- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-912-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00281-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono Savivaldybės
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-912-538/2014
2014 m. birželio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą - Klaipėdos rajono Savivaldybės admininistracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: nutraukti tarp šalių įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 1000 Lt kas mėnesį, ir 4550 Lt išlaikymo įsiskolinimo; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir turtines prievoles kreditoriams ieškovės nurodytu būdu. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio sūnaus M. D.. Nurodė, kad su atsakovu kaip šeima nebegyvena jau daugiau kaip metai laiko. Šeiminiai santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės: jo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto ieškovės ir jos ikisantuokinio nepilnamečio sūnaus K. S. atžvilgiu, dėl šios priežasties šeima yra stebima Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Atsakovas dėl fizinio smurto naudojimo K. S. atžvilgiu teismo buvo pripažintas kaltu. Atsakovas turi galimybę gyventi pas tėvus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi tenkino ieškovės prašymą. Taikė laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojo atsakovą V. D. gyventi skyrium nuo ieškovės V. D. ir mažamečio M. D., uždraudė atsakovui V. D. lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. D. bendrauti su sūnumi M. D. bei lankytis gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), gali tik sutinkant ieškovei V. D.. Ieškovė V. D. turi užtikrinti, jog atsakovas V. D. galėtų pasiimti iš gyvenamosios vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jam reikalingus asmeninio pobūdžio daiktus. Įpareigojo V. D. rūpintis ir prižiūrėti būstą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančiu turtu. Nurodė, kad byloje pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, M. D. rašytinis paaiškinimas, susirašinėjimo elektroninėje erdvėje išrašai, medicininiai dokumentai, Klaipėdos rajono Savivaldybės admininistracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas iki civilinės bylos iškėlimo nepilnamečio K. S. bei ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą mažamečio M. D. akivaizdoje. Psichologinis smurtas namiškių atžvilgiu vartojamas ir toliau. Surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl tokio atsakovo elgesio mažametis M. D. labai pergyvena, medicininiai dokumentai patvirtina, kad mažamečiui nustatytas nervinis dirglumas, dėl to lankosi pas psichologus, neurologus. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas savo elgesiu pažeidžia nepilnamečio M. D. interesus, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir mažamečio M. D. (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutartį ir ieškovės V. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje be pagrindo sprendė, kad psichologinis smurtas namiškių atžvilgiu vartojamas ir toliau, nes byloje nėra duomenų, kad po 2013-12-08 įvykusio konflikto tarp atsakovo ir V. D. sūnaus K. S., atsakovas būtų pavartojęs fizinį ar psichologinį smurtą prieš šeimos narius. Taip pat prieš mažametį M. D. fizinis smurtas nebuvo panaudotas, o dėl 2013 m. gruodžio 8 d. įvykusio konflikto šalys susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Iš to darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos skundžiama nutartimi, buvo taikytos kaip papildoma sankcija už praeityje, t.y. 2013 m. gruodžio 8 d. kilusį konfliktą, dėl kurio šalys jau susitaikė. Teismas be pagrindo vertino vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pokalbį su mažamečiu M. D. dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto šeimos narių atžvilgiu, kaip tęstinį vaiko interesų pažeidimą. Mažametis vaikas buvo apklaustas apie praeities įvykius, natūralu, kad vaikas pergyveno dėl nesutarimų šeimoje, tačiau po 2013 m. gruodžio 8 d. kilusio konflikto mažametis vaikas bendravo su tėvu V. D., kartu leisdavo laisvalaikį, kartu su tėvu V. D. buvo išvykę ilsėtis į Druskininkus, t. y. V. D. būnant Lietuvoje, mažametis šalių sūnus M. D. daugiau laiko praleisdavo su tėvu nei su motina. Šios aplinkybės rodo, kad mažametis vaikas po minėto konflikto nejaučia jokio psichologinio smurto savo atžvilgiu. Darytina išvada, kad neegzistuoja būtina sąlyga tokios priemonės taikymui - grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, todėl CPK 145 straipsnio ir CK 3.65 straipsnio nuostatos atsakovo atžvilgiu taikytos neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. D. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei naikinti ją atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ši byla buvo baigta susitaikymu, todėl teismas turėjo į tai neatsižvelgti. Tačiau smurtą atsakovas panaudojo prieš vaiką, o susitaikymas įvyko tik todėl, kad ieškovės sūnus išsigando dar didesnio psichologinio ar fizinio smurto savo atžvilgiu ir prašė ieškovės atsisakyti tolimesnio bylos tyrimo. Būtent netinkamas atsakovo elgesys abiejų vaikų atžvilgiu, t. y. kai jis akivaizdžiai demonstruoja, kad nekenčia ieškovės sūnaus iš pirmos santuokos, (jis negali valgyti su visa šeima prie stalo, negali būti tame pačiame kambaryje, kur yra atsakovas ir kt.), o dėmesį bando rodyti tik mažajam vaikui, labai traumuoja abu vaikus, nes bendras šalių vaikas M. D. myli brolį, jie gerai sutaria ir jis labai pergyvena, kad atsakovas taip elgiasi. Tokią savo poziciją vaikas nurodė ir vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, t.y., kad jis nenori, jog tėtis gyventų kartu, bijo jo parvažiavimo. Šeima dėl atsakovo elgesio buvo nukreipta pas psichologą, nutarta ją įrašyti į probleminių šeimų sąrašą. Ieškovė neprieštarauja ir leidžia, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau ne namuose, be papildomo streso vaikui, todėl laikinoji apsaugos priemonė taikyta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį sprendžiamas klausimas dėl šalių įregistruotos santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir sutuoktinių turto padalijimo. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 metų kovo 17 d. nutartimi patenkino ieškovės V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą V. D. gyventi skyrium nuo ieškovės V. D. ir mažamečio sūnaus M. D., uždraudė atsakovui lankytis ieškovės V. D. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), o bendrauti atsakovui su mažamečiu sūnumi M. D. gali ieškovei leidus. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi jo nuomone, nėra pagrindo taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones.
Civilinio kodekso (CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių - vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK3.65 str. 2 d. 1 p.). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., kol bus priimtas teismo sprendimas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas tik sprendžia dėl apsaugos priemonių laikino reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė aplinkybėmis, jog byloje pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, M. D. rašytinis paaiškinimai, susirašinėjimo elektroninėje erdvėje išrašai, medicininiai dokumentai, Klaipėdos rajono Savivaldybės admininistracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, ieškovės paaiškinimas teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas iki civilinės bylos iškėlimo nepilnamečio K. S. bei ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą mažamečio M. D. akivaizdoje. Psichologinis smurtas namiškių atžvilgiu vartojamas ir toliau. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl tokio atsakovo elgesio mažametis M. D. labai pergyvena, medicininiai dokumentai patvirtina, kad mažamečiui nustatytas nervinis dirglumas, dėl ko lankosi pas psichologus, neurologus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nors apeliantas teigia, kad įvykis prieš ieškovės sūnų buvo 2013-12-08 ir už jį nebeturėtų būti baudžiamas, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, jog yra realus ir pagrįstas bylos duomenimis pavojus, jog atsakovas yra linkęs smurtauti ir gali ateityje smurtauti prieš sutuoktinę, jos sūnų, šeima įrašyta į probleminių šeimų sąrašą, šalių sūnus bijo tėvo parvažiavimo į namus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti ne tik mažamečio M. D., bet ir ieškovės V. D. bei jos nepilnamečio sūnaus K. S. asmeninius neturtinius interesus (CPK 178 str., 185 str.).
Išanalizavęs bylos medžiagą, bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.