- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-1460-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00033-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškovo A. J. įstatyminės atstovės L. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo(padidinimo)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovo A. J. įstatyminė atstovė L. J. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2004-03-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš D. J. sūnui A. J. išlaikymo dydį, jį padidinant, ir priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad A. J. išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis disponuos jo motina L. J. uzufrukto teise. Nurodė, kad 2004-03-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu santuokos su atsakovu nutraukimo byloje, iš atsakovo sūnaus A. J. išlaikymui priteista po 125 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nuo to momento, kai sūnui buvo priteistas išlaikymas, praėjo beveik devyneri metai, priteista išlaikymo suma neatitinka sūnaus amžiaus, poreikių bei suformuotos teismų praktikos, jog vaiko išlaikymui turi būti skiriamam 1 MMA, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Visos šios nurodytos aplinkybės ir sudaro pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti, t.y. jį padidinti, priteisiant iš atsakovo po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ji dirba VSDFV Alytaus skyriuje, darbo užmokestis- 2078,31 Lt per mėnesį. Jokių kitų pajamų negauna. Socialinių išmokų taip pat. Sūnui mokykloje nemokamas maitinimas neskiriamas. Po santuokos nutraukimo įsigijo 2 jų kambarių butą, kuriame ir gyvena su sūnumi. Po motinos mirties 2008 m. ji paveldėjo dalį nekilnojamo turto, kuriuo realiai nesinaudoja, pajamų iš jo negauna, tik kasmet valstybei sumoka 96 Lt žemės mokestį. Transporto priemonės neturi. Sūnui (duomenys neskelbtini) – 16 metų, jis mokosi Jotvingių gimnazijos 3-je klasėje. Pagrindinės išlaidos tenka jo mitybai. Visavertei vaiko mitybai reikia apie 600 Lt per mėnesį, iš jų 110 Lt skiriama vaiko pietums mokykloje. Sūnus aktyviai sportuoja: lanko Margirio sporto klubą (70 Lt mėnesio mokestis), bei lengvosios atletikos maniežą (10 Lt mėnesinis mokestis). Sūnus kas savaitę dalyvauja tarpmiestinėse lengvosios atletikos varžybose, kiekvieną kartą reikia mokėti 30 Lt startinį mokestį. Išvykus į varžybas, kartais tenka nakvoti kitame mieste, todėl patiria nakvynės išlaidas, kurios yra 60 Lt, bei maistui (40 Lt). (duomenys neskelbtini) yra trumpųjų distancijų bėgikas, todėl reikia pirkti specialią avalynę- startukus, trumpą ir ilgą sportinę aprangą, dar vieną sportinės aprangos ir avalynės komplektą užsiėmimams Margirio sporto klube. Kadangi sūnus intensyviai sportuoja, jam reikalingi maisto papildai, kurie mėnesiui kainuoja apie 120 Lt. Aistis papildomai mokosi matematikos, mėnesiui užsiėmimai kainuoja 40 Lt. Papildomai nori mokytis lietuvių ir anglų kalbos, nes šie dalykai jam sunkiau sekasi. Viena pamoka kainuoja 25 Lt, tačiau lėšų šioms papildomoms pamokoms neužtenka. Sūnus nori toliau studijuoti tiksliuosius mokslus, todėl siekia kuo geriau išlaikyti baigiamuosius egzaminus. Išlaidos sūnaus sezono aprangai (batai, striukės, kelnės, džinsai, megztukai, baltiniai, apatiniai drabužiai ir kt.) yra apie 1000 Lt. Išlaidos mokyklinėms prekėms (pratyboms, rašymo priemonėms, literatūros kopijavimo ir kt.) mėnesiui reikia apie 30 Lt. Kirpyklai, higienos prekėms- 30 Lt, išvykoms su klase- apie 50 Lt viena išvyka. Kitais mokslo metais sūnus bus abiturientas, laukia didžiulės išlaidos paskutinio skambučio šventei, atestatų įteikimui, išleistuvėms. Sūnui reikia nupirkti kostiumą, baltinius, batus. (duomenys neskelbtini) naudojasi senu kompiuteriu, kuris nėra tinkamas mokymuisi, todėl reikia naujo. Nori įsigyti vairuotojo pažymėjimą, kad įstojęs mokytis, galėtų susirasti darbą ir turėtų lėšų išsilaikyti. Kursai vairuotojo pažymėjimui gauti kainuoja 2000 Lt. Sūnus serga alergine bronchine astma, dėl kurios keletą kartą per metus serga plaučių uždegimu. Dalis vaistų kompensuojama, tačiau iš savo lėšų turi pirkti vitaminus imuniteto stiprinimui, gerąsias bakterijas. Sūnui 2012-08-29 UAB „Grožio terapijos ir chirurgijos klinika“ buvo atlikta plastinė ausų korekcijos operacija dėl ausų defekto, kuri kainavo 2000 Lt. Atsakovas prie šių išlaidų apmokėjimo neprisidėjo. Būsto išlaikymas šaltuoju metų laiku kainuoja apie 400 Lt, šiltuoju- apie 200 Lt. Už internetą, kuriuo naudojasi sūnus, moka 19,94 Lt, išlaidos sūnaus mobiliam telefonui- 20 Lt. Tokiu būdu, vaiko išlaidų dalis būsto išlaikyme šaltuoju metu yra apie 240 Lt, šiltuoju- 140 Lt. Vidutiniškai sūnui per mėnesį išlaikyti reikia nuo 1000 iki 1200 Lt. Atsakovas pagal amžių ir sveikatos būklę yra darbingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2004-03-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš D. J. išlaikymo sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš D. J. sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išmoka uzurfrukto teise disponuos motina L. J.. Priteisė iš D. J. L. J. 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš D. J. 180 Lt žyminį mokestį valstybei ir 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 198 Lt.
Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-03-12 sprendimu (7 b.l.) atsakovas įsipareigojo sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, vaiko tėvams nutraukiant santuoką, mokėti po 125 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Sutuoktinių sutarimu (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, su kuria (duomenys neskelbtini) ir gyvena iki šiol. Bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo paaiškinimais teismas taip pat nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) išlaikymui pagal teismo sprendimą išlaikymą teikė ne visada, todėl yra susidaręs 6000 Lt įsiskolinimas, kurį atsakovas dengia, tačiau taip pat tik epizodiškai. Einamuosius mokėjimus (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka valstybė iš Garantinio fondo, todėl atsakovas turi įsiskolinimą ir valstybei. Išlaikymo priteisimo momentu šalių sūnui (duomenys neskelbtini) buvo 9 metai, šiuo momentu, jam- 17 metų. Tokiu būdu, augant vaikui, didėja ir jo poreikiai. Tai pripažintina irgi svarbia aplinkybe, dėl kurios gali būti didinamas išlaikymo dydis. Akivaizdu, kad tėvo nereguliariai teikiamas išlaikymas po 125 Lt per mėnesį, nepakankama tėvo parama sūnui, besimokančiam paskutinėse gimnazijos klasėse ir aktyviai sportuojančiam (51-53 b.l.). Atsakovas nuo 2004 metų dirbo tik epizodiškai, nors yra darbingo amžiaus ir sveikas. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo, nes neturi pajamų. Atsakovas turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Jam tenka atsakomybė už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimą pakeisti ir priteistą išlaikymą sumažinti iki 200 Lt per mėnesį. Nurodo, kad ieškovė dirba ir jos gaunamos pajamos sudaro 2078,31 Lt. Ji turi ir nekilnojamojo turto, o atsakovas bedarbis registruotas darbo biržoje ir jokio turto neturi. Iš to matosi, kad ieškovės padėtis yra daug geresnė, todėl ji turėtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui teikti lėšų daugiau, negu atsakovas. Šiuo atveju, atsakovo turtinė padėtis turi esminę reikšmę periodinių išmokų dydžiui. Atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad būtų galima tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt per mėnesį. Atsakovo nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra gerokai per didelis. Atsakovas bedarbis, registruotas darbo biržoje ir geriausiu atveju ateityje gaus tik 350,00 Lt bedarbio draudimo išmoką. Patenkinus pilnai ieškovės reikalavimą ir priteisus nepilnamečiui sūnui 500 Lt išlaikymą, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas. Natūralu, kad ir atsakovui pačiam yra būtinos lėšos pragyvenimui: maistui, drabužiams, ir kitiems poreikiams tenkinti. Ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas nededa jokių pastangų, kad galėtų vaikui teikti didesnį išlaikymą, nors yra darbingas ir pagal amžių ir pagal sveikatos būklę, yra be pagrindo. Atsakovas stengiasi susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų savo nepilnamečiui sūnui teikti didesnį išlaikymą ir kad atsakovui liktų lėšų pragyvenimui, tačiau kol kas darbo birža nieko gero nepasiūlo, Alytuje yra bedarbių ne vienas tūkstantis.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). LR Civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-03-12 sprendimu (7 b.l.) atsakovas įsipareigojo sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, vaiko tėvams nutraukiant santuoką, mokėti po 125 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki (duomenys neskelbtini)pilnametystės.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo A. J. įstatyminė atstovė L. J. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2004-03-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš D. J. sūnui A. J. išlaikymo dydį, jį padidinant, ir priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad A. J. išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis disponuos jo motina L. J. uzufrukto teise. Nurodė, jog kuomet sūnui buvo priteistas išlaikymas, praėjo beveik devyneri metai, priteista išlaikymo suma neatitinka sūnaus amžiaus, poreikių bei suformuotos teismų praktikos ( b.l.1-3). Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisdamas nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt per mėnesį (b.l.67-70).
Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo, net pagerėjo. Ji asmeninės nuosavybė teise įsigijo 2 kambarių butą (9-10 b.l.), kuriame ir gyvena su sūnumi, paveldėjo dalį namų valdos Alytaus mieste (11-14 b.l.), 1,1000 ha žemės ūkio paskirties sklypą ir dalį sklypo Prienų rajone (11-18 b.l.). Padidėjo ir jos darbo užmokestis (19 b.l.). Ieškovės gaunamas darbo užmokestis - 2078, 31 Lt (atskaičius mokesčius). Kreditorių neturi. Kitų išlaikytinių, apart sūnaus Aisčio, taip pat neturi. Vertinant atsakovo turtinės padėties pasikeitimą, teismas nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, atsakovo turtinė padėtis pagal byloje esančią medžiagą, nepasikeitė. Kitų išlaikytinių, apart sūnaus, neturi. Nekilnojamo turto ir transporto priemonių neįgijo. Bedarbis, pragyvenantis tik iš socialinių pašalpų.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad būtų galima tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt per mėnesį, atsakovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje ir geriausiu atveju ateityje gaus tik 350,00 Lt bedarbio draudimo išmoką.
Apeliacinis teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, taip pat šalių pateiktus duomenis apie jų turimas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus konstatavo, kad atsakovas turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Jam tenka atsakomybė už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, neturėdamas kitų išlaikytinių, byloje neesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Taip pat atsakovas negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamos yra labai mažos ir todėl negali teikti savo nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Pripažinęs apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teismas sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantui neišgalint teikti priteisto išlaikymo dėl svarbių aplinkybių, patvirtinančių jo turtinės padėties pablogėjimą esminiai, turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek sūnaus poreikių kitimą nuo ankstesniojo teismo sprendimo priėmimo, tiek kitus dėmesio vertus vaiko ir jo tėvų interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, padidindamas priteistiną išlaikymą iki 500 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.