Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-424-1034/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
1-424-1034/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22329-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
J. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-424-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22329-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.3; 2.3.4.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Skirmantei Česnauskienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam A. S.,nukentėjusiajam J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. gegužės 10 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu dėl asmeninių paskatų J. K. kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, pargriaudamas nukentėjusįjį, po to gulinčiam J. K. suduodamas kumščiu ne mažiau kaip 2 smūgius į galvą ir krūtinę, dėl ko nukentėjusiajam atsirado žaizda pakaušio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės pusės VII-o šonkaulio lūžis su poodine emfizema, taip nesunkiai sutrikdė J. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą dėl asmeninių ginčų susimušė. Sudavė J. K. į veidą. Kai sudavė, jis nugriuvo, jį pakėlė ir paguldė į lovą. Tiksliai negali prisiminti. Prisimena, kad į veidą sudavė ir nugriuvo. Šoko būsenoje jis negaliu pasakyti, ar sudavė, ar nesudavė gulinčiam nukentėjusiajam. Negerai vertina savo elgesį. Nežino, ar J. K. turi priežasčių jį apkalbėti. Atsiprašė nukentėjusiojo teismo posėdžio metu. Pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis J. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jį mušė, nežino, su kuo. Prabudo kraujo klane. Atvažiavo sesuo ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Konfliktas buvo, nes jis pasakė, kad A. S. deportuotas iš A. Nebuvo išgėręs konflikto metu. Pirmą smūgį gavo į veidą su kumščiu. Kai nukrito, gavo dar du smūgius. Kai prabudo, skaudėjo galvą ir šoną. Pasekmių neliko. Su kaltinamuoju nebendravo po šio įvykio, nebegyvena kartu. Atleidžia kaltinamajam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Įtariamasis A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-18 parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), vienas, dirba, yra nevedęs. Namas priklauso jo sesei, bet ji jame negyvena. Šiame name apie 4 mėnesiu jis gyveno su savo svainiu J. K.. Tarp jų vyksta jau nebe pirmas konfliktas. Svainis jį žemino, grasina, kad išvarys jį iš namų, grasino, kad jis bus sudaužytas, žemina, kad jis nieko neturi, kad yra "bomžas". 2016-05-10 buvo namuose, tvarkė žemę. S. J. nebuvo namuose. Tarp 19.00- 21.00 į namus grįžo svainis J.. A. S. teigia paklausęs, ar nuimti nuo lango plėvelę, o svainis J. atsakė, kad jam vienodai, jis to niekada nedaro. Tarp jų prasidėjo ginčas, kas ką daro namuose. A. S. teigia buvęs blaivas, o ar svainis J. buvo blaivas, to pasakyti negali. Su svainiu J. susiginčijo dėl tos pačios priežasties, kad A. S. namuose nieko nedaro, kad yra niekas ir jam niekas nepriklauso. Konflikto metu jiedu vienas ant kito šaukė, stumdė. A. S. teigia vieną kartą atstūmęs nuo savęs svainį J. ir vieną kartą su rankos kumščiu sudavęs J. į veidą. Nuo suduoto smūgio J. nugriuvo ant žemės. Po J. nugriuvimo ant žemės A. S. teigia jo daugiau nemušęs. Neatsimena, ar J. padėjo atsikelti, ar ne, aš neatsimenu. Kartu su J. atsisėdo ant sofos ir pradėjo kartu kalbėtis apie gyvenimą, nusiramino. J. pradėjo vartoti alkoholį, o jis su juo negėrė. Gailisi dėl minėto savo poelgio (t. 1, b. l. 32-33). 2016-11-25 A. S. paaiškino, kad daugiau aplinkybių nurodyti negali. Laikosi savo duotų pirminių parodymų, duotų 2016-05-18. Šiuo metu J. K. su juo jau negyvena, po šio įvykio sesuo jį išsivežė. Po šio įvykio jis su J. nebendravo (t. 1, b. l. 38).

Nukentėjusysis J. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-12 parodė, kad 2016-05-10, apie 22 val., jo žmonos brolis A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas agresyviai nusiteikęs pradėjo konfliktą, sakydamas, kad namas priklauso jam, sudavė J. K. smūgį kumščiu į galvą, dėl ko šis pajuto stiprų fizinį skausmą, prarado sąmonę, nugriuvo. Teigia, kad jam buvo suduota daugiau smūgių, bet tikslaus skaičiaus nežino. 2016-05-11 apie 9 val. J. K. išsikvietė GMP brigadą, kurie jį pristatė į RVUL, čia jam diagnozuota kairės pusės šonkaulių lūžiai, galvos sumušimas (t. 1, b. l. 9).

2016-05-12 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad J. K. policijai pranešė, kad 2016-05-10 apie 22 val., (duomenys neskelbtini) jį sumušė A. S., suduodamas apie dešimt smūgių rankomis į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas (t. 1, b. l. 1-2).

Specialisto išvada Nr. G 2440/2016(01) nustatyta, jog J. K. kliniškai nustatyta žaizda pakaušio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės pusės VII-o šonkaulio lūžis su poodine emfizema, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienos paros laikotarpyje iki patekimo į VšĮ RVU ligoninę. Kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, dėl nurodyto šonkaulio lūžio J. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, o žaizda pakaušio srityje bei poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti dėl trijų trauminių poveikių (t. 1, b. l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas mano, kad kaltinamojo A. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl A. S. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – oficialiai nedirba, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 41-42), anksčiau neteistas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 46), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 45).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. S. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 273,65 Eur civilinį ieškinį. (b. l. 18-19). Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, be to, kaltinamasis A. S. pripažino civilinį ieškinį, jo dydžio neginčijo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, gydymusi, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas 273,65 Eur sumai, uždrausti matytis, bendrauti ar ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju J. K., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, gydymusi, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas 273,65 Eur sumai, uždrausti matytis, bendrauti ar ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju J. K., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas 273,65 Eur sumai.

Išaiškinti A. S., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas