Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims S. P. ir A. R. dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotam asmeniui S. P. bei jos atstovui valstybės paskirtam advokatui Zigmui Burbai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas advokato atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodo, kad S. P. savo nuomonės dėl pateikto prašymo nepateikė. Prašo spręsti vaiko paėmimo klausimą teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotam asmeniui A. R. bei jo atstovui valstybės paskirtam advokatui Gvidui Armanavičiui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas advokato atsiliepimas, kuriame nurodė, kad su A. R. susisiekti nepavyko, todėl jo nuomonė dėl vaiko paėmimo nėra žinoma. Prašo spręsti vaiko paėmimo klausimą, atsižvelgiant į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.254¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Taigi nagrinėjant prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų būtina nustatyti, ar buvo CK 3.254 straipsnyje nurodyti pagrindai bei ar laikytasi įstatymuose nustatytos vaiko paėmimo procedūros. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CK 3.254 straipsnyje nurodyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pagrindai, o būtent vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

6. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau tekste – VTAPĮ) 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36 straipsnio 3 dalis).

7. VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Vaiko situacijos vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2019-12-31, Nr. 2019-21707) (toliau – Aprašas).

8. VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

9. Iš teismui pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad nepilnamečio vaiko F. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas grindžiamas tuo, kad 2021-05-17 F. R. buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir pagal laikino apgyvendinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-38). S. P. ir A. R. šeimoje buvo fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai: 2021-05-14 A. R. Skyrių telefonu informavo, jog S. P. yra išėjusi iš namų, su ja nepavyksta susisiekti, buvimo vieta nežinoma. Nurodė, kad S. P. vartoja alkoholinius gėrimus, nesirūpina vaiku, vakarais išeina iš namų, jam būnant darbe parsiveda į namus kitus vyrus. S. P. sesuo E. P. socialiniams darbuotojams patvirtino, kad S. P. vartoja alkoholį, nepakankamai rūpinasi sūnumi. Dėl esamos situacijos 2021-05-13 F. R. buvo atvežtas pas E. P., kuri sutiko pasirūpinti vaiku. Šeimos atvejo vadybininkė ne kartą bandė susisiekti su vaiko tėvais, tačiau nepavyko. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, teikiama pagalba sprendžiant įvairius sunkumus. Tačiau šeima su socialiniais darbuotojais bendrauja minimaliai, nevykdo įsipareigojimų, nuolat reikėjo kontroliuoti, raginti, tėvai nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, trūksta žinių kaip sėkmingai auginti ir auklėti vaiką, kaip sudaryti saugias sąlygas vaikui augti namuose, kaip pasirūpinti vaiko švara, higiena. 2021-05-17 E. P. Skyriui pranešė, jog vaiko tėvas išėjo į parduotuvę ir negrįžta, daug kartų jam skambino, tačiau neatsiliepia, vaiko mamai taip pat nepriskambina. E. P. paaiškino, kad jos sesuo neprižiūri savo sūnaus, nesirūpina jo švara, higiena, neskiria jam dėmesio, nesirūpina jo ugdymu, tai kartojasi ne pirmą kartą. Nurodė, kad S. P. vaiką palieka pas ją, ji turi jai skambinti ir ieškoti jos, kad ši pasiimtų vaiką. E. P. atsisakė toliau prižiūrėti F. R., paaiškino, jog ir jos motina D. K. neturi galimybių prižiūrėti anūką, kitų asmenų galinčių pasirūpinti vaiku, nenurodė (b. l. 4-22, 23-28, 30, 31, 55).

10. 2021-05-18 vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, jog vaiko tėvai negeba užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų, tinkamos priežiūros, dėl netinkamo gyvenimo būdo buvo iškraustyti iš nuomojamo buto, paliko vaiką prižiūrėti kitam asmeniui, su vaiko tėvais neįmanoma susisiekti, jų buvimo, gyvenamoji vieta Skyriui nežinomi. Šiuo atveju, atlikus vaiko F. R. situacijos vertinimą, pagal Aprašo 30.11 papunktį nustatyti kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nustatytas didelės rizikos veiksnys, lemiantis vaiko apsaugos poreikio nustatymą: 31.3 rizikos veiksnys nustatomas 3 metų ir jaunesniam vaikui. 2021-05-18 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnio 3 da­limi sudaryta Mobilioji komanda intensyviam darbui su S. P. ir A. R. šeima (b. l. 39-52). Pažymėtina, kad iš 2021-04-22 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimai vaiko teisių pažeidimą matyti, kad tarp S. P. ir A. R. įvyko konfliktas. Nustatyta, kad namuose didelė netvarka, nešvara, vaikas aprengtas nešvariais rūbeliais, nenupraustas, motina su vaiku bendrauja piktai, nerodė jam dėmesio. Išsiaiškinta, jog vaikas neužrašytas į ugdymo įstaigą, tėvams trūksta žinių kaip sėkmingai auginti ir auklėti vaiką, kaip sudaryti saugias sąlygas vaikui augti namuose, kaip pasirūpinti vaiko švara, higiena, trūksta tėvystės įgūdžių. 2021-05-07 organizuojamo atvejo vadybos posėdyje šeimai sudarytas pagalbos planas. A. R. paaiškino, kad kartu gyvena su S. P., tačiau bendro ūkio neveda. 2021-05-19 atvykęs į Skyrių A. R. paaiškino, kad įvykus konfliktui 2021-05-13 vaiko motina išėjo iš namų ir jį paliko vieną su vaiku. Tą patį vakarą buto savininkė juos iškeldino. Jis su vaiku apsigyveno pas E. P.. Nurodė, kad jis šiuo metu neturi sąlygų suteikti vaikui tinkamas sąlygas gyventi, nes neturi būsto, sutiko, kad jo sūnus F. R. būtų laikinai globojamas iki kol pats turės tinkamas sąlygas jį auginti (b. l. 53, 54).

11. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pranešime nurodyta, kad S. P. faktinė gyvenamoji vieta yra nežinoma, dirba (duomenys neskelbtini). Šeimai nuo 2021 m. balandžio 23 d. inicijuojama atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Remiantis vaiko laikino apgyvendinimo 2021-05-17 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), F. R. buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). A. F. R tėvai dėl skolų būsto šeimininkei, nuolatinių konfliktų, prastos reputacijos, liko be gyvenamosios vietos. Nuo 2021-05-14 S. P. visiškai nebendrauja su socialiniais darbuotojais, neinformuoja kur šiuo metu gyvena. A. R. su socialiniais darbuotojais bendrauja epizodiškai. Dirba (duomenys neskelbtini), tačiau neturi faktinės gyvenamosios vietos, laikinai gyvena draugo automobilių garaže. Artimiausiu metu planuoja išvykti į užsienį (b. l. 56). Vaiko paėmimo situacija šeimoje nėra pasikeitusi, tėvai neketina rūpintis sūnumi, jį prižiūrėti ir auklėti.

12. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nepavyko užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugios aplinkos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis, vaiko tėvai nesudarė nepilnamečiui vaikui F. R. saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, neįgyvendino tėvų valdžios sūnaus interesais. S. P. bei A. R. nesinaudojo mobilios komandos pagalba, nesiekė bendradarbiauti su specialistais, paliko sūnų be priežiūros, be pagalbos, neužtikrino jam saugios aplinkos. A. F. R tėvai dėl skolų būsto šeimininkei, nuolatinių konflikti­nių situacijų, prastos reputacijos asmenų lankymosi nuomotojos būste, liko be gyvenamosios vietos, jos neužtikrino ir savo nepilnamečiui vaikui. S. P. ir A. R. suvokimas, kaip tinkamai prižiūrėti sūnų F. R., labai ribotas, abiem trūksta atsakomybės vykdant tėvų pareigas, o didelis socialinių įgūdžių trūkumas, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, neleidžia sukurti saugios ir harmoningos aplinkos ma­žamečiui augti šeimoje. Taip pat teismui jie atsiliepimo nepateikė ir noro susigrąžinti ir auginti sūnų neišreiškė, nors apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai informuoti, todėl, akivaizdu, jog jie sūnumi pasirūpinti nenori ir negali, dėl ko sūnus jiems grąžintas negali būti išimtinai vien dėl mažamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai kad tėvai mažamečiu vaiku tinkamai pasirūpinti nenori ir negali, neišreiškė jokio noro pasiimti vaiką ir auginti, į tai, kad mažamečiui F. R. yra nesaugu augti S. P. ir A. R. šeimoje, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką F. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos S. P. ir tėvo A. R. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnis).

13. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas

nutaria:

Leisti paimti nepilnametį vaiką F. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš tėvo A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.