Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-04 nutarties, kuria J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) taikyta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje už tai, kad jis, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 145 str. 2d. ir LR BK 187 str. 2 d., o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2011-09-09 apie 9.00 val. Gudžionių k., Onuškio sen., Trakų r. grasino nužudyti nukentėjusiąją L. M., taip pat grasino padegti jos namus.

Be to, jis 2012-02-14 apie 12.00 val. turėdamas tikslą tyčia padegti, atėjo prie namo, esančio Gudžionių kaime, Trakų r., priklausančio V. S., išlaužęs duris, įsibrovė į namo vidų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu tyčia padegė namo vidų, ko pasėkoje sudegė namas ir tyčia sunaikino V. S. priklausantį 120000 litų vertės turtą visuotinai pavojingu būdu, tokioje jo veikoje nusimato nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2d. požymių.

2013-03-15 Vilniaus apygardos teisme gautas Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-04 nutartimi pripažinto nepakaltinamu J. A. skundas, kuriame jis nurodo, kad jam nėra jokio reikalo nei žudyti, nei prievartauti L. M., specialiai namo jis nepadegė, įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl to ką padarė nieko neatsimena.

Teismo posėdyje J. A. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

J. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Kad J. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosiųjų L. M. ir S. M. parodymais, liudytojų M. L., A. B., V. K., J. B., A. M., parodymais, M. O. ikiteisminio tyrmimo metu duotis parodymais (t.1, b.l. 23), tarnybiniais pranešimais (t.1, b.l. 12, 105-106), kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Kad J. A. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, – negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įrodyta: 2012 m. vasario 14 d. – kovo 9 d. psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-23/2012 (t.1, b.l. 67-70), eksperto A.Galinio paaiškinimais.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, bei eksperto paaiškinimais, kad J. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamo būsenoje, taip pat atsižvelgęs į tai, kad jo elgesys ir šiuo metu yra neprognozuojamas, impulsyvus, todėl jis yra socialiai pavojingas, jam reikalingas gydymas, pagrįstai taikė J. A. priverčiamąją medicinos priemonę poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o byloje pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, J. A. apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

J. A. apeliacinį skundą atmesti.