- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1209-115/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos, LR ryšių reguliavimo tarnybai
- Ieškovas
- UAB „Omnitel“
- Atsakovas
- D. V.
-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1209-52/2007
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorijos 42,9; 42,11.1;121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. gruodžio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovei Aridanai Jurčiukonienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Omnitel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2674-96/2007 pagal ieškovo UAB „Omnitel“ ieškinį atsakovei D. V. , trečiajam asmeniui LR ryšių reguliavimo tarnybai, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Omnitel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2007-01-23 priimtą įsakymą Nr. (36.4)-1V-67 „Dėl D. V. 2006-10-23 prašymo“. Ieškovas nurodė, kad 2001-10-20 ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. OM072416 (toliau – 2001-10-20 sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei D. V. mobiliojo ryšio paslaugas už užmokestį, o atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2005-12-05 atsakovė pateikė ieškovui GSM abonento prašymą, kuriame išreiškė norą naudotis ieškovo teikiamomis mobiliojo interneto paslaugomis. Atsakovei buvo suteiktas abonento numeris 68642645 bei priskirtas mobiliojo interneto mokėjimo planas „Connect 100“ (šiuo metu pavadinimas pakeistas į „Connect Pro“) (toliau - „Connect Pro“), kurio minimalus mėnesinis mokestis 100,00 Lt, už kurį vartotojui suteikiama galimybė mobiliuoju internetu būnant Lietuvoje naudotis neribotai. Atsakovė 2005-12-05 su nuolaida įsigijo nešiojamąjį kompiuterį bei mobiliojo duomenų perdavimo įrenginį ir įsipareigojo naudotis ieškovo teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis ne mažiau kaip trejus metus nuo nuolaidos suteikimo dienos, t.y. iki 2008-12-05, o atjungus abonentą nepasibaigus šiam terminui - sumokėti baudą, kurios dydis skaičiuojamas po 110,00 Lt už kiekvieną mėnesį nuo abonento išjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos. 2006-10-23 atsakovė LR Ryšių reguliavimo tarnybai pateikė skundą, tvirtindama, kad dėl nuolat trūkinėjančio ryšio negali naudotis ieškovo teikiamomis mobiliojo interneto paslaugomis. Atsakovė pageidavo atsisakyti ieškovo teikiamų paslaugų bei atgauti pinigus, sumokėtus ieškovui už mobiliojo interneto paslaugas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2007-01-23 priėmė įsakymą, kuriuo patenkino atsakovės prašymą ir įpareigojo ieškovą nutraukti su atsakove sudarytą sutartį dėl judriojo interneto paslaugų teikimo abonentui 68642654, netaikant baudų dėl naudojimosi paslaugomis nutraukimo nepasibaigus nustatytam terminui, bei grąžinti atsakovei nuo 2006 m. sausio mėnesio iki sutarties nutraukimo dienos sumokėtus pinigus už mobiliojo interneto paslaugas. Atsakovę įpareigojo grąžinti ieškovui mobiliųjų duomenų perdavimo įrangą „Optikon GlobeTrotter EDGE“ ir mokėti mokestį už kompiuterį „HP Compaą NX6110“ GSM abonento prašyme nurodytą laiką. Ieškovas Ryšių reguliavimo tarnybos priimtą įsakymą laikė nepagrįstu. Nurodė, kad išskirtinė mobiliojo interneto savybė - mobilumas, leidžiantis internetu naudotis įvairiose vietose. Kitaip nei stacionariojo interneto, mobiliojo interneto duomenų perdavimo greitis vartotojui priklauso nuo daugelio kriterijų. Be to, nurodytas maksimalus duomenų perdavimo greitis (GPRS tinkle 85,6 kbps, EDGE tinkle 236 kbps) įmanomas tik esant idealioms prisijungimo sąlygoms. Ieškovas nesutiko su Ryšių reguliavimo tarnybos išvada, kad ieškovas pažeidė Paslaugų teikimo taisyklių 19 punktą, numatantį, kad paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad abonentas visą parą galėtų prisijungti prie tiekėjo tinklo. Kadangi mobilusis internetas nėra stacionariojo interneto pakaitalas, tam tikru metu nepavykus prisijungti prie interneto ar esant nepakankamam duomenų perdavimo greičiui vienoje konkrečioje vietoje, klientas turi galimybę prie mobiliojo interneto prisijungti kitur. Viena iš būtinų sąlygų, suteikiančių klientui teisę vienašališkai nutraukti su paslaugų teikėju sudarytą sutartį, nesilaikant minimalaus naudojimosi paslaugomis termino, yra sistemingas, t.y. daugkartinis, paslaugų teikėjo įsipareigojimų nevykdymas. Tuo tarpu, Ryšių reguliavimo tarnyba judriojo interneto kokybę atsakovės nurodytoje vietoje tikrino vieną dieną (2006 m. lapkričio 16 d.). Todėl ieškovo laikė, kad Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimas nutraukti su atsakove sudarytą sutartį dėl judriojo interneto paslaugų teikimo netaikant netesybų bei įpareigojant grąžinti jai sumokėtus pinigus, nepagrįstas.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad atskira sutartis dėl interneto duomenų perdavimo paslaugų pagal minėtą planą teikimo tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta. Mobiliojo interneto paslaugos atsakovei buvo teikiamos 2001-10-20 sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo pagrindu, o visa informacija apie mobiliojo interneto duomenų perdavimo paslaugas nurodyta UAB „Omnitel“ interneto tinklalapyje. Nei sutartyje, nei prašyme įjungti paslaugas nenurodytas laikas, kuriuo šios paslaugos nebus teikiamos, todėl ieškovas mobiliojo interneto paslaugas privalėjo teikti visą parą ir užtikrinti jų kokybę. Ieškovo paslaugų teikimo kokybės trūkumai užfiksuoti ir Tarnybos atlikto patikrinimo metu. 2006-11-16 tarnybos akte Nr. 17.6-52 nurodyta, kad matuojant greitaveiką erdves.lt matuokliu skirtingose vietose bei skirtingu laiku du kartus interneto puslapis neatsidarė, o 1,9 MB dydžio bylos, bandant šešis kartus skirtingose vietose ir skirtingu laiku, atsisiųsti nepavyko. Todėl Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad „Omni Connect“ paslauga neatitinka Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 19 ir 20 punkto reikalavimų. Nurodė, kad ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi atsakovė negavo to, ką pagal sutartį tikėjosi gauti – kokybiškų paslaugų. Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip ikiteisminė ginčų sprendimo institucija, nesutinka dėl jos įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje, nes ji nesusijusi nei su viena iš šalių jokiais materialiniais teisiniais santykiais. Prašė pakeisti jos procesinę padėtį į kito byloje dalyvaujančio asmens, t.y. valstybės institucijos, teikiančios byloje išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-09-27 sprendimu už akių atmetė ieškovo UAB „Omnitel“ ieškinį atsakovei D. V. dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2007-01-23 įsakymo Nr. (36.4)-1V-67 „Dėl D. V. 2006 m. spalio 23 d. prašymo“ panaikinimo, netenkino ieškovo prašymo priteisti 284,20 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad sutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos teiginiu, jog atskira sutartis dėl interneto duomenų perdavimo paslaugų pagal minėtą planą teikimo tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta. Mobiliojo interneto paslaugos atsakovei buvo teikiamos 2001-10-20 sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo pagrindu, o visa informacija apie mobiliojo interneto duomenų perdavimo paslaugas nurodyta UAB „Omnitel“ interneto tinklalapyje. Kadangi nei sutartyje, nei prašyme įjungti paslaugas nenurodytas laikas, kuriuo šios paslaugos nebus teikiamos, todėl teismas nurodė, kad ieškovas mobiliojo interneto paslaugas privalėjo teikti visą parą ir užtikrinti jų kokybę. Pagal LR Civilinio kodekso 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą laikė esminiu sutarties pažeidimu, kadangi atsakovė negavo to, ko pagal sutartį tikėjosi gauti – kokybiškų mobiliojo interneto paslaugų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Omnitel“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir priimti sprendimą - panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2007-01-23 įsakymą Nr. (36.4)-lV-67 „Dėl D. V. 2006 m. spalio 23 d. prašymo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nevykdė pareigos teikti mobiliojo interneto paslaugas atsakovei visą parą ir užtikrinti jų kokybę. Nurodo, kad mobilusis internetas nėra stacionariojo interneto pakaitalas - jis skirtas naršyti internete, naudotis elektroniniu paštu, tačiau nėra pritaikytas didelės apimties bylų persiuntimui. Išskirtinė šios paslaugos savybė - mobilumas, leidžiantis internetu naudotis įvairiose vietose. Kitaip nei stacionariojo interneto, mobiliojo interneto duomenų perdavimo greitis vartotojui priklauso nuo daugelio kriterijų, tokių kaip prisijungimo vietoje įdiegta technologija (GPRS, EDGE ar UMTS), prisijungimui naudojamo telefono arba duomenų perdavimo įrenginio savybės, atstumas iki bazinės stoties, naudojimosi paslauga vieta, abonentų koncentracija bei vartojimo pobūdis vienoje bazinėje stotyje ar kiti išoriniai faktoriai, tokie kaip, pavyzdžiui, oro sąlygos. Atsižvelgiant į tai, jog mobilusis internetas nėra stacionariojo interneto pakaitalas, tam tikru metu nepavykus prisijungti prie interneto ar esant nepakankamam duomenų perdavimo greičiui vienoje konkrečioje vietoje, klientas turi galimybę prie mobiliojo interneto prisijungti ir sėkmingai juo naudotis kitur. Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Ryšių reguliavimo tarnybos atlikto patikrinimo rezultatais. Kadangi mobilusis internetas nėra susietas su vietove ir juo, šios paslaugos kokybė negali būti siejama su duomenų perdavimo kokybe ar sparta vienoje konkrečioje vietovėje. Ieškovas taip pat nurodo, kad tam tikru metu nepavykus prisijungti prie interneto ar esant nepakankamam duomenų perdavimo greičiui vienoje konkrečioje vietoje, klientas turi galimybę prie mobiliojo interneto prisijungti ir sėkmingai juo naudotis kitur, ir tai nereiškia, kad tam tikru paros metu mobiliojo interneto paslaugos jam nėra teikiamos. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 6.217 str. 1 d., įtvirtinančią šalies teisę nutraukti sutartį, kitai sutarties šaliai iš esmės ją pažeidus. Viena iš būtinų sąlygų, suteikiančių klientui teisę vienašališkai nutraukti su paslaugų teikėju sudarytą sutartį, nesilaikant minimalaus naudojimosi paslaugomis termino, yra sistemingas, t.y. daugkartinis, paslaugų teikėjo įsipareigojimų nevykdymas. Todėl remiantis vien Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimu, negalima daryti išvados, kad UAB „Omnitel“ sistemingai pažeidžia tarp šalių sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, ieškovas nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos 2007-01-23 įsakymu, kuriuo ieškovą įpareigojo ne tik nutraukti su atsakove sudarytą sutartį dėl judriojo interneto paslaugų teikimo, netaikant netesybų, bet ir grąžinti atsakovei nuo 2006 m. sausio mėnesio iki sutarties nutraukimo sumokėtus pinigus už teiktas paslaugas. Be to, ieškovas, atsižvelgdamas į D. V. nusiskundimus dėl mobiliojo interneto veikimo bei siekdamas geranoriško bendradarbiavimo su atsakove, net penkis kartus abonentui taikė papildomas nuolaidas, kurių bendra suma sudaro 458,39 Lt.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo UAB „Omnitel“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Tarnyba nesutinka su tuo, kad UAB „Omnitel“ apeliaciniame skunde ji yra nurodyta kaip tretysis asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų. Tarnyba nėra susijusi nė su viena iš bylos šalių jokiais materialiniais teisiniais santykiais. Be to, kaip ikiteisminė ginčų sprendimo institucija, savarankiško reikalavimo dėl materialinių teisinių santykių tarp UAB „Omnitel“ ir D. V. neturi ir negali turėti. Todėl mano, kad Tarnybos procesinė padėtis neturėtų būti kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Kadangi Tarnyba turi tik procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tinkamiausia jos procesinė padėtis būtų institucija, teikianti išvadą byloje. Dėl ieškovo UAB „Omnitel“ teikiamų mobiliojo interneto duomenų perdavimo paslaugų kokybės tretysis asmuo mano, kad UAB „Omnitel“ tinklalapyje nurodyta, kad „Omni Connect“ mobiliojo interneto paslaugomis galima naudotis visur ir visuomet, o nei sutartyje, nei prašyme, nei prašyme įjungti paslaugas nenurodytas laikas, kuriuo šios paslaugos nebus teikiamos. Atsižvelgiant į tai, tretysis asmuo mano, kad ieškovas mobiliojo interneto paslaugas privalėjo teikti visą parą ir be to privalėjo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę. D. V. nurodė, kad jei ir pavyksta prisijungti prie mobilaus interneto, tuomet puslapiai nevartomi, nesiunčiamos bylos, negalima naudotis net elektroniniu paštu. Tai parodo, kad atsakovė negalėjo tinkamai naudotis interneto prieigos paslaugomis skirtingose vietose bei skirtingu laiku, todėl UAB „Omnitel“ argumentai, kad jeigu tam tikru metu nepavyksta prisijungti prie interneto ar esant nepakankamam duomenų perdavimo greičiui vienoje vietoje, klientas turi galimybe interneto paslaugomis sėkmingai naudotis kitur yra visiškai nepagrįsti. Tarnyba nesutinka su UAB „Omnitel“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad D. V. ne tik turėjo galimybę prisijungti prie interneto, bet ir aktyviai juo naudojosi ir, kad laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 16 d. iki 2007 m. sausio 15 d. buvo persiųsta 2747113 KB duomenų. Pažymėjo, kad detalios sąskaitos neatitinka tikrovės, nes rodo, jog duomenys buvo persiųsti, kai jie iš tikrųjų nebūdavo persiunčiami. Tai patvirtina Tarnybos įgaliotų pareigūnų bandymai, atlikti 2006 m. lapkričio 16 d. nuo 10 val. iki 13 val. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodytas vienas iš atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, t.y. kai kita šalis pažeidžia ją iš esmės. Pagal minėto straipsnio 2 dalies pirmą punktą, sutarties pažeidimas yra esminis, jeigu nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Tarnyba pažymi, kad nei sutartyje, nei prašyme, nei prašyme įjungti paslaugas nėra nurodyta, kad „Omni Connect“ paslaugomis galima naudotis tik tam tikru laiku, todėl UAB „Omnitel“ privalėjo atsakovei „Omni Connect“ mobiliojo interneto paslaugas teikti visa parą, o D. V. , atsižvelgdama į sutarties sąlygas bei į interneto tinklalapyje skelbiama informaciją, pagristai tikėjosi gauti kokybiškas interneto prieigos paslaugas bei turėti galimybę šiomis paslaugomis naudotis visur ir visuomet. Atsižvelgiant į išdėstytą, Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo, kad UAB „Omnitel“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi akivaizdu, kad D. V. negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Taigi Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Sutarties 4.7 punktu, visiškai pagrįstai ir teisėtai patenkino D. V. prašymus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Omnitel“ ieškinys nepagrįstas ir jį atmetė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl 2001-10-20 pasirašytos skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo sutarties Nr. OM072416, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei D. V. mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto paslaugas. Tačiau LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2007-01-23 priėmė įsakymą Nr. (36.4)-1V-67 „Dėl D. V. 2006-10-23 prašymo“, kuriuo patenkino atsakovės prašymą nutraukti Paslaugu teikimo sutartį dėl judriojo interneto paslaugų teikimo abonentui 68642654, netaikant baudų dėl naudojimosi paslaugomis nutraukimo nepasibaigus nustatytam terminui, o taip pat įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei nuo 2006 m. sausio mėnesio iki sutarties nutraukimo dienos sumokėtus pinigus už mobiliojo interneto paslaugas. Atsakovę įpareigojo grąžinti ieškovui mobiliųjų duomenų perdavimo įrangą „Optikon GlobeTrotter EDGE“ ir mokėti mokestį už kompiuterį „HP Compaą NX6110“ GSM abonento prašyme nurodytą laiką.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB“Omnitel“ nesutinko su Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2007-01-23 įsakymu ir prašė jį panaikinti, tačiau pirmos instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą už akių ir priimti naują, kuriuo panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įskakymą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad paslaugų gavėjo skundas yra išnagrinėtas vadovaujantis LR Elektroninio ryšio įstatymo(ERĮ) nustatyta tvarka, kreipiantis abonentui į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT), kurios sprendimas ERĮ 36str.4d. pagrindu yra apskųstas bendrosios kompetencijos teismui.
RRT atsiliepime į ieškinį(b.l.95-100) nurodė, kad ji byloje negali būti įtraukta trečiuoju asmeniu, prašant pakeisti tarnybos procesinę padėtį - į valstybės ir savavaldybės institucija, teikiančią išvadą. Su šiuo prašymu ieškovas sutiko (b.l.135-136). Priimdamas sprendimą už akių, pirmos instancijos teismas RRT procesinės padėties nekeitė. Kolegija mano, kad faktiškai RRT institucija, teikiančią išvadą, galėjo būti įtraukta, tik tuo atveju, jeigu D. V. dėl sutarties nutraukimo pareiškimą būtų tiesiai padavusi teismui, ką numato ERĮ str.36str.1d. Kadangi yra skundžiamas RRT sprendimas(įsakymas), prašant jį panaikinti, kolegija mano, kad ši tarnyba turėtų būti įtraukta atsakovu, o D. V. trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje (CPK 41str.1d., 47str.). Ieškovas atsakovu patraukti RRT neprašė, o teismas tokio pobūdžio bylose siūlyti pakeisti atsakovą tinkamu neprivalo (CPK 45str.1d.), nes šiuo atveju nėra ginamas vartotojas, todėl nėra ir viešojo intereso. Kolegija sprendžia, kad pareiškus ieškinį netinkamam atsakovui (D. V. ), ieškinys atmestinas ir dėl šios aplinkybės, nes faktiškai yra ginčijamas RRT įsakymas. Tuo tarpu RRT įtraukus tik trečiuoju asmeniu, jo procesinė padėtis yra kita, todėl RRT atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas, kuris sukuria tam tikras pareigas.
Be to, kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir formaliai vertindamas pateiktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiamas RRT įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes faktiškai ieškovas neužtikrino abonentui sutartyje numatytos tinkamos mobilaus internetinio ryšio paslaugos gavimo, duomenų apskaitos, kadangi paslauga dažnai ištisą parą nebuvo teikiama, o sąskaitose visi prisijungimai fiksuoti kaip sėkmingi, pranešimai ar laiškai išsiųsti, nors to visai nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina RRT tarnybos atliktas patikrinimas, kurio rezultatų ieškovas nepaneigė (CPK 178str.). Todėl kolegija sprendžia, kad tinkamo internetinio ryšio nebuvimą galima laikyti esminių sutarties sąlygų pažeidimu, kas duoda pagrindą abonentui prieš terminą nutraukti sutartį, kadangi jis negavo to ką tikėjosi gauti (sutarties 2.1-2.6 ir 4.7p., CK 6.217str.1d., 6.217str.2d.1p.). Be to, Elektroninių ryšių paslaugų taisyklių 12p. numato, kad tokiu atveju neleidžiama abonentui taikyti netesybas, o CK 6.222str.1d. yra numatyta ir restititucija, kuri gali būti taikoma nutraukus sutartį. Taigi, kolegija mano, kad nutraukus prieš terminą sutartį, yra pagrįstas ir RRT UAB“Omnitel“ įpareigojimas grąžinti paslaugos gavėjai nuo 2006 m. sausio mėnesio iki sutarties nutraukimo dienos sumokėtus pinigus už mobiliojo interneto paslaugas, nes nustatyti kokia apimtimi šiomis paslaugomis buvo pasinaudota neįmanoma.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2674-96/2007 palikti nepakeistą.