- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-06
- Bylos Nr.
- A20.-29-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00009-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Eglė Vrubliauskienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui (Pavel Kolosov),,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo skyrimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma skirti sulaikymą trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas išsiuntimas į kilmės šalį. Atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, pabrėžė, kad asmuo pats nori išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl išsiuntimo procedūros neužsitęs.
2. Užsienietis nurodė, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki šiol buvo Lietuvos Respublikoje, 2022 m. sausio 5 d. norėjo išskirsti jungiamuoju skydžiu Vilnius-(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) Respublika, bet buvo sulaikytas. Nori kuo greičiau išvykti iš Lietuvos Respublikos. Sutinka su teikimu jį sulaikyti.
3. Užsieniečio atstovė nurodė, kad neprieštarauja, kad teikimas būtų tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
5. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 5 d. 12 val. užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 114 straipsnio 1 dalimi. Jo atžvilgiu 2021 m. balandžio 15 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grąžinimo (panaikinus vizą). Pagal šį sprendimą užsienietis turėjo išvykti iki 2021 m. balandžio 29 d., bet jo neįvykdė.
7. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio atžvilgiu yra priimtas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai. Teismo vertinimu, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau jo laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, be to, ir pats užsienietis teismo posėdžio metu neprieštaravo šios priemonės taikymui, todėl jis sulaikytinas. Įvertinus tai, kad užsienietis turi galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei pats nori kuo greičiau išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra pagrindo sulaikymą taikyti maksimaliam Įstatyme numatytam terminui, todėl teikimas tenkintinas iš dalies ir sulaikymo terminas nustatytas dviem mėnesiams, bet ne ilgiau bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 117 straipsniu, 140¹⁸ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) sulaikymą.
Nustatyti sulaikymo terminą iki 2023 m. kovo 5 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.