, iš anksto nepažadėjęs šiuos pinigus slėpė. Šią nusikalstamą veiką D. J. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, suprato, kad trukdo normaliai teisingumą vykdančių institucijų veiklai, ir taip veikti norėjo.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio gailisi. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl girtumo ne visas aplinkybes atsimena. R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kad vagystę įvykdė būdamas girtas, pripažino pats kaltinamasis, šią aplinkybę patvirtino nukentėjusieji G. Š. ir A. J..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai G. Š. ir A. J. baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudami atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – kiekvienam po 12367 eurus. Civiliniame ieškinyje jie nurodė, kad civilinį ieškinį sudaro pagrobto ir ikiteisminio tyrimo metu negrąžinto turto vertė – pinigai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji palaikė ikiteisminio tyrimo metu pareikšto ir teisminio nagrinėjimo metu patikslinto dydžio civilinį ieškinį. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis R. B. pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį turtą – 185000 Lt (53579, 70 Eur), ikiteisminio tyrimo metu 99600 litų, kas sudaro 28 846, 15 eurų grąžinta nukentėjusiesiems. Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo R. B. priteisiant nukentėjusiesiems G. Š. ir A. J. kiekvienam po 12367 eurus turtinės žalos atlyginimo.