- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1797-496/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39119-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:
2014-03-06 nutartimi patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 37 str.;
2019-03-27 nutartimi patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 38 str.
1) 2020-06-12 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui, bausmės neatlikęs;
2) 2020-07-31 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis 64 str. 1, 3 dalimi, 65 str. 1 d. 3 p. "a" papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020-06-12 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas būtų įvykdytas per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
3) 2020-10-22 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso140 str. 2 d., taikant BK 64 ¹ str., vadovaujantis BK 63 str. 4 p., 65 str. bausmę subendrinus su 2020-07-31 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant pareigas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ( Kelmės rajono ) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 str. ir 72 ² str. paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2020m. rugsėjo 29 d., apie 18 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje (duomenys neskelbtini), įžūliais ir vandališkais veiksmais, t. y. tyčia ranka išdauždamas V. B. priklausančio automobilio Renault Espase, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklą, 70 eurų vertės, po to, suėmęs rankomis už kaklo ir smaugdamas V. B., taip padarydamas nukentėjusiajam 70 eurų turtinę žalą, bei sukeldamas nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. J. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną jis po darbo neblaivus grįžo namo. Prie namo, kuriame jis gyvena, stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo gal trys asmenys. Vairuotojo vietoje sėdėjo V. B.. Kaltinamasis nurodė, kad jo sugyventinė ėjo iš namų su savo daiktais. Jis priėjo prie sugyventinės, norėjo, kad ši grįžtų į namus, bet ši nesutiko, jie susižodžiavo. Sugyventinė nuėjo į V. B. mašiną ir atsisėdo į galą. Tada jis priėjo prie automobilio, prie vairuotojo durelių, V. B. iš mašinos svaidėsi įvairiais žodžiais. Jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Kaltinamasis nurodė, kad kažkas iš mašinoje buvusių asmenų, gal P., jam sudavė per galvą, per kaktą, o jis išdaužė vairuotojo durelių stiklą. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis buvo suėmęs už kaklo V. B.. Netrukus mašina nuvažiavo, o jis nuėjo į namus. Dėl savo elgesio labai gailisi, atsiprašė V. B., sutinka atlyginti jam 100 Eur žalą. Kaltinamasis nurodė, kad jo elgesiui turėjo įtakos girtumas. Blaivus jis taip nebūtų pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. J. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-29 jis su kaimynais P., ir V. M. ketino važiuoti į (duomenys neskelbtini) šaltinį parsivežti vandens. V. M. paprašė pakeliui sustoti prie jos namų (duomenys neskelbtini). Jie važiavo jo automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sustojo kelio, vedančio iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kelkraštyje, prie V. M. namų. V. M. nuėjo į savo namus pasiimti daiktų ir, kai ji jau grįžinėjo į automobilį, apie 18 val. ant kelio ją užpuolė jam iš matymo pažįstamas vyras V.. V., puolė M., buvo suėmęs už plaukų ir norėjo tempti ją į namus. V., išsilaisvino iš V., atbėgusi įlipo į jo automobilį ir užsirakino duris. V., pribėgo prie jo automobilio ir išdaužė vairuotojo durelių stiklą. Išdaužęs stiklą V., puolė ant jo, norėjo atimti automobilio raktelius, suėmęs už kaklo jį smaugė. Jis ir kiti automobilyje buvę žmonės pradėjo šauktis pagalbos, priekyje keleivio vietoje sėdėjęs P., savo lazda trenkė V., į galvą ir ją prakirto. Pamatę grumtynes ant kelio sustojo pro šalį važiavę automobiliai ir maršrutinis autobusas. Sustojusių asmenų nepažįsta. Jis ir visi automobilyje buvę žmonės labai išsigando tokio V., elgesio, šis buvo labai agresyvus ir norėjo sužaloti jį ir V. M., bandė išdaužti kitą automobilio lango stiklą, bandė apversti automobilį. Kai V., jį smaugė, jis pajuto skausmą, o išdaužtą automobilio stiklą vertina 50 eurų (b. l. 15).
Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad V. J. jam priklausančio automobilio vairuotojo durelių stiklą be jokios priežasties tyčia išdaužė ranka, buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius, rėkė garsiai, po to suėmė rankomis jam už kaklo ir smaugė. Dėl smaugimo jis jautė fizinį skausmą. Vėliau skausmas praėjo, jokių sužalojimų jam nepadarė. V. J. elgėsi netinkamai, demonstravo nepagarbą, elgėsi neadekvačiai, jis išsigando, patyrė stresą, šokiravo jį ir automobilyje buvusius asmenis, taip elgdamasis sutrikdė jo ir kitų žmonių ramybę. Mano, kad sutriko ir kiti asmenys, matę konfliktą važiuodami pro šalį (b. l. 56-59).
Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad patikslina, jog 2020-10-02 kreipėsi į servisą dėl išdaužto savo automobilio vairuotojo durelių stiklo remonto ir darbuotojas įvertino, kad vairuotojo durelių stiklo vertė yra 70 eurų, o įdėjimas kainuos 30 eurų, iš viso jis patyrė 100 eurų turtinę žalą, dėl kurios reikš civilinį ieškinį ir pateikė sąmatą, kurią gavo P. P. servise po automobilio Renault Espace, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros. Tuoj po įvykio pasakė pareigūnams, kad vertina 50 eurų verte stiklą durelių, nes jis ne ekspertas ir tiksliai nežinojo. Jo įtariamasis V. J. atsiprašė paskambinęs telefonu, žalos neatlygino, minėjo, kad, kai užsidirbs pinigų, atlygins, sakė, kad po mėnesio, jokio susitarimo nepasirašė (b. l. 60).
Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. yra buvęs jos sugyventinis su juo gyveno 3 m., su juo nebeturi jokių reikalų apie du mėnesius, nes jis prieš ją yra smurtavęs ne vieną kartą, yra kreipusis į policiją pagalbos, ji nepageidauja, kad jis gyventų jai priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Ji savo namuose šiuo metu negyvena, laikinai apsistojo pas E. S., ir V. B., padeda jiems, nes S., neįgali, jai reikia pagalbos, bei nenori būti savo namuose, nes bijo V. J.. Kai V. J. būna neblaivus, jis yra neprognozuojamas. 2020-09-29 apie 17.30 val. vyko parsivežti šaltinio vandens V. B. automobiliu. Vyko ji, V. B., kaimynai T., ir E. P.. Ji važiavo, nes jie yra seni žmonės ir reikėjo pagalbos sunešioti vandenį. Važiuojant pro jos namus, ji paprašė, kad sustotų prie keliuko. V. B. sustojo šalikelėje. Ji viena nuėjo į savo namus pasiimti drabužių. Pasiėmusi drabužius ji ėjo atgal link automobilio, kai tuo metu pamatė ateinantį į jos namus V. J.. Šis priėjo prie jos, klausė, ką neša iš namų. Ji parodė, kad nešasi drabužius. Jis nuplėšė jai nuo veido kaukę ir neleido praeiti, liepė eiti į trobą. Jis pradėjo rėkauti, garsiai šaukė, tempė už megztinio, už rankos. Ji išsigando, pradėjo šaukti "gelbėkit". Jai pavyko išsilaisvinti ir ji nubėgo į automobilį, įlipo ir užsirakino dureles. V. J. jai nesudavė, skausmo ji nepatyrė. Ji atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės šalia T. P.. E. P. sėdėjo šalia vairuotojo, V. B. sėdėjo vairuotojo vietoje. Jai iš paskos atbėgo V. J., kuris buvo visai girtas, rėkė, kad V. B. išleistų ją iš mašinos, buvo agresyviai nusiteikęs, demonstravo nepagarbą jai ir aplinkiniams. V. J. priėjo prie automobilio, vairuotojo durelių langas buvo pravertas, jis lindo pro langą, o V. B. jį stūmė, liepė nelįsti į mašiną. V. J. neklausė, kuo toliau, tuo labiau siautėjo ir išdaužė automobilio vairuotojo durelių stiklą ranka. Po to V. J. bandė pakelti, stumdyti automobilį iš šono, puolė vairuotojo sėdynėje sėdintį V. B., suėmė jam už kaklo rankomis. Ji buvo labai išsigandusi. Kažkuriuo momentu E. P. lazda trenkė V. J., kai šis puolė V. B.. Gavęs lazda V. J. atsitraukė. Paskui išsigandę P., išlipo iš automobilio. Ji nebuvo išlipusi. V. J. elgėsi netinkamai, demonstravo nepagarbą, šokiravo ją ir kitus automobilyje buvusius žmones savo elgesiu. Ji išsigando, patyrė stresą. Vėliau jai P., ir jos vyras sakė, kad labai išsigando. P., yra neįgalus, turi širdies problemų. Kai ji sėdėjo mašinoje, matė, kad sustojo autobusas ir dar du automobiliai, keli žmonės išlipo iš autobuso. Niekas iš sustojusių prie V. J. nepriėjo, ji mano, kad bijojo V. J.. Šis, pamatęs žmones, apsiramino. Tada jie važiavo vandens į šaltinį, o paskui į (duomenys neskelbtini), į policijos komisariatą pranešti apie įvykį. Bendruoju pagalbos telefonu neskambino, nes nei vienas iš jų neturėjo telefono. Ji žalos nepatyrė, tik labai išsigando, patyrė stresą, jautėsi nesaugiai, V. J. sutrikdė jos ir su ja buvusių asmenų ramybę. Pretenzijų V. J. neturi, nori, kad jis būtų nubaustas už savo veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 62-65).
Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-29 vakare, galėjo būti apie puse šešių vakaro, kaimynas V. B., pakvietė važiuoti parsivežti vandens iš šaltinio. Vyko su V. B. automobiliu Renault Espace jis, jo sutuoktinė ir V. M., kuri šiuo metu gyvena pas V. B.. Vairavo V. B.. Jis pats yra neįgalus, jam paskirta nuolatinė slauga, yra įdėtas širdies stimuliatorius, be to, keletą kartų per savaitę yra reikalinga daryti dializę, yra silpnos sveikatos, bet tą dieną jautėsi neblogai, tai nusprendė vykti. Važiuodami link šaltinio sustojo prie įvažiavimo į V. M. namus, šalikelėje, (duomenys neskelbtini). Ji norėjo pasiimti kažkokius daiktus. Jie laukė mašinoje. Kai V. M. pasiėmusi daiktus ėjo į mašiną, į jos namus sugrįžo V. J.. Šis priėjo prie jos, ir tarp jų vyko konfliktas. Kas ten vyko jis nematė, tik pamatė, kaip V. M. pradėjo bėgti link mašinos, o jai iš paskos bėgo V. J.. Atbėgusi ji įlipo į automobilį, atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, šalia T. P.. Jis sėdėjo šalia vairuotojo V. B.. Jai iš paskos atbėgo V. J., kuris atrodė įpykęs, mano, kad buvo neblaivus, garsiai šūkavo. V. J. priėjo prie automobilio. Vairuotojo durelių langas buvo pravertas, tai V. J. bandė lįsti pro langą, ten kur sėdėjo V. B., o V. B. jį stūmė, liepė nelįsti į mašiną. V. J. neklausė, išdaužė automobilio vairuotojo durelių stiklą ranka. Po to bandė patekti į vidų, puolė vairuotojo sėdynėje sėdintį V. B., jį suėmė už kaklo ir smaugė. Tada jis iš išgąsčio ir nežinodamas kuo viskas baigsis, matydamas, kad V. B. negali apsiginti, trenkė V. J. lazda vieną kartą per galvą, ir jam pradėjo bėgti kraujas. Tada V. J. atsitraukė nuo automobilio. Jam lazda reikalinga, nes jis silpnos sveikatos, be lazdos nepaeina. Po to jam pasidarė negera, pradėjo trūkti oro, jo sutuoktinė išlipo iš automobilio ir jam padėjo išlipti, lauke jam pagerėjo. Išlipęs jis ėjo prie mokyklinio autobuso, kurį sustabdė jo sutuoktinė. Iš autobuso išlipusių žmonių nepažino. Kai sustojo autobusas, V. J. atsitraukė ir paliko stovėti šalikelėje. Jie išvažiavo vandens į šaltinį, po to važiavo į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), kur jam pasidarė bloga, trūko oro, tada jo sutuoktinė paprašė policijos pareigūnų, kad iškviestų taksi, kuris juos parvežė namo, o V. B. liko policijos komisariate. Jis nenukentėjo, tik išsigando, pretenzijų V. J. neturi (b. l. 71-72).
Liudytoja T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai, kaip E. P.. Ji nurodė, kad paskui V. M. prie mašinos atbėgo V. J., kuris atrodė apsvaigęs, akys buvo paraudusios ir paklaikusios, garsiai šūkavo, elgėsi nepagarbiai, jai kėlė siaubą. V. J. priėjo prie automobilio vairuotojo durelių lango, kuris buvo pravertas, lindo pro langą, ten kur sėdėjo V. B.. Šis stūmė V. J., liepė nelįsti į mašiną. V. J. neklausė ir išdaužė automobilio vairuotojo durelių priekinį stiklą ranka. Po to toliau bandė patekti į vidų, puolė vairuotojo sėdynėje sėdintį V. B., jį suėmė už kaklo ir smaugė. Jie visi mašinoje buvo labai išsigandę. Kažkuriuo momentu jos vyras E. P., kuris sėdėjo priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo, matydamas, kad puola vairuotoją ir tas negali apsiginti, lazda, kurios galas metalinis, trenkė V. J.. Tada šis atsitraukė. Ji nenukentėjo, tik išsigando, pretenzijų V. J. neturi (b. l. 74-75).
Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-29 apie 17.20 val. išvyko savo automobiliu iš (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), konkrečiai kokia buvo vieta pasakyti negali, pamatė šalikelėje stovintį automobilį Renault Espace, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Matė, kad buvo išdaužtas minėto automobilio vairuotojo durelių stiklas, mėtėsi šukės ant kelio, automobilyje sėdinčių žmonių buvo, bet nežino kiek. Šalia buvo sustojęs autobusas. Jis pristabdė automobilį, pravėrė langą paklausti kas nutiko. Ten stovėjusi moteris paklausė, ar jis galėtų iškviesti policiją. Jis nesigilino kas ten vyksta, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad stovi automobilis išdaužtu langu, aplink yra žmonių, dabar jau nepamena, ką dar sakė, atsakė į visus tuo metu pateiktus klausimus. Įvykio vietoje sužalotų asmenų nematė. (67-68).
Pranešimų registre nurodyta, kad 2020-09-29 17. 41 val. privatus fizinis asmuo pranešė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), stovi automobilis Renault, v/n (duomenys neskelbtini) viduje sėdi 4 piliečiai, aplink automobilį šokinėja ir langus daužo neblaivus pagyvenęs vyriškis, jis su dviračiu, šiek tiek kruvinas" (b. l. 6).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020-09-29 18.16 val. V. J. nustatytas 2, 85 promilių girtumas (b. l. 12).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020-09-29 d. 19:57 val. V. B. pateikė pareiškimą policijai dėl išdaužto automobilio durelių stiklo ir smaugimo. Nurodė, kad šiuos veiksmus atliko V. J. (b. l. 14-21).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - važiuojamoji kelio dalis (duomenys neskelbtini). Dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje matosi grūdinto stiklo šukės. Šukės pažirusios apie 3 kvadratinių metrų plotyje, kelio danga asfaltas, kelio važiuojamosios plotis 4 m. (b. l. 22-26).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Vairuotojo durelių stiklo nėra, jis išdužęs. Salone matyti išdužusio stiklo šukės (b. l. 27-35).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (redakcija galioja nuo 2017-01-01). Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).
Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent viešoje vietoje, kaimo ribose, kelyje įžūliais ir vandališkais veiksmais, t. y. tyčia ranka išdauždamas nukentėjusiajam V. B. priklausančio automobilio Renault Espase vairuotojo durelių stiklą, 70 eurų vertės, bei suėmęs rankomis už kaklo ir smaugdamas V. B., padarė nukentėjusiajam 70 eurų turtinę žalą, bei sukėlė fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 284 straipsnio dispoziciją. Kaltinamasis minėtus veiksmus padarė tyčia, siekdamas patekti į automobilį ir pasikviesti sugyventinę.
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Nukentėjusysis V. B. pareiškė 100 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai dėl išdaužto automobilio durelių stiklo atlyginti (b. l. 52-55). Žalos dydis įrodomas automobilio remonto paslaugų užsakymo apytiksle sąmata, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka, jis yra pripažįstamas kaltu išdaužęs stiklą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltę pripažino visiškai, tačiau jis šiais metais yra tris kartus teistas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, jis bausmės neatlikęs, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis V. J. paskutinį kartą nuteistas 2020-10-22, o nusikaltimą, dėl kurio yra teisiamas šiuo nuosprendžiu padarė 2020-09-29, t.y. iki nuosprendžio paskelbimo, todėl paskirtos bausmės jam bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi. Į bausmės laiką įskaitomas laikas atliktas pagal 2020-10-22 dienos nuosprendį. Baudžiamojo poveikio priemonė toliau vykdoma pagal 2020-10-22 dienos nuosprendį.
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam <...> laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis kaltę visiškai pripažįsta, sutinka atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiojo atsiprašė, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atidedant bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, nustatant įpareigojimus, kurie teismo nuomone užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, t. y. jam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ((duomenys neskelbtini)) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktai).
Kaltinamasis V. J. buvo laikinas sulaikymas 2020-09-29 19 val. 50 min., o 2020-09-30 15 val. 20 min. paleistas į laisvę (b. l. 102-106), todėl jam į paskirtą bausmę įskaitoma viena laisvės atėmimo para. Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-109). Ji paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1668-446/2020 paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2020-09-29 19:50 min. iki 2020-09-30 15:20 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei įskaityti bausmės atlikimo laiką pagal 2020-10-22 dienos nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, V. J. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ((duomenys neskelbtini)) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Priteisti V. B. iš V. J. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. J. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).