Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-28 · Byla Nr. ATP-6-360/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
ATP-6-360/2014
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00541-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-6-360/2014Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00541-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str.5 d., sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2013 m. lapkričio 5 d. 23.35 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, vairavo automobilį Mitsubischi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tokių būdu pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė ATPK 126 str. 5 d., numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. nutraukė, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d., sudėties. Administracinę bylą dalyje, kad spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo D. B. atžvilgiu, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d., perdavė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatant, jog D. B. apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų vairavo transporto priemonę, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 4.3., 10.3., 10.4., 10.5. punktų, teismui nepateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl to, jog D. B. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir, kad D. B. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d., sudėtis.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-548-824/2013, dalyje dėl ATPK 126 str. 5 d. sudėties ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas pasisakė, jog nors D. B. medicininiai tyrimo rezultatai yra teigiami - nustatytas narkotikų organizme kiekis, tačiau tai nurodo tik į vartojimą narkotinių medžiagų, bet ne apsvaigimą nuo jų faktą, nes D. B. šlapimo netyrė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. Institucija pažymi, kad policijos pareigūnai vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2006-05-12 Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo" 10 p., kuriame aiškiai apibrėžiama kada asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, medicininei apžiūrai. Policijos pareigūnai įtardami, kad vairuotojas yra apsvaigęs, jį privalo pristatyti į medicininę įstaigą tyrimui atlikti. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad trūkstant kokių nors įrodymų, teismas pats turi būti aktyvus renkant įrodymus, ko teismas nepadarė ir neįpareigojo Kretingos ligoninės vadovautis bei atlikti visus veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje, bei pats nepaskyrė ekspertizės.

Pasak apelianto, D. B. žinojo, kad apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė, o tai, kad jis teigia jog nevartojo narkotinių medžiagų ir negalėjo būti apsvaigęs prieštarauja pirminiams jo paaiškinimams yra tik pasirinkta gynybos versija, kad išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant D. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 5 d. sudėties. Apeliantas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą dalyje dėl bylos nutraukimo ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui.

ATPK 126 str. 5 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra prieštaringų duomenų, kurie trukdo teisingai išspręsti bylą, be to, byloje surinkti ne visi reikalingi duomenys.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ nurodė: „sutinku“ (b. l. 4). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte neigia vartojęs, tačiau pasirašė, jog sutinka su atliktomis išvadomis „vartojęs narkotines medžiagas“. Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme D. B. parodymai pakito. Apylinkės teisme 2013 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad draugai automobilyje rūkė suktinę, o jis atsisakė. Kaip mašinoje atsirado maišeliai su milteliais nežino, spėja, jog pasidėjo Andrius. Su išvada sutiko, nes neperskaitė ir nematė ar yra parašyta, kad vartojo narkotines medžiagas (b. l. 49).

Policijos pareigūno D. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su vairuotoju, jis pradžioje pažeidimo neginčijo, teigė, kad narkotines medžiagas vartojo, vėliau ėmė neigti narkotinių medžiagų vartojimą (b. l. 5). Policijos pareigūno V. M. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad bendraujant su vairuotoju kilo įtarimas, kad gali būti vartojęs narkotinių – psichotropinių medžiagų. Patikrinus automobilį buvo rasti šeši maišeliai su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama galimai narkotine – psichotropine medžiaga (b. l. 6). Be to, teismo posėdyje šie policijos pareigūnai buvo apklausti liudytojais. Pareigūnas D. D. patvirtino, jog sustabdžius automobilį jame buvę asmenys sukėlė įtarimą, kad galimai gali ką nors draudžiamo gabenti, nes jautėsi nerimas, žvilgsnio nusukimas į šoną, nenoras bendrauti. Apžiūrint automobilį rasta, kaip įtariama, narkotinių medžiagų. Atvykus į komisariatą, šviesoje aiškiai pasimatė, kad vairuotojo vyzdžiai išsiplėtę. Tyrėjui paklausus ar vartojo narkotinių medžiagų, atsakė, kad taip. Girdėjo, kaip minėjo, jog vartojo per pietus ar prieš pietus. (b. l. 49-50). Policijos pareigūnas V. M. parodė, jog atvykus į policijos komisariatą aiškiai pasimatė, jog vaikinų akių vyzdžiai išsiplėtę, akys paraudusios. Budėtojui I. G. paklausus ar esate vartoję, atsakė, kad dieną vartojo. Vairuotojas išvežtas į ligoninę tyrimui atlikti. Tyrimas parodė, kad vartojo. Gydymo įstaigoje girdėjo, jog vairuotojas pasakė, kad vartojo, bet paskui persigalvojo ir paaiškino, kad draugai automobilyje vartojo, o jis ne. (b. l. 50).

Ne mažiau svarbu yra tai, kad D. B. šlapimo tyrimo rezultatai yra teigiami – nustatyta, kad buvo vartojęs narkotines medžiagas. Tačiau kartu pripažintina, jog 2013 m. lapkričio 6 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas taip pat patvirtina ir tai, kad D. B. apžiūros metu atrodė tvarkingai, eisena tiesi, vyzdžiai simetriški, koordinacinius mėginius atliko tiksliai, elgėsi ramiai, orientavosi laike, vietoje ir situacijoje, dėmesys, atmintis, mąstymas, mimika ir gestikuliavimas nesutrikę, kalba tyli, kiek jaudinasi. Tyrimą ir apžiūrą atliko gydytoja A. J. (b. l. 8). Teismo posėdžio metu gydytoja A. J. apklausta nebuvo, todėl negalima padaryti išvados, kad D. B. buvo apsvaigęs.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą konstatavo, kad nustatant, jog D. B. apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų vairavo transporto priemonę, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 4.3., 10.3., 10.4., 10.5. punktų, todėl negalima vadovautis Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės 2013 m. lapkričio 6 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kadangi jis surašytas ir atitinkamos išvados padarytos nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrų.

Tačiau, kaip minėta, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės skiriasi nuo policijos pareigūnų nurodytų jų užfiksuotų aplinkybių, šlapime tyrimo rezultatai yra teigiami, tačiau nustatyta, jog jį atliekant nesilaikyta tam tikrų šio tyrimo atlikimo metodikos punktų, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgavo visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Pagal ATPK 256 str. 2 d. viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009). ATPK 277 str. 1 d. numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei siekiant pašalinti visas abejones apylinkės teismas turėjo apklausti teisiamajame posėdyje tyrimą ir asmens apžiūrą atlikusią gydytoją, spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kad išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo, todėl priimtas nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos D. B. atžvilgiu nutraukimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos D. B. atžvilgiu nutraukimo, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 126 str.5 d., sudėties naikintinas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui rinkti papildomus įrodymus bei tinkamai išspręsti atsakomybės klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla D. B. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 126 str.5 d., sudėties, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas