Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-07 · Byla Nr. N1-107-445/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
N1-107-445/2014
Teisminio proceso Nr.
1-55-000520-13-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kaltinamasis
S. V.
Advokatai
Nijolė Raulušaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1 -107-445/2014Teisminio proceso Nr. 1-55-000520-13-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.;1.1.7.2.7.;1.1.8.1.;1.1.8.2.;1.1.8.3.; 1.1.10.1.;1.1.11.1.;1.1.11.2.;1.2.9.4.;1.2.14.3.1.; (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjams advokatams Nijolei Raulušaitienei, Gintarui Česnulevičiui, nepilnamečio kaltinamojo S. V. atstovei pagal įstatymą – Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei A. K., neviešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

S. V., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), (įtrauktas Varėnos r. sav. į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistas:

1)2008-11-19 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.

2) 2012-05-04 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str.1 d., 45 paromis arešto, paleistas iš bausmės atlikimo vietos 2013-02-03, atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., BK 159 str.

S. V., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje 2 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 22 str.180 str.2 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V., S. V. pasikėsino padaryti plėšimą, o būtent : S. V., S. V. veikdami bendrininkų grupėje, 2013-12-04 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), G. K. priklausančiame bute, panaudodami fizinį smurtą- S. V. pargriovus G. K. ant grindų ir tokiais veiksmais padarant G. K. kraujosruvas odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje kirkšninėje srityje, dešiniame kelyje ir kairės kojos 1 piršte, kairės kojos I piršto ir II pirštikaulio lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, S. V. grąsinant panaudoti fizinį smurtą – sužaloti galvą, reikalavo duoti 200 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes bute nerado pinigų.

Taip pat S. V. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent : 2013 m. gruodžio 4 d., pasikvietęs veikti kartu S. V., g. (duomenys neskelbtini), pasiūlydamas apiplėšti G. K., panaudojant prieš ją fizinį smurtą, taip šį įtraukė į nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., padarytą 2013-12-04 apie 19 val. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Dėl plėšimo

Kaltinamasis S. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, šio nusikaltimo nepadarė, negrąsino, tik buvo atėjęs, kartu sėdėjo, išgėrė su G. K.. Kadangi dingo jo pinigai, tai pas G. K. paklausė, ar ji matė piniginę. Ji atsakė, kad nematė. Toliau sėdėjo , išgerdinėjo, po to atvažiavo policija ir liepė eiti į namus. Apsisuko ir išėjo. Policijos pareigūnams sakė, kad iš jo piniginės dingo pinigai. Grįžo į namus, bet kadangi paliko alų, tai grįžo atgal. Begeriant vėl atvažiavo policija.Nukentėjusiąją pažįsta, nes kaimynė, jokių reikalų neturėjo, susipykęs nebuvo. 2013- 12- 04 pas nukentėjusiąją namuose dar buvo trys vyriškiai. Buvo atėjęs su broliu S. V.. G. K. nesiskundė, kad ką nors skauda, nepastebėjo, kad būtų sužalota. Nematė, kad kažkas muštųsi. Pirmą kartą nuėjo apie 20- 21 val., o antrą kartą - apie 22 val. Pirmą kartą nuėjo su S. V.. Jis policijos nekvietė. Neturėjo jokio peilio ir nebaksnojo nukentėjusiajai į šoną. Nežino, iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai.

Nepilnametis kaltinamasis S. V. paaiškino, kad buvo pas G. K.. Ją pažįsta tik iš matymo.Pas G. buvau nuėjęs du kartus. Buvo atvažiavusi policija, liepė išeiti. Ten buvę vyriškiai pakėlė G. K. nuo grindų. Brolis klausė ar rado jo pinigus. Spinteles atidarė pati nukentėjusioji, pažiūrėjo, kadangi pinigų nebuvo, tai vėl uždarė.Peilio neturėjo. Su nukentėjusiąja nesipyko. Pažįsta ten buvusius asmenis, su jais nėra susipykęs.

Nukentėjusioji G. K. paaiškino, kad S. V. ir S. V. nepažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini). Trys vyriškiai iš Perlojos, medkirčiai, gyveno keletą savaičių. 2013- 12- 04 buvo tie patys perlojiškiai. Nukentėjo, kai ją stvėrė už pečių ir trenkė į žemę. Reikalavo pinigų, grąsino, kad bus blogai, pasakė, kad neturi pinigų. Vyresnis V. reikalavo pinigų. Kai trenkė, susimušė. Sakė duoti pinigų, tada paėmė ir trenkė į žemę, kuris taip pasielgė- nematė. Labai skaudėjo sprandą ir pirštus, koja palindo po foteliu, susižalojo. Viską vartė iš spintų ir metė į krūvą. Vyrai išvietė policiją. Kreipėsi į policiją, nes visą kūną skaudėjo. Apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina. Nematė peilio, gal kas su ranka sudavė. Sakė, jeigu neras pinigėlių- bus blogai. Tą vakarą savo namuose nebuvo nugriuvusi.

Liudytojas L. T. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais normalūs. Buvau apklaustas teisme, tą dieną buvau truputį išgėręs. Šiuo metu yra blaivus. 2013- 12- 04 gyveno pas nukentėjusiąją, adreso nežinau. Ji gyveno Varėnos mieste prie kino teatro. Tą dieną buvo jis, J., B., asmuo, pravarde „R.“, visi gėrė. Vėliau atėjo kaltinamieji, atsinešė degtinės, toliau visi kartu gėrė. Buvau apklaustas du kartus. Neatsimena, ką tada kalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu ko jo klausė, tą ir atsakė. Neatsimena, ką kalbėjo su policijos pareigūnais. Skambino policijai, kad netrukdytų ilsėtis, nes rytojaus dieną reikėjo eiti į darbą. Nematė jokių peilių. Kieme bendravo su policijos pareigūnais, jie paklausė, kur gyvena nukentėjusioji. Kitą dieną pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Tą vakarą buvo atėję abu kaltinamieji, juos pažįsta iš matymo.

Liudytojas G. B. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, santykiai normalūs. G. K. pažįsta, santykiai su ja normalūs. 2013- 12- 04 buvo pas G. K.. Jo pravardė „R.“. Gėrė alų. Buvo L. T., kitų dviejų asmenų nepažįsta. Kaltinamieji atėjo vėliau, G. atidarė duris ir jie įėjo. Matė, kai kaltinamasis (parodė į kaltinamąjį S. V.) pakėlė nukentėjusiąją, kuri buvo nugriuvusi. Dėl ko ji buvo nugriuvusi- nežino. S. V. ją pakėlė ir pasodino į fotelį. Daugiau nieko nebuvo.Ką rankose turėjo kaltinamieji- neprisimena. Buvo atvykę policijos pareigūnai, juos iškvietė L. T.. Tyrėją M. Z. žino tik iš jo tarnybos. Įvykio vietoje Z. nebuvo. Tyrėjas paprašė nurodyti įvykio aplinkybes, tai ir nurodė. Niekas neįtakojo duoti kitokius parodymus. Ant nukentėjusiosios nematė sužalojimų nei tą pačią, nei kitą dieną. G. K. buvo nugriuvusi tarp fotelio ir sofos, matė kai ją kėlė. Buvo asmenys iš Perlojos ir abu V., kurie yra teismo salėje. Policija buvo atvažiavusi du kartus. Su policijos pareigūnais truputį bendravo. L. kilo mintis paskambinti į policiją. Pirmą kartą G. pati išbėgo, dėl kokių priežasčių- nežino. Nematė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu būtų vartojęs smurtą S. V.. T. policijai skambino vieną ar tai du kartus.

Liudytojas M. P. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš tarnybos. Nukentėjusiosios nepažįsta. Dirba Varėnos rajono policijos komisariate patruliu. 2013 metų gruodžio mėnesį atvyko pagal iškvietimą, negalėjo patekti į namą, moteris per langą pasakė, kad namas užrakintas, ji neturi raktų. Atėjo L. T., padavė raktą. Viduje buvo du kaltinamieji, moteris ir dar trys vyrai. Visi vyrai buvo neblaivūs. Moteris sakė, kad iš jos reikalavo pinigų. Kaltinamuosius atsivežė į policijos komisariatą. Peilio nematė. Buvo atidarinėtos spintelės.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Nukentėjusiosios nepažįsta. Dirba Varėnos rajono policijos komisariate patruliu. Buvo gautas pranešimas dėl triukšmo name. Nuvykę name rado romų tautybės piliečius. Matė nukentėjusiąją, ji prašė, kad daugiau tie asmenys pas ją negrįžtų. Apie peilį kalbos nebuvo.

Liudytojas L. I. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Nukentėjusiąją pažįsta iš darbo reikalų. Dirba Varėnos rajono policijos komisariate patruliu. Įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas V. T. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Nukentėjusiąją taip pat žino iš matymo. 2013 metų gruodžio mėnesį su patruliu M. P. nuvyko į J. Basanavičiaus gatvėje esantį namą pas nukentėjusiąją. Ten rado tris išgerdinėjančius asmenis, nukentėjusioji paaiškino, kad buvo konfliktas, sumušė keli asmenys, tačiau konkretesnių aplinkybių nepaaiškino. Buvo sulaikyti V.. Kai grįžo į įvykio vietą antrą kartą, nebuvo V., nukentėjusioji drąsiau paaiškino aplinkybes.Į policijos komisariatą nuvežė du asmenis- kaltinamuosius V., nes matė, kad tame name esantys asmenys jų bijo. Nukentėjusioji parodė nubrozdinimą šone. Vienas iš jų, B., pasigedo telefono. Į įvykio vietą vyko du kartus. Kai atvyko pirmą kartą, pamatė, kad nukentėjusioji sužalota. Kai atvyko antrą kartą, papasakojo, kaip buvo kratoma, ieškoma pinigų. T. pasitiko prieangyje, jis kvietė policiją. Namuose buvo du romų tautybės piliečiai, nukentėjusioji K. ir trys medkirčiai. S. buvo išgėręs, bet bendraujantis. Pas S. buvo supjaustytos rankos.

Liudytoja V. Ž. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. G. K.- jos kaimynė, santykiai su ja normalūs. Laikotarpio neatsimenu, galėjo būti 2013 metų gruodžio mėnesio pradžioje, kai atėjo kaimynė G. K. ir paprašė iškviesti policiją, nes namuose darosi „bardakas“. Kas ten pas ją vyko- nežino. Kvietė policiją, skambindama 112- bet niekas neatsiliepė. Po to su vyru išėjo į kiemą parūkyti, pamatė romų tautybės asmenis.

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįstami jį vadina „D.“. 2013 m. gruodžio mėnesį gyveno pas G. K., (duomenys neskelbtini) kartu su pažįstamais L. T. ir A. J.. 2013-12-04 vakare pas G. gėrė alų, dar buvo ir G. B.. Po 18 val. pas G. užėjo du romų tautybės jaunuoliai, jų vardų ir pavardžių nežino, juos matęs anksčiau mieste, vienas stambaus kūno sudėjimo, kitas lieknesnis. Jie atsinešė butelį degtinės, vištos šlaunelių, padėjo viską ant stalo ir visi kartu gėrė. Vėliau apgirto ir aplinkybių neprisimena.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad V. pažįsta iš matymo. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta iš matymo. Vakare gulėjo lovoje, S. V. prikėlė, pasiūlė išgerti. Buvo B., T.. L. T. ir B. matė, kai griuvo nukentėjusioji. Nematė, kad būtų grasinama lazda ar peiliu.

Liudytoja D. N. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes dirba lažybų punkte. Nukentėjusiosios nepažįstu.

Liudytojas G. V. paaiškino, kad kaltinamieji- jo broliai, su jais santykiai geri. Nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Pas G. K. buvo užėjęs brolis S. V., jie ten gėrė. Užėjo kviesti brolį eiti į namus.S. V. irgi buvo kartu su S. V..

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei ištirtais parodymais:

2013-12-05 G. K. protokolu-pareiškimu policijai, kad iš jos namuose buvo reikalaujama pinigų – 200 Lt ir buvo panaudotas smurtas ( t.1, b.l. 3-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, 2013-12-05 buvo apžiūrėtas G. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pasikėsinta apiplėšti G. K., šalia sekcijos išmėtyti drabužiai ( t. 1, b. l.5-13).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole G. K. atpažino kaltinamąjį S. V., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ( t.1, b.l. 17-19).

Garso įrašų stenograma, iš kurios matyti, kad liudytojas L. T. 2013-12-04 tris kartus skambino policijai dėl įvykio (t. 1, b. l. 79-81).

Asmens blaivumo testu, kad S. V. 2013-12-05 00.47 val. nustatytas 1,27 promilių girtumas ( t.1, b. l. 128).

BK 180 str. 1 d. numato, kad plėšimo sudėtį sudaro veiksmai asmens, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

BK 180 str. 2 d. numato, kad plėšimą kvalifikuojantys požymiai yra asmens veiksmai, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

BK 22 str.1 d. numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus nustatyta, kad kaltinamieji kėsinosi pagrobti G. K. turtą, panaudodami tokiems tikslams įgyvendinti smurtą – tyčiniais fiziniais veiksmais pargriovė ant grindų nukentėjusiąją, taip padarydami jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamųjų S. V. ir S. V. pareikšti kaltinimai pagal BK 22 str.1 d. 180 str. 2 d. nepasitvirtino ir nėra įrodytas šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – peilio panaudojimas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamieji į nukentėjusios butą pateko su nukentėjusios leidimu – juos įsileido ir dėl patekimo būdo neprieštaravo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas peilis, kurio panaudojimo aplinkybę nurodė nukentėjusioji. Byloje minimas daiktas, kaip peilis, apstrakčia sąvoka – „peiliu baksnojant į šoną“. Teismo medicinos specialisto išvadoje nėra nurodytas į tokio daikto panaudojimo sukeltas pasekmes. Vis tik įvykio vietoje buvo atvykęs policijos pareigūnai, buvo sulaikyti kaltinamieji, atlikta įvykio vietos apžiūra, tačiau peilis nebuvo rastas nei įvykio vietoje nei pas sulaikytus ar kitus asmenis. Nėra nurodyta jokių individualių požymių į nurodomą daiktą – peilį, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad darant nustatytą veiką buvo panaudotas peilis.

Kaltinamųjų S. V. ir S. V. pasikėsinimas padaryti plėšimą įrodytas. Nukentėjusioji G. K. savo esme davė vienodus, nuoseklius parodymus dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamajame posėdyje. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusios parodymais. Nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, gim. 1933 m., tačiau įvykio aplinkybes prisimena, nuosekliai jas nurodė. Nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – išmėtyti drabužiai iš sekcijos; specialisto išvada, kad nukentėjusiajai padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje kirkšninėje srityje, dešiniame kelyje ir kairės kojos I piršte, kairės kojos I piršto II pirštakaulio lūžimas, kai sužalojimas kvalifikuojamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ( t.1, b.l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju G. B. patvirtino, kad vienas iš romų tautybės jaunuolių reikalavo, kad nukentėjusioji jam duotų 200 Lt, o kai pinigų nedavė, tada griebė, pakėlė ir metė ant grindų. Pinigų spintelėse ieškojo abu kaltinamieji ( t.1, b.l. 28-29). Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. neigė nurodęs tokias aplinkybes, bet pripažino, kad tyrėjui nurodė aplinkybes, kurias jis žinojo, nes matė.

Liudytojas L. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamieji reikalavo pinigų iš nukentėjusios ir po to smurtavo prieš nukentėjusiąją, kad duotų pinigų, bei pinigų ieškojo spintelėse ( t.1, b.l. 33-34). Vėliau neigė tokias aplinkybes nurodęs. 2013-12-05 L. T. nurodė savo telefono numerį, kuriuo skambino policijai dėl įvykio ir tokios aplinkybės yra nurodytos pažymoje apie liudytojo asmens duomenis.

Pagal Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus informaciją, būtent iš L. T. priklausančio mobilaus ryšio abonento buvo skambinta į pagalbos centrą ( t.1, b.l. 78). Pateiktoje pokalbio scenogramoje, L. T. pranešė, kad reikalinga policijos pagalba, nes čigonai „kabinėjasi“ prie senos moters, „kapoja“. Vėliau patikslino „jie šokinėja ir mušasi pinigų prašinėja“ ( t.1, b.l. 79). Iš pokalbio turinio matyti, kad L. T. bijo kaltinamųjų keršto, teigdamas, kad jie terorizuoja, atėję į butą viską paima.

Kaltinamieji pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nukentėjusios bute. Kaltinamieji nurodo, kad nukentėjusios nemušė, ji pati nugriuvo ir susižalojo. Tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje ir galėjo būti padaryti nukentėjusios nurodytu būdu.

Visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų leidžia teigti ir daryti išvadą, kad kaltinamieji panaudodami smurtą, pasikėsino pagrobti nukentėjusios turtą – pinigus, tačiau tokios veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamojo S. V. nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitu kaltinamuoju. Kaltinamieji kartu atėjo pas nukentėjusiąją, kaltinamajam S. V. panaudojus smurtą prieš nukentėjusiąją tikslu pagrobti jos turtą, kaltinamasis S. V., ieškojo pinigų nukentėjusios bute, bendrais veiksmais su kitu kaltinamuoju patvirtindamas, kad jo veiksmų tikslas – užvaldyti nukentėjusios turtą. Kaltinamųjų veiksmai bendri, nukreipti tuo pačiu tikslu ir atlikti tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje.

Kaltinamiesiems kaltinimo apimtis sumažinta, nenustačius nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio – peilio panaudojimo, pasikėsinant pagrobti svetimą turtą.

Dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką

BK 159 str. numato, kad tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

S. V. įtraukė S. V., gim. (duomenys neskelbtini), savo brolį, į nusikalstamą veiką – pasikėsinimą padaryti plėšimą.

Kaltinamasis S. V. savo kaltės dėl to, kad į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką, nepripažino, nurodydamas, jog tokios veikos ir jis pats nėra padaręs.

Jau vien pagal kaltinamojo S. V. aiškinimai apie S. V. nurodo, kad jis tiksliai žinojo, kad brolis yra nepilnametis, nes kartu gyvena ir bendrauja. S. V. išvaizda nurodo, kad asmuo vizualiai matyti, kad yra jauno amžiaus.

S. V. veikė nusikalstamai, suprasdamas žemų paskatų sužadinimą, kad tokiu būdu jis vaiką įtraukia į nusikalstamą veiką.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnį vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, surinktus įrodymus bei įstatymines nuostatas, kaltinamojo S. V. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 159 str.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pasikėsinimą apiplėšti nukentėjusiąją G. K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

S. V. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią ir apysunkią nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus. Jo vaidmuo nusikalstamoje veikloje dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą buvo pirmaeilis, o tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Baustas administracine tvarka už įvairius teisėtvarkos pažeidimus, į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas neįrašytas ( t. 1, b. l. 94, 96-98).

LR BK 27 str. 1 d. numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. S. V. yra nusikaltimų recidyvistas, nes atitinka nurodytas sąlygas.

LR BK 56 str.1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (LR BK 54 str. 1 d.). Kaltinamajam S. V. bausmės tikslai bus pasiekti skiriant terminuotą laisvės atėmimą.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 str.1 d.). Sprendžiama, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis S. V. įsidarbino, nėra įtariamas dėl naujų nusikalstamų veikų ar administracinės teisės pažeidimų padarymo po padarytų nusikaltimų. Nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nekilo kokių nors sunkių pasekmių.

Bausmės paskirtimi kaltinamasis turi būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo. Tuo pagrindu parinktini teismo įpareigojimai, ne vien tik nubausti už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pasikėsinimą apiplėšti nukentėjusiąją G. K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis S. V. neįrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas, administracine tvarka nebaustas, mokosi pradinėje mokykloje.Kaltinamasis S. V. yra nepilnametis, gimęs 1998-02-17. Jis nėra nusikaltimų recidyvistas. Nepilnamečiui kaltinamajam skiriant bausmę vadovaujamasi BK XI skyriaus nuostatomis. Už kaltinamojo padarytą pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. yra numatytos dvi bausmės rūšys – arešto ir terminuoto laisvės atėmimo. Paskyrus areštą, ši bausmė negali būti atidedama, o turi būti vykdoma realiai. Kaltinamajam S. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmės rūšimis nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis turėdamas normalias sąlygas gyventi ir mokytis pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamajam nėra nustatyti sveikatos sutrikimai. Nepilnamečio kaltinamojo įstatyminė atstovė neįtakoja, kad sūnus nedarytų nusikalstamų veikų.Tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir nurodo į aplinkybes, kad kitos poveikio priemonės jam nedaro teigiamos įtakos, nesustabdo nuo uždraustų baudžiamojo įstatymo veikų darymo. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgtina BK 91 str. 3 d. nuostatas.

BK 92 str.1 d. numato , kad nepilnamečiui nuteistam laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Tokie pagrindai byloje nustatyti. Atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, tai, kad jis mokosi, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti realaus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam skirtinos auklėjimo poveikio priemonės (BK 82 str. 1 d.5 p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamųjų nuosavybės teisės laikinai nebuvo apribotos.

S. V. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka 2013-12-04 ( t. 1, b. l. 129-131), Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas 2 mėnesiams ( t. 1, b. l. 145-146), 2014-02-05 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams,( t. 1, b. l. 172-174), 2014-04-03 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams iki 2014-06-07 ( t. 1, b. l. 201-203), paleistas iš suėmimo 2014-06-26 ( t.2, b.l. 123-126).

S. V. paskirta kardomoji priemonė-nepilnamečio atidavimas prižiūrėti motinai J. V. ( t. 2, b. l. 14-15) .

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - piniginė ir mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“, paimti iš S. V. 2013-12-05 asmens kratos metu, grąžintini daiktų savininkui S. V.. Medinė lazda, paimta 2013-12-05 įvykio vietos apžiūros metu G. K. bute, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu, pasikėsinus padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje ir padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje ir skirti bausmes:

-pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 159 straipsnį skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį , 2 dalies 5, 7 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas:

-pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. V. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-12-04 iki 2013-12-05 ( dvi dienas), nuo 2013-12-06 iki 2014-06-26 įskaitytinai.

S. V. pripažinti kaltu, pasikėsinus padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą :

- įpareigoti nepilnametį nuteistąjį S. V. būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ar mokslu ir šį teismo įpareigojimą vykdyti devynis (9) mėnesius;

-įpareigoti nuteistąjį S. V. be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamąją vietą ir šį teismo įpareigojimą vykdyti devynis (9) mėnesius;

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti motinai J. V. - taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – piniginę ir mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“, paimtus iš S. V. 2013-12-05 asmens kratos metu, grąžinti daiktų savininkui S. V.; medinę lazdą, paimtą 2013-12-05 įvykio vietos apžiūros metu G. K. bute, saugomus Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate, sunaikinti (serija BBB, Nr. 0065031).

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .

Teisėjas Dalis Žilionis