Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2006-04-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 4MGL (500) bauda (2009-01-06 bauda pakeista į 2 arešto paras), teistumas neišnykęs.

P. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, be pilietybės, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. V. ir P. I. pagrobė svetimą turtą ir išniekino viešosios pagarbos vietą:

jie, 2010 m. lapkričio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną Agrastų g. 15, Vilniuje, Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objekte, Panerių žudynių ir kapų memorialo parke iškasė 2 apšvietimo stulpus, 2 du rado jau iškastus, šiuos 4 apšvietimo stulpus nuvežė karučiu į metalo supirktuvę, kurių kiekvieno vertė 150 litų, tokiu būdu pagrobė Lietuvos Respublikai priklausantį 600 litų vertės turtą ir išniekino viešosios pagarbos vertą vietą – Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objektą – Panerių žudynių vietą ir kapų memorialo vietą.

Kaltinamasis J. V. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalyje dėl svetimo turto pagrobimo visiškai, tačiau neigė kaltę dėl to, kad siekė išniekinti pagarbos vertą vietą. Jis parodė, kad tiksliai nepamena, kurią praėjusiųjų (2010 metų) spalio ar lapkričio mėnesio dieną, vakare neturėjo darbo, norėjo valgyti, todėl iškasė Panerių memoriale 2 stulpus, o P. I. jam padėjo stulpus nugabenti į metalo supirkimo punktą. Atsakydamas į teisėjos bei proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad iš kapų memorialo vietos išvežė keturis stulpus, tačiau iškasė tik du, kiti du stulpai jau gulėjo iškasti. Stulpus iškasė šalia kelio, memoriale. Jis žinojo, kad kasa stulpus Panerių memoriale, pačią vietą vertina pagarbiai, nes ten daug žmonių palaidota, tačiau stulpai buvo seni, aplūžę, juose net lempučių nebuvo. Jis nemano, kad kažką išniekino, nes tokio noro tikrai neturėjo, tie stulpai buvo seni, neveikiantys, o vietą, kurioje iškasė stulpus sutvarkė, užkasė. Jo iškasti 2 stulpai nebuvo įbetonuoti, stulpai ir laidai buvo įkasti į žemę, negiliai, apie 1 metro gylyje. Elektros laidus nupjovė su kastuvu. P. I. tik padėjo jam 4 stulpus (du iškastus ir du gulinčius ant žemės) užkelti ant karučio, kurį buvo pasiskolinęs iš kaimyno ir nuvežti į metalo laužo supirktuvę. Metalo supirktuvėje už 4 stulpus gavo apie 100, gal 150 litų. Šiuos pinigus pasidalino su P. I., sau pasilikdamas didesnę pinigų sumos dalį.

Kaltinamasis P. I. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalyje dėl svetimo turto pagrobimo, tačiau neigė kaltę dėl jam reiškiamo kaltinimo pagarbos vertos vietos išniekinimo. Jis paaiškino, kad sutiko J. V., kuris paaiškino, kad neturi ką valgyti ir paprašė partempti metalo. Jie nuėjo link memorialo. Jis stulpų nekasė, stovėjo šalia, laukė kol J. V. iškas du stulpus, sutvarkys, kad nebūtų duobės. Jis net nepagalvojo, kad gali būti pripažinta pagarbos vertos vietos niekinimu. Atsakydamas į teisėjos bei proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad du stulpus iškasė, dar du rado, stulpų aukštis gal 5 metrai. Kai J. V. kasė, buvo vakaras, stulpus jie pasiliko miškelyje, o kitą dieną nuvežė į metalo supirktuvę. Kokia yra vieta, kur stulpus kasė žinojo ir suprato. Paaiškino, kad ta vieta yra memorialas, ten vyko žudynės. Jis memoriale lankosi dažnai, nusiveda ten pažįstamus. Jis nurodė, kad neturėjo tikslo paniekinti ar sulaužyti kažką, tiesiog padėjo draugui nuvežti perlaužtus per pusę stulpus į metalo supirktuvę. Pačioje supirktuvėje jis nebuvo ir nepamena, kad būtų gavęs pinigų už pagalbą.

Liudytojas J. M. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Vilniaus valstybinio Gaono žydų muziejaus direktorius, paties įvykio jis nematė, jam apie įvykį pranešė A. K.. Jį informavo muziejaus darbuotojas apie išniekinimą ir po to jis kreipėsi į buhalteriją, kad būtų nustatytas materialinis žalos dydis. Jis yra ten ne kartą lankęsis, žibintai buvo išilgai tako, kuris veda į duobes kur buvo palaidoti nužudytieji, apšviečia taką vedantį prie žudynių duobės. Tie šviestuvai buvo įkasti į žemę dar tarybiniais metais (1984-1985). Nuo to laiko jie ten ir stovi. Spėja, kad iš viso Panerių memorialo teritorija užima 8 hektarus su viskuo ir mišku, gali būti, kad kapinių teritorija yra 4 hektarų dydžio. Ten atitinkamose vietose masiškai buvo žudomi žmonės, ten iki šiol neleidžiama kasinėti ir ta dalis teritorijos yra laikoma kapinėmis. Šviestuvai teritorijoje yra veikiantys, galbūt retkarčiais neveikė. Nežino, ar vagystės metu jie veikė. 2010 metų spalio mėnesį šviestuvai turi būti nusidėvėję, kaina daug mažesnė. Šviestuvus projektavo architektas J. M.. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus J. M. Z. nurodė, kad nežino kas įjungia apšvietimą, mano, kad tai yra savivaldybės pareiga rūpintis elektros įjungimu. Negali atsakyti ar dabar yra naujas stulpas įkastas toje vietoje kur buvo iškasti stulpai, mano, kad yra sudėtinga atsakyti į klausimą apie stulpų vertę. Kaltinamų asmenų elgesį vertina kaip barbarišką aktą. Jis nurodė, kad išniekintas atminimas nužudytų, tą vietą žino tarptautinė bendruomenė, visi toje vietoje atvažiuoja pamerkti gėlių, pagerbti.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba muziejuje gidu. Jie veda ekskursijas mažame muziejuje. Visa teritorija yra keleto hektarų dydžio, ji nesaugoma, dažnai jį kviečia kaip liudytoją dėl išniekinimų. Pernai buvo surašytas protokolas, rado iškastas duobes ir mėtėsi žmonių kaulų, ten yra virš 100 000 žuvusių žmonių. Ryškiausios buvo dvi duobės, kitose, kur viršuje buvo dengtos akmeninėmis plytomis, matėsi tik mažos skylutės, buvo paliktos atkastos duobės. Jis nurodė, kad matė smulkių kauliukų (centimetro ar dviejų dydžio) duobėse. Ta teritorija yra paskelbta draustiniu ir draudžiami bet kokie kasinėjimai. Kadangi daug kartų važinėjo policija, tai negali tiksliai įvardinti kada duobės buvo užkastos. Yra sudaryta sutartis su įmone, kuri valo teritoriją, ji ir užkasė duobes. Nusikaltimo metu ten elektros nebuvo, bet šitie stulpai yra veikiantys, dalis išdaužytų stulpų. Prieš vagystę keletą metų stulpai neveikė, nes elektra nebuvo įjungta, nors kabeliai buvo pajungti, nes vandalizmas dažnai vyksta, nuolat nuniokojamas memorialas. Kaltinamieji nupjovė kabelį, jis nesutvarkytas iki šiol, šviestuvai dega kitose linijose. Veikiančių analogiškų šviestuvų liko virš dešimt. Iš jų nedega du, visi kiti dega. Prie pagrindinio tako, prie lenkų A. K., prie mašinų stovėjimo aikštelės dega šviestuvai, toliau nuo muziejaus pastato esantys šviestuvai nedega. Jis parodė, kad netiesa, jog patys kaltinamieji užkasė duobes, nes atvykus policijai duobės nebuvo užkastos, tą vietą sutvarkė miesto tvarkymo brigada.

Liudytojas V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra metalo įmonės direktorius, kaltinamieji pasakė, kad jam pardavė metalą. Jis teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji stulpų neatvežė. Jie visada išduoda dokumentus, jeigu superka metalą. Kur stulpai dingo jis nežino. Jų metalo supirktuvė yra Agrastų g. 2 Vilniuje, ten yra didelė teritorija, Paneriuose yra daug metalo supirktuvių. Jam policijos pareigūnai nubraižė kaip atrodo stulpai, net pats buvo nuvykęs pasižiūrėti, tos viršūnėlės yra nestandartinės, ypatingos ir darbuotojų klausė, niekas neprisiminė, kad būtų atvežę priduoti stulpus. Jo pareigūnai paprašė įvertinti stulpus. Šiai dienai pagal svorį stulpą vertina maždaug 150 litų. Tie stulpai gali daugiau ar mažiau kainuoti, nebūtinai 150 litų, svoris vieno stulpo apie 300 kilogramų. Jis nėra vertintojas tik vizualiai nusako preliminarią kainą. Tuo metu, kai pardavinėjo stulpus, kilogramas skardos maždaug 50 centų kainavo. Kad tiksliai nustatyti stulpo svorį reikia, jį iškasti ir pasverti.

Liudytoja T. B. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba vyr. buhaltere Žydų Gaono muziejuje, ten yra Panerių memorialas. Stulpų atsiradimo istorija jai nėra žinoma, čia ne jų teritorija, jie tik apie pastatą turi informaciją. Žemė yra ne jų, šviestuvai yra ne jų, tai yra neįtraukti į balansą, šviestuvai tikrai nėra jų turtas. Nežino kokiu būdu yra nustatinėjama šviestuvų vertė. Panerių memorialas yra ant savivaldybės žemės.

Liudytojas T. G. teismo posėdyje paaiškino, kad į Agrastų g. vyko balandžio mėnesį, ten buvo iškasti stulpai, buvo likusios duobės ir buvo pranešta, kad pavogė penkis ar šešis stulpus. Tos duobės nebuvo iki galo sutvarkytos, buvo likę įlinkimai, ten atvirų duobių nebuvo, tik žymė likusi po duobių. Jo pareigos yra specialistas – ekspertas, šioje byloje buvo labiau fotografas. Stulpai iškasti ne prie miško, šalia memorialo gal pora duobių yra iškasta ir artimiausi stulpai gal 10-15 metrų nuo pagrindinio įėjimo, kiti stulpai toliau – link miško iškasti, kaulų likučių ar palaikų nematė, buvo žolelių akmenukų.

Liudytojas M. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ten yra Panerių girininkijos teritorija ir jie ją prižiūri. Jie tvarkė pagal eilę prie penktos duobės, ten matėsi stulpai pavirtę, kitą dieną atvažiavo pabaigti darbų ir kur stovėjo pavirtę stulpai kabeliai nukirsti buvo. Iš viso penkios ar šešios duobės buvo iškastos, paskutinė duobė buvo ant kampo, kur buvusi įkalinimo vieta. Jis negali nei patvirtinti, nei paneigti kiek jie duobių tvarkė. Jie trise tvarkė du su puse hektaro teritorijos, fiziškai jau nebegalėjo sutvarkyti viskas vyko prieš lapkričio 1 d.

Liudytojas I. A. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Agrastų g. 3 Vilniuje. Žiemą matė tą įvykį, kai buvo kasami stulpai. Buvo vakaras, ten jis ėjo, šunį vedžiojo, matė du žmones, vienas iš jų kasė stulpą, kitas stovėjo šalia. Nepamena, kada ten tiksliai vyko. Viskas vyko memoriale prie duobės. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad policijoje galbūt ir prikūrė šiek tiek tame savo paaiškinime. Nėra įsitikinęs, kad buvo šie du vyrukai (J. V. ir P. I.). Jis nežino kaip atsirado pavardės jo paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu. Jis su Justu pažįstami, pavardės jo nežino. Nurodo, kad dabar sako tiesą, o tų parodymų policijoje neprisimena. Jam niekas nedetalizavo įvykio aplinkybių, pareigūnas pasakė eiti kartu su juo dėl stulpų paaiškinti, kadangi netoli tos vietos gyvena. Jis pradėjo pasakoti ką žino. Pareigūnams sakė, kad gali būti Justas ir Pavelas, bet nėra įsitikinęs, kad jie ten buvo.

Liudytojas J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad mano, jog kiekvienas pakeltų tuos šviestuvus, šviestuvas buvo 4 metrų ilgio vamzdis, kurio apačioje prijungtas elektros kabelis, viršuje buvo uždėtas tulpės pavidalo „kalpokas“, taip pat buvo uždėtas prastas skardinis gaubtas, skirtas apsaugai, stulpai buvo pilkai nudažyti, buvo kabeliai pravesti ir laidojimo duobėms buvo skirti prožektoriai, kiek metrų stulpai įleisti į žemę negali pasakyti. Iš pradžių teritorija vadinosi Panerių memorialinis parkas, vėliau Panerių memorialas. Buvo pagrindinės šešios laidojimo duobės, buvo muziejus, kuris po karo nelaimingai sudegė ir skubotai dabartinis muziejus pastatytas. Kalbant apie stulpų priklausomybę, tai vykdomasis komitetas užsakė stulpų statybą, o jei tiksliau komunalinės statybos valdyba. Komunalinio ūkio valdyba buvo, jie žiūrėjo gatves, parkus, gėlynų apšvietimą. Memorialo teritoriją sudarė 10 hektarų, tiek buvo skirta tuo metu. Kiek šviestuvų iš viso yra negali pasakyti, buvo visi vienodi šviestuvai, o ten kur laidojimo duobės buvo prožektoriai pastatyti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad tai buvo tipiniai šviestuvai, skirti gatvėms apšviesti, šitie konkrečiai buvo skirti parko apšvietimui, šviestuvai buvo plieniniai. Šviestuvų projektą parengė ne jis, jis tik gaubtus padarė.

Liudytojas V. R. (pareigūnas kuris 2010-11-25 pildė byloje esantį (b. l. 11) įvykio vietos apžiūros protokolą) teismo posėdyje paaiškino, kad matė iškastas duobes, kai kuriose duobėse buvo ištraukti laidai. Vizualiai sprendžia, kad ne tą dieną buvo iškastos duobės, kai jie atvažiavo.

Liudytojas S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra tekę vykti į Panerių memorialą apžiūrėti įvykio vietos, jie vyko papildomai. Mėnesio ir dienos negali įvardyti, atvyko su specialistu ir apžiūrėjo įvykio vietą, jiems talkino K., akivaizdžių kasimo požymių nesimatė, duobės buvo užpiltos smėliu. K. sakė, kad ten buvo muziejaus teritorija ir jie sutvarkė duobes, kadangi jos negalėjo būti paliktos atkastos. Kai jie nuvyko duobės buvo tvarkytos, buvo iškasti 5 ar 6 stulpai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-20 J. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad praeitais metais rudenį, gali būti 2010 metų lapkričio mėnesį, nuėjo ir iškasė Panerių memoriale 2 stulpus, buvo su P. I.. Tai buvo nenaudojami žibintai, metaliniai stulpai, įkasti į žemę, jie juos atkasė ir ištraukė, norėjo priduoti į metalo laužą, trūko pinigų. Apklausoje nurodė, kad žinojo, jog tai žydų kapinės, memorialas, ten palaidota apie 100000 ar 70000 žmonių, žinojo, kad tai masinė kapavietė. Suprato, kad viešosios pagarbos vietoje negalima atlikti jokių kasinėjimų, bet valgyti norėjosi. Jie toliau buvo, kažkur apie 20 metrų nuo duobių. Stulpai buvo seni aprūdiję, palenktais kotais, vienas su žibintu, kitas be žibinto (b. l. 93-94).

2011-08-23 J. V. apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir teisme bei apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 98).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. V. parodė kelią miškelyje, kuriuo ėjo, vietą, kurioje iškasė pirmą ir antrą stulpus, kur po to paslėpė apšvietimo stulpus ir parodė vietą, kur pridavė stulpus į metalo supirktuvę (b. l. 99-104).

P. I. apklausiant jį ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad J. V. neturėdamas būsto paprašė gyventi pas jį. Tai buvo praeitais metais, rudenį, datos tiksliai neatsimena, nebuvo pilnai tamsu, prieblanda, J. V. paprašė ir jis atėjo padėti užtempti metalą. Jis stulpų nekasė, stovėjo nuošalyje, tik tempė. Du stulpai jau gulėjo, kelis kasė tiksliai nepamena, gal du. Jis matė kaip kasė J. V.. Metalą kitą dieną vežimėliu nuvežė kartu su J. V., kiek jis gavo pinigų už metalą nieko nežino. Tada buvo išgėręs šiek tiek alkoholio. Žino, kad ten yra memorialas, gyvena netoli nuo memorialo. Apie istorinius įvykius toje vietoje žino, ten nužudyta daug lietuvių savanorių, žydų, lenkų, žmonės buvo žudomi masiškai visoje memorialo teritorijoje (b. l. 128-130).

P. I. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 124, 134).

Iš 2011-07-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. I. parodė vietą kur J. V. kasė stulpą, vietą, kur gulėjo iškasti stulpai, vietą iš kurios vežė stulpus vežimėliu ir kur yra metalo supirktuvė (b. l. 135-140).

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus J.M. Z. 2010-11-23 rašte Nr. 1-95 nurodyta, kad šviestuvai buvo pastatyti 1984 metais. Paskaičiavus į litus, vieno kaina būtų 1247,38 Lt. Memorialui padaryta 7483, 68 Lt materialinė žala. Memorialas yra kultūros paveldo vertybė – žudynių vieta su kapais. Bet kokie žemės darbai, ypač kasinėjimas tokioje teritorijoje yra draudžiami. Atkasant apšvietimo stulpus ir kabelius buvo pažeisti nužudytų ir sudegintų aukų palaikai (b. l. 7).

Iš 2011-04-28 įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 12) matyti, kad apžiūros objektas Panerių memorialo teritorija. Protokole aprašytos tuo metu memoriale rastos duobės. Fotolentelėse (b. l. 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20) nufotografuotos vietos, kur stovėjo iškasti stulpai. Plane – schemoje (b. l. 25) pavaizduota vieta kur buvo iškastos duobės ir matosi laidai, taipogi vietos kur stovėjo elektros stulpai bet duobės užkastos.

Fotolentelėje Nr. 14 matyti analogiškas stulpas (pavyzdys), kokie buvo iškasti memoriale (b. l. 15).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas R. B. 2010-12-02 rašte Nr. (3.7.V)-2V-1308 nurodė, kad dekoratyviniai šviestuvai Kultūros vertybių registre neregistruoti, jie nėra kultūros paveldo objektas ar jo vertingoji savybė (b. l. 41).

Lietuvos kultūros ministerijos 2011-02-23 rašte Nr. S2-482 nurodyta kad Panerių žudynių vietos ir kapų vertingosios savybės yra čia buvusių statinių (kareivinių, vartų, pylimų, kanalų, žudynių ir palaikų duobių) liekanos ar jų vietos, teritorijos reljefas ir užkastų aukų palaikai. Šviestuvai pagaminti 1984 m. neturi kultūrinės vertės ir nėra kultūros paveldo objekto vertingosios savybės.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 75) nurodyta, kad žemės sklypas, adresu Agrastų g. 15, Vilniaus mieste priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „Vidvestuma“ direktorius V. J. parodė, kad apie 10 metų dirba su metalo laužu. Policijos prašymu apžiūrėjo senus metalinius apšvietimo stulpus su dekoratyviniais žibintais, esančius Panerių memorialiniame parke prie asfaltuotų takelių. Vieno tokio stulpo vertė, kaip juodo metalo laužo už svorį yra 150 litų, nes jo svoris 300 kg., o vieno kg metalo kaina – 0,50 Lt. Tokia vidutinė metalo kaina buvo 2010 m. rudenį (b. l. 31).

Dėl svetimo turto pagrobimo

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Turtas pagal 178 straipsnį, tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Turto vertė kvalifikuojant turto pagrobimą gali lemti vienos ar kitos BK straipsnio dalies taikymą, t. y. pačios veikos kvalifikavimą, todėl vertę būtina nustatyti. Jei asmuo pagrobia tam tikrus daiktus, kurių vidutinės vertės iš esmės neįmanoma nustatyti dėl to, kad šie nebegali būti naudojami pagal savo įprastinę paskirtį, tačiau turi vertę, pavyzdžiui metalo laužas ir asmuo būtent juos pagrobia dėl šios priežasties, tokiu atveju pagrobto turto vertė yra nustatoma pagal vidutinę tokios rūšies turto (metalo laužo) supirkimo kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52 patvirtina Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga – Teismų praktika, Nr. 23).

Šiuo atveju J. V. ir P. I. Panerių žudynių ir kapų memorialo parke iškasė 2 apšvietimo stulpus, o du rado jau iškastus. Teismas vertina, kad apšvietimo stulpai priklausė Lietuvos Respublikai, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo išspręstas jų perdavimo klausimas, jie nėra įtraukti į konkrečios institucijos turto apskaitą. Byloje nustatyta, kad apšvietimo stulpai stovėjo žemės sklype, kuris priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 75). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies h punktu, kapinėse esantys pastatai ir statiniai, įrenginiai ir želdiniai yra savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas. Šioje byloje pakanka duomenų teigti, kad 2 apšvietimo stulpai, kurie stovėjo Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objekte Panerių žudynių ir kapų memorialo parke ir dar 2 gulintys anksčiau iškasti apšvietimo stulpai nebuvo bevertis ir bešeimininkis turtas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima teigti, kad kaltinamieji matydami daug metų stovinčius apšvietimo stulpus, skirtus Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objekte Panerių žudynių ir kapų memorialo parkui apšviesti, nepaisant to, kad kaip jie patys teigia šviestuvai du tris metus nedegė, nesuprato, kad stovintys teritorijoje, kuri yra puoselėjama ir prižiūrima apšvietimo stulpai niekam nereikalingi ir neturintys šeimininko, teismo vertinimu, jie suprato, kad kėsinasi pagrobti jiems nepriklausantį turtą.

Šioje byloje nustatant pagrobto turto vertę yra remiamasi liudytojo V. J. parodymais. Jis dešimt metų dirbantis metalo supirkimo srityje, būdamas įmonės, kuri užsiima metalo supirkimu direktoriumi, policijos prašymu apžiūrėjęs analogiškus (šiuo metu stovinčius) apšvietimo stulpus įvertino, kad kiekvienas stulpas sveria apie 300 kg. (patys kaltinamieji nurodė, kad stulpai buvo sunkūs, „vienam pakelti neįmanoma“), vieno kg. metalo kaina 0,50 Lt. Tokia vidutinė rinkos metalo kaina buvo 2010 m. rudenį. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jis įvertino kainą vizualiai, nes vieno stulpas nebūtinai gali 150 litų kainuoti, gali daugiau, gali mažiau, kaina yra preliminari. Kaip gaminio minėto apšvietimo kaina yra žymiai didesnė. Nustatant turto vertę remtasi pačiu palankiausiu būdu kaltinamiesiems, vertinant apšvietimo stulpus tik kaip metalo laužą (būtent jie ir pagrobė apšvietimo stulpus dėl šios priežasties), o ne kaip gaminius. Šiuo atveju pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą.

Dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo

BK 312 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą. Teismas pažymi, kad vienas iš būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 312 straipsnio 1 dalyje sudėties elementų yra asmens tyčia, rodanti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis išniekina kapavietę ar kitą viešosios pagarbos vietą. Šiuo atveju byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nors kaltinamieji ir neturėjo tikslo išniekinti viešosios pagarbos vietą ar parodyti kitokią nepagarbą mirusiųjų atminimui, tačiau jie suprato ir žinojo, kad apšvietimo stulpus iškasa viešosios pagarbos vertoje vietoje – Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objekte – Panerių žudynių vietoje ir kapų memorialo vietoje. Patys kaltinamieji tą vietą laiko vertą pagarbos. Kaltinamieji J. V. ir P. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teisme nurodė, kad suprato ir žinojo, kur iškasė du elektros apšvietimo stulpus. J. V. paaiškino, kad žinojo, jog tai žydų kapinės, memorialas, palaidota apie 100 000 ar 70 000 žmonių, žinojo, kad tai didelė kapavietė, tačiau kapų niekinti nenorėjo, galvojo, kad stulpai niekam nereikalingi. P. I. paaiškino, kad apie istorinius įvykius toje vietoje žino, ten nužudyta daug lietuvių savanorių, žydų lenkų, žmonės buvo žudomi masiškai, visoje memorialo teritorijoje, ten yra memorialas.

Teismas laiko, kad kaltinamieji išniekino pagarbos vertą vietą. Išniekinimu laikomi bet kokie veiksmai, kuriais suardomas kapų (šiuo atveju memorialo) vientisumas, kiti daiktai, įrenginiai skirti pagarbos vertos vietos išsaugojimui. Išniekinimas pasireiškė tuo, kad iškasė apšvietimo stulpus, esančius Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objekto (Panerių žudynių vietoje ir kapų memorialo) teritorijoje. Tokiu savo elgesiu jie pamynė visuomenės dorovę, susiklosčiusius papročius, tradicijas, susijusias su mirusiuoju, jo atminimu. Jie veikė tyčia, suprato, kad savo veika kėsinasi pažeisti Panerių žudynių vietos ir kapų memorialo vientisumą, numatė, kad tokiu savo elgesiu išniekins nužudytųjų žmonių atminimą ir nors nenorėjo išniekinti, parodyti nepagarbą, tačiau sąmoningai leido pasekmėms kilti. Jie būdami pilnamečiais, turėdami pagrindinį išsilavinimą, turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties suvokti daromų veiksmų esmę, jų pavojingumą ir galimas pasekmes.

Tikslintinas kaltinimas dalyje dėl iškastų apšvietimo stulpų skaičiaus, kadangi nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie paneigtų kaltinamųjų parodymus, o remiantis jų parodymais buvo iškasti du apšvietimo stulpai, o du rasti jau anksčiau iškasti.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma pareikšti kaltinimai dėl svetimo turto pagrobimo bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo pasitvirtino, t. y. J. V. ir P. I. 2010 m. lapkričio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną Agrastų g. 15, Vilniuje, Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objekte, Panerių žudynių ir kapų memorialo parke iškasė 2 apšvietimo stulpus, o 2 rado jau iškastus, šiuos 4 apšvietimo stulpus nuvežė karučiu į metalo supirktuvę, kurių vertė kiekvieno po 150 litų, tokiu būdu pagrobė Lietuvos Respublikai priklausantį 600 litų vertės turtą ir išniekino viešosios pagarbos vertą vietą – Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objektą – Panerių žudynių vietą ir kapų memorialo vietą. Tokią išvadą teismas grindžia kaltinamųjų parodymais, apklaustų teisme liudytojų paaiškinimais, kurie neprieštarauja kaltinamųjų parodymams bei byloje esančiais rašytiniais dokumentais.

Kaltinamųjų J. V. ir P. I. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 1 dalį. J. V. ir P. I., veikdami vieninga tyčia, kaip bendravykdytojai, padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose. Konkrečiu atveju nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 312 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (administracine tvarka baustas, 1 kartą teistas, teistumas neišnykęs), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 116), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 116) kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam J. V. gali būti pasiekta skiriant įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Kaltinamojo P. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. I., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 154), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 155), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam P. I. gali būti pasiekta skiriant įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę viešuosius darbus. Teismas vertina, jog baudą skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis nedirba ir neturi legalių pajamų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, tais atvejais, kai yra nusikalstamų veikų sutaptis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos ne sudėjimo, bet apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais,

nusprendė:

J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę J. V. paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

P. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

P. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę P. I. paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą P. I. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.