Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam K. B., jo įstatyminiam atstovui A. B. ir gynėjoms advokatėms Julijai Manako Galminei, Mirandai Kunickienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2017 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant dvylika mėnesių mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

3) 2018 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 punkte, 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai netrukdo darbui ar mokslui, pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokslą ar darbą, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. B., teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies - pripažino, kad vieną kartą spyrė nukentėjusiajam A. Š., tačiau neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą, tvirtino, kad suduoti nespėjo, nurodė, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis, o jis tik gynėsi. Išnagrinėjęs bylą ir susipažinęs su bylos medžiaga, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir laiko gynybine versija. Kaip matyti, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus – ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino sudavęs abu smūgius –nurodė, kad jis „nelaukdamas, kol vyras smogs, jis pirmas vieną kartą kumščiu smogė tam vyrui į galvą ir vieną kartą koja vyrą nuo savęs atstūmė“ (t. 1, b.l. 72-73). Teisiamojo posėdžio metu K. B. šiuos savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu paneigė, nurodė, kad tyrėja surašė netiesą, o jis taip nesakė. Bet iš byloje esančio 2018 m. kovo 7 d. įtariamojo apklausos protokolo (b.l. 72-75), matyti, kad dar tuo metu nepilnamečio įtariamojo K. B. apklausoje dalyvavo jo gynėjas advokatas V.Ruškys, jo įstatyminis atstovas A. B., jie visi pasirašė po protokolu ir pats K. B. parašė, kad „surašyta teisingai“ ir pasirašė (b.l. 75). Kaltinamojo duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu patvirtina nukentėjusiojo A. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, apie tai, kad kaltinamasis pirmas jam sudavė į veidą, po ko jis, norėdamas sulaikyti kaltinamąjį, nusivijo jį į parduotuvę, kur kaltinamasis jam dar kartą sudavė į veidą ir spyrė į pilvą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus bei pirminius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kaip nukentėjusysis įeina į parduotuvę iš paskos kaltinamojo, kuris eina atbulomis, ir būtent kaltinamasis pirmas smūgiuoja prie jo priėjusiam nukentėjusiajam dešine ranka į veidą bei dešine koja spiria jam į pilvą, dėl ko nukentėjusysis atbulas nukrenta ant grindų, tačiau greitai atsikelia ir pastumia vėl ketinusį smogti kaltinamąjį. Vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis tik gindamasis smūgiavo nukentėjusiajam. Taigi, atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus bei į byloje esantį vaizdo įrašą, kaltinamojo duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu teismas vertina kritiškai ir laiko gynybine versija. Be to, tai, kad kaltinamais K. B. yra linkęs agresyviai elgtis, patvirtina ir paties kaltinamojo elgesys viso teisiamojo posėdžio metu. K. B. kaltė be aukščiau nurodytų nukentėjusiojo parodymų ir vaizdo įrašo, įrodyta iš dalies ir liudytojo J. G. duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu bei byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2018 m. kovo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 392/2018 (b. l. 27-28), 2018 m. kovo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 39-41).

Nustatyta, kad K. B. nusikalstamus veiksmus - vieną kartą koja spyrė A. Š. į pilvą ir vieną kartą kumščiu smogė į veidą, padarė parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu Taikos pr. 115, Klaipėdoje, kurioje įvykio metu buvo kitų pašalinių asmenų – pirkėjų, pardavėjų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad K. B. nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir šiuo įžūliu elgesiu jis kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė įvykį matančių asmenų saugumo jausmą, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą. Atkreiptinas dėmesys, kad K. B. smurtavo prieš žymiai vyresnį už save pagal amžių asmenį – nusikalstamos veikos padarymo metu K. B. buvo 17 metų, o nukentėjusiajam A. Š. – 53 metai. K. B. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik A. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Šiais savo veiksmais K. B. sukėlė pavojingas pasekmes – aplinkiniai asmenys buvo nustebinti ir šokiruoti tokio jo elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Kaltinamojo K. B. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje K. B. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – mušdamas nukentėjusįjį A. Š. – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Motyvuojamoji dalis

K. B. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Šiuo metu kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, bet nusikalto būdamas teistas du kartus (b. l. 56-61), administracine tvarka yra baustas devynis kartus (b. l. 48-55). K. B. veikos padarymo metu buvo nepilnametis (17 metų), yra pagrindinio išsilavinimo (9 klasės), šiuo metu nedirba (b. l. 46, 47), nesimoko, nevedęs, gyvena su tėvu. Kaltinamasis K. B. prisipažino padaręs nusikaltimą tik iš dalies, nukentėjusiojo A. Š. neatsiprašė, žalos neatlygino, savo elgesio nevertina kritiškai, nesigaili, nusikalto, būdamas teistas ir esant jam paskirtam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti K. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui.

K. B. šią nusikalstamą veiką padarė prieš priimant 2018 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2018 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant.

Kaltinamojo K. B. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, atsižvelgiant ir į tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo, priimtu 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis jau buvo atidėtas, o jis nusikalto dar prieš priimant 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendį, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo K. B. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, t. y. elgesio apribojimą, įpareigojant K. B. visą elgesio apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti, tęsti darbą arba mokytis, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pardėjus bausmės vykdymą. (b. l. 82-83).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. kaltinamajam civilinis ieškinys dėl 24,17 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (b. l. 138-139). Kaltinamasis K. B. su civiliniu ieškiniu nesutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nukentėjusysis nurodė, kad 24,17 Eur turtinę žalą sudaro jo patirtos išlaidos už Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktą specialisto išvadą Nr. G392/2018 (03) dėl jo patirtų sužalojimų bei pateikė tai patvirtinančius duomneis (b.l. 140-141). Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas, nors kaltinamasis su juo nesutiko, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo K. B. neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo A. Š. naudai iš kaltinamojo K. B. priteistina 24,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje taip pat yra pareikštas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. A. Š. nurodo, kad dėl kaltinamojo K. B. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, buvo pažemintas ir įžeistas kitų žmonių akivaizdoje. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo A. Š. patirtus išgyvenimus, į prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 500 Eur, bei vadovaujantis teismų praktika, laikytina, kad jis visiškai pagrįstas, todėl A. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo K. B. jam priteistina 500 Eur neturtinės žalos.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. NTP-7-7898, kurioje nurodyta, kad pagal advokatės Nataljos Fočenkovos prašymą yra apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Š. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-T-1611-14565 (b.l. 142). Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 14.2.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 143,00 Eur advokato užmokestis.

BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. NTP-7-7898, patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta nukentėjusiajam A. Š. išlaidas sudaro 143,00 Eur advokatės Nataljos Fočenkovos užmokestis, jos yra pagrįstos (advokatė atstovavo nukentėjusįjį teisminio nagrinėjimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį), todėl išieškotinos iš kaltinamojo K. B. valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, kurie yra įdėti voke ir pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2018 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - keturis mėnesius - šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir K. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu paskirtos dviejų metų laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant tuo laikotarpiu K. B. būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant dirbti, tęsti darbą arba mokytis, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2018 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį iki nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo dienos.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo A. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo K. B. 24,17 Eur (dvidešimt keturis eurus 17 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo K. B. 143,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) proceso išlaidų valstybės naudai, už nukentėjusiajam A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo metu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaiso įrašais iš įvykio vietos, kurie yra voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.