- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- 1-2582-295/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00041-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- I. R.
- Kategorijos
išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, vidurinio išsilavinimo, registruota (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti pagal verslo liudijimą, anksčiau neteista, kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. R. laikotarpyje nuo 2011-03-02 iki 2012-08-31 apgaulingai tvarkė savo kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, o būtent:
ji, laikotarpyje nuo 2011-03-02 iki 2012-08-31, veikdama pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. KC161150 ir Nr. KZ351775 vykdyti ne maisto produktų prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, prekiaudama „Gariūnų“ turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 70, Vilniuje, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) bei 2011-04-22 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos“ taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) nuostatas privalėdama tvarkyti savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, turėdama išankstinį tikslą – nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas iškraipyti tikruosius savo ūkinės – finansinės veiklos rezultatus, žinodama, kad jai įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00114-11 byloje, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdomomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šių įmonių vardu surašytais dokumentais, nuslepiant tikrąją prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jos apskaitoje, suvokdama tokios savo veiklos padarinius ir numanydama, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jos pačios veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00114-11 byloje, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariais, ir toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šį abipusį susitarimą I. R. užsisakius prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00114-11 byloje, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariams per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą I. R. pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, I. R., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už jos pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydama šias prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodama, kad prekės perkamos pagal tikrovę neatitinkančius įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė prekių kaina, negu reali jų vertė, tuo pačiu, suprasdama, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir prekiaudama minėtomis prekėmis panaudojo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00114-11 byloje, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių įformintus ir jai pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovę neatitinkančius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-03-02 Nr. M11 1524, 2011-05-09 Nr. M11 1588, 2011-05-25 Nr. M11 1604 bei kasos pajamų orderius 2011-03-02 Nr. P 1508, 2011-08-09 Nr. P 1508, 2011-08-10 Nr. P 1596, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-10-19 Nr. EJO 00024, 2011-10-24 Nr. EJO 00057, 2011-11-03 Nr. EJO 00091, 2012-04-30 Nr. EJO 00183, bendrai 15 301,91 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie I. R. parduotų prekių vertę bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumą, ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, tuo pačiu, šiuos melagingus duomenis už 2011 m. įrašė į savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą, taip pat, šių tikrovę neatitinkančių dokumentų pagrindu prekiaudama minėtomis prekėmis, nefiksavo 2012 m. prekių pardavimo metu gautų pajamų bei patirtų išlaidų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, taip nuslėpdama duomenis apie savo tikrąsias pajamas ir išlaidas, ir tuo pažeidė 2002-12-24 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 d. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011-04-22 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 d. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale neapskaitė visų savo pajamų ir išlaidų, dėl to I. R., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės-finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarosios ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą.
Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti I. R. veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus.
Šiais savo veiksmais I. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinimas kaltinamajai I. R. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji I. R. savo kaltę jai inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad pirko prekes pagal tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir toliau parduodama šias prekes, neapskaitė dalies pardavimų metu gautų pajamų bei išlaidų savo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Parodė, kad ji su vyru G. R. vykdo prekybą drabužiais „Gariūnų“ turgavietėje, kur nuomojasi kelias prekybos vietas. 2011-2012 m. laikotarpiu didžiąją laiko dalį buvo prekiaujama pagal jos vardu paimtus verslo liudijimus. Prekes su G. R. jie visą laiką pirkdavo Kinijoje, kur patys ir vykdavo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdomą veiklą, jų vadovus ji nieko nežino. Jai teko bendrauti tik su jų atstovais T. B., A. J., bei keletą kartu su V. J.. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai tapo žinoma tik po to, kai dėl prekių pirkimo iš Kinijos pradėjo bendrauti su T. B., A. ir V. J., kuomet pastarieji dėl prekių pardavimo buvo pateikę jai ir jos vyrui nurodytų įmonių PVM sąskaitas-faktūras. Iš pradžių prekės jai buvo parduodamos tik per UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su T. B., A. ir V. J. ji ir G. R. susipažino „Gariūnų“ turgavietėje per kitus „Gariūnų“ turgavietės prekeivius, rekomendavusius šiuos asmenis kaip užsiimančius prekių pristatymu iš Kinijos į Lietuvą. Pradėdami bendradarbiavimą jie susitarė, kad užsakytas Kinijoje prekes pastarieji atgabens į „Gariūnų“ turgavietę ir prekių pervežimo paslaugos kaina priklausys nuo prekių gabenimo būdo: laivu (7,5 USD už vieną kilogramą) ar lėktuvu (3 USD už vieną kilogramą). Tokias kainas nurodė T. B.. Be to, pastarieji buvo nurodę, kad jiems bus išduodami prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai, tačiau prekių kaina juose bus nurodyta mažesnė negu reali tų prekių kaina Kinijoje. Ji su G. R., nenorėdami atsisakyti jų paslaugų, sutiko su tokiu dokumentų įforminimu. Tuomet, ji su G. R. patys nuvykę į Kiniją, kur turguje išsirinkdavo jiems reikalingas prekes, pardavėjai jiems išrašydavo užsakymo lapus su realiais prekių kiekiais, kodais ir kainomis. Jie apmokėdavo už šias prekes nors jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų negaudavo. Toliau jie vykdavo į sandėlį, kur prieš išvežimą iš Kinijos buvo sandėliuojamos užsakomos prekės. Ten dirbantiems asmenims palikdavo prekių užsakymo dokumentus, pagal kuriuos buvo renkamos ir vėliau į Lietuvą išvežamos jų užsakytos prekės. Prekių pirkimo kvito sandėlininkas neatiduodavo. To sandėlio darbuotojai, kurie jau žinojo jos kontaktinius duomenis Lietuvoje, surinkdavo prekes, kurias reikia pristatyti į Lietuvą. Tame sandėlyje Kinijoje ji matydavo V. J., kuris, kaip ji suprato, prižiūrėdavo prekių išvežimą iš Kinijos į Lietuvą. Praėjus kuriam laikui jų užsakytos prekės buvo atvežamos į Lietuvą ir pristatomos jiems į „Gariūnų“ turgavietę. Kokiu būdu, per kokias įmones ar asmenis buvo organizuojamas užsakytų prekių atvežimas į Lietuvą, ji nežino. Apie tai, kad prekės jau yra Lietuvoje, juos informuodavo telefonu T. B. arba A. J.. Sutartu laiku prekes atveždavo J. A.. Kartu su juo arba vėliau atvažiuodavo T. B., kuris atveždavo jau surašytus ir pasirašytus dokumentus, patvirtinančius prekių įsigijimą ir jų parvežimą, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras ir užsakymus. Šių dokumentų surašymo aplinkybės jai nėra žinomos. Minėtuose dokumentuose pasirašiusių asmenų ji nepažįsta ir su jais jiems bendrauti neteko. Šiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose prekių kiekiai buvo nurodyti teisingai, tačiau prekių kaina buvo rašoma ne mažiau nei 3 kartus mažesnė negu tikroji prekių kaina. Kas ir kaip nuspręsdavo, kokią kainą reikia įrašyti į dokumentus, ji nežino. Gavę dokumentus ji su G. R. atsiskaitydavo grynais arba banko pavedimu tik už prekių pervežimą. Kaip mokėti, nurodydavo T. B.. Grynuosius pinigus ji perduodavo T. B. arba A. J.. Kai buvo atsiskaitoma banko pavedimais, ji pervesdavo pinigus į T. B. arba A. J. jai nurodytą banko sąskaitą. Jos kartu ir už prekes, ir už prekių atvežimą sumokėtos pinigų sumos buvo žymiai didesnės už pinigų sumas, nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose. Pasirašydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovę neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras ir UAB „Merkus“ tikrovę neatitinkančius kasos pajamų orderius ir vėliau įtraukdama juos į savo apskaitą bei jų pagrindu prekiaudama ji suvokė, kad tie dokumentai neatitinka tikrovės, tačiau jų pasirašyti ir naudoti neatsisakė, nes bijojo prarasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip prekių tiekėjus ir vežėjus. Prekiaudama prekėmis pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, nežinodama, kaip tiksliai subalansuoti savo realias išlaidas ir pajamas, kartas nuo karto ji nefiksuodavo pajamų ir išlaidų žurnale visų savo gautų pajamų. Dėl tokių savo neteisėtų veiksmų buvo neteisingai apskaitytos jos su prekių pirkimu susijusios išlaidos bei su prekių pardavimu susijusios pajamos, dėl ko šiai dienai ji pati savanoriškai yra patikslinusi VMI savo realias pajamas. Moteriškus rūbus, kurių pavyzdžiai kratų metu buvo rasti jos prekybos vietoje, ji kartu su G. R. buvo įsigijusi būtent iš Kinijos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 88-89, 99-101, 103).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad I. R. atpažino T. B., A. J., V. J. ir J. A. kaip asmenis, apie kuriuos ji davė parodymus (t. 2, b. l. 90-91, 92-93, 94-95, 96-97).
T. B., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su pažįstamais Vadimu ir A. J. bei Povilu ir A. A. dalyvavo bendrame versle, susijusiame su įvairių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą ir jų pardavimu Lietuvoje įvairiems fiziniams asmenims. Šis verslas buvo organizuotas pagal tokią schemą: iš pradžių Lietuvoje buvo surandami arba patys atsirasdavo fiziniai asmenys – prekeiviai, kurie norėjo įsigyti įvairias prekes Kinijoje, po to buvo organizuojamas pinigų, skirtų prekėms įsigyti, surinkimas iš šių asmenų ir tų pinigų pervedimas į Kiniją konkretiems prekių pardavėjams. Toliau buvo organizuojamas tų prekių pristatymas į Lietuvą su atitinkamu prekių išmuitinimu Vokietijoje. Šioms prekėms atvykus į Lietuvą, jos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodytos mažesnės prekių kainos, negu reali jų vertė, buvo išdalinamos konkretiems prekių pirkėjams, tuo pačiu, buvo surenkami pinigai už jų pervežimą. Kuomet pirkėjui prekių pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo reikalingi, jie nebuvo surašomi. Dalyvaudamas tokioje veikloje po to, kai Lietuvos prekeiviai dažniausia patys užsisakydavo Kinijoje prekes ir jas dalinai ten apmokėdavo, jis surinkdavo iš jų Lietuvoje visus pinigus, skirtus pilnam prekių apmokėjimui Kinijoje. Šiuos pinigus jis dažniausiai „Gariūnų“ turgavietėje surinkdavo grynais pinigais neoficialiai. Šiuos pinigus jis paskui perduodavo kitiems savo pažįstamiems, kurie jam nežinomais kanalais organizuodavo šių pinigų pervedimus Kinijoje dirbantiems prekių pardavėjams. Apie įvykdytus atsiskaitymus jį iš Kinijos informuodavo ten sandėliuose dirbantys V. ir A. J., kurie būdami Kinijoje organizuodavo užsakytų prekių sandėliavimą ir išvežimą iš Kinijos. Iš Kinijos prekės buvo vežamos į Vokietiją, kur buvo išmuitinamos, ir tuomet atvežamos į Lietuvą, kur buvo sandėliuojamos jo pažįstamo J. A. vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose. J. A. vėliau išvežiodavo tas prekes konkretiems prekeiviams. Už prekių atvežimą iš Kinijos prekeiviai tiesiogiai grynais pinigais be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų atsiskaitydavo su juo. Kai prekės buvo atvežamos lėktuvu, prekeiviai jam mokėjo po 7 USD už 1 kg prekių, o kai jūriniu konteineriu – po 3 USD už 1 kg prekių. Šiuos pinigus jis paskui atiduodavo P. ir A. A.. Dažniausiai po to, kai prekės buvo pristatytos konkretiems prekeiviams Lietuvoje, P. ir A. A. atitinkamai kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai organizuodavo prekių pardavimo bei apmokėjimo dokumentų įforminimą minėtų įmonių vardu, nurodydami juose mažesnes prekių kainas negu jos buvo iš tikrųjų. Šiuos dokumentus konkretiems prekeiviams „Gariūnų“ turgavietėje išdalindavo jis. Tarp „Gariūnų“ prekeivių buvo I. R. ir G. R. (t. 1, b. l. 20-23)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad T. B. atpažino I. R. ir G. R. kaip Lietuvos prekeivius, pirkusius prekes iš Kinijos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šių įmonių tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuos jiems tiesiogiai pateikdavo jis, bei atsiskaitydami už tas prekes, pinigus tiesiogiai perduodami jam (t. 1, b. l. 24-27).
A. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su savo pažįstamu T. B. susitarė dėl bendro verslo organizuojant įvairių prekių atvežimus iš Kinijos į Lietuvą pagal įvairių „Gariūnų“ prekeivių užsakymus. Kartais per jį, kartais patys prekeiviai užsakydavo jiems reikalingas prekes, o jis kartu su T. B. organizuodavo jų pervežimą iš Kinijos lėktuvais arba laivais į Lietuvą (tiesiogiai arba per kitas šalis). Lietuvoje iš Kinijos parvežtos prekės prekeiviams buvo atiduodamos kartu su T. B. pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytais dokumentais, kuriose prekių kainos buvo nurodytos mažesnės negu jos yra iš tikrųjų. Kai tokius dokumentus „Gariūnų“ prekeiviams pateikdavo jis, šie prekeiviai sumokėdavo jam pinigus, tačiau kokios tai buvo sumos, jis nepamena. Jis paskui tuos pinigus perduodavo T. B.. Tarp „Gariūnų“ prekeivių buvo I. R. ir G. R. (t. 1, b. l. 28-29).
V. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su pažįstamu T. B. ir ankščiau nepažįstamu P. A. dalyvavo bendrame versle, kuris pasireiškė Lietuvoje dirbančių prekeivių užsakytų Kinijoje prekių atvežimu į Lietuvą ir jų pardavimu minėtiems prekeiviams. Tarp tų prekeivių buvo I. R. ir G. R.. Jis dirbo Kinijoje, kur pagal prekeivių iš Lietuvos gautus užsakymus surinkdavo visas jų užsakytas prekes sandėliuose ir per Kinijos įmones organizuodavo tų prekių išvežimą iš Kinijos. Kiek jam žinoma, tos prekės buvo išmuitinamos Vokietijoje ir tuo pasirūpindavo T. B.. Pastarasis taip pat pasirūpindavo tų prekių pardavimu konkretiems prekeiviams. Minėtos prekės Lietuvoje buvo parduodamos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tačiau kaip tie dokumentais buvo įforminami, t. y. kokie prekių kiekiai ir kainos juose buvo nurodomi, jam nežinoma. Kaip prekeiviai atsiskaitydavo už prekes, jis nežino. Nors porą kartų T. B. prašymu jis iš kai kurių prekeivių, kurių nepamena, buvo paėmęs grynuosius pinigus (apie 20 000 – 30 000 USD) už prekes, kurias buvo nunešęs į T. B. nurodytą jam nežinomos įmonės ofisą ir ten jas palikęs (t. 1, b. l. 30-32).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad V. J. atpažino I. R. ir G. R. kaip Lietuvos prekeivius, kurie per jį buvo užsakę Kinijoje prekes (t. 1, b. l. 33-36).
J. A., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2008 m. jis su savo įmone „(duomenys neskelbtini)“ teikė transporto paslaugas. Kažkuriuo metu jo įmonė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pažįstamo T. B., buvo sudariusi patalpų nuomos sandorius. Remiantis šiais sandoriais į šias patalpas T. B. lydint buvo atvežami maišai su prekėmis. Dažniausia prekių iškrovime dalyvaudavo ir jis. Paskui T. B. prašymu pagal pastarojo nurodytus kontaktinius duomenis tos prekės buvo išvežiojamos gavėjams. Dažniausia tai darydavo jis. Daugumą prekių jis nuveždavo ir gavėjams atiduodavo prie „Gariūnų“ turgavietės. Už tokias transporto paslaugas su juo grynaisiais pinigais atsiskaitydavo patys prekių gavėjai. Tokios transporto paslaugos ir apmokėjimai už juos buvo neoficialios. Jokių pinigų už prekes prekių gavėjai jam nemokėjo. Kartais prekes jis išvežiodavo su T. B. jam įteiktais dokumentais, kurių jis nepamena (t. 1, b. l. 37-38).
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-06 specialisto išvada Nr. (27.13)-86-1, kurioje, atlikus I. R. kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-08-31 I. R., turėdama verslo liudijimus Nr. KC161150 ir Nr. KZ351775 vykdyti prekybą turgavietėse, vykdydama šią veiklą:
- pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra mažesnės negu faktinės,
- pažeidė 2002-12-24 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) ir 2011-04-22 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių (galioja nuo 2011-05-01) 2. ir 3 p. – „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti Žurnalą (kai savo individualiojoje veikloje naudoja kasos aparatą – Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalą), kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, nes į gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą 2011-2012 m. neįtraukė visų savo pajamų bei 2012 m. iš viso nepildė minėto žurnalo.
Tokiu būdu atlikus I. R., vykdžiusios veiklą pagal verslo liudijimus, dokumentų tyrimą nustatyta, kad dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti I. R. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus (t. 1, b. l. 97-160).
Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialisto išvada Nr. 3C0014, kurioje, atlikus I. R., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, prekių vertės nustatymo tyrimą, konstatuota, kad tyrimo metu iš minėto asmens paimtų prekių (megztinio, palaidinės ir suknelių) vertė yra nuo 7,38 Lt iki 22,77 Lt už vienetą (t. 1, b. l. 162-163).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis-faktūromis: 2011-03-02 Nr. M11 1524, 2011-05-09 Nr. M11 1588, 2011-05-25 Nr. M11 1604, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis-faktūromis: 2011-10-19 Nr. EJO 00024, 2011-10-24 Nr. EJO 00057, 2011-11-03 Nr. EJO 00091, 2012-04-30 Nr. EJO 00183, bendrai 15 301,91 Lt sumai, kuriose nurodyti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė I. R. prekes (megztinius, palaidines ir sukneles) už kainas nuo 1,10 Lt iki 5,59 Lt už vienetą (t. 1, b. l. 108-117).
I. R. buvo išduotas verslo liudijimas Nr. KZ351775 vykdyti prekybą turgavietėse 2012 m. (t. 1, b. l. 104).
I. R. ir G. R. 2010-11-30 buvo sudarę prekybos vietos nuomos sutartis Nr. C1 099 ir Nr. B1 051, pagal kurias nuomojosi prekybos vietas Gariūnų turgavietėje (t. 1, b. l. 41-50).
Teisėjas mano, kad kaltinamosios I. R. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra įrodyta jos prisipažinimu, kuris patvirtintas T. B., A. ir V. J., J. A. parodymais, parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolais, specialisto išvadoje konstatuotais faktais, o jos veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji apgaulingai tvarkė savo kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti jos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus.
Kaltinamosios I. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipa˛ino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Skirdamas bausmę, teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamosios asmenybę, kuri anksčiau neteista, dirba, augina nepilnametį sūnų ir mano, kad jai skirtina BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta bausmė – bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.
Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji I. R. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
I. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 75 MGL (9750 Lt – devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu I. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai – 50 MGL (6500 Lt – šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.
Į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2012 m. lapkričio 5 d., 14 val. 35 min., iki 2012 m. lapkričio 5 d., 19 val. 25 min. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę I. R. paskirti 48 MGL (6240 Lt – šešių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties litų) dydžio baudą.
I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajai nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.