Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pabrėžė, kad Departamentas nepilnai ištyrė faktines aplinkybes, elgėsi deklaratyviai, skubotai, nepagrįstai ir neteisėtai, todėl priėmė neteisėtą Sprendimą panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kilus įtarimui, kad UAB „Pegaha“ nevykdo teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, buvo įdarbinti 2015-09-03, t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, ir atleisti 2015-10-23 bei 2015-12-15. Minėti asmenys yra žinomi kaip asmenys, įdarbinami užsieniečių, kurie yra įmonių, atitinkančių Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 str. 1 d. 1 punkte nustatytus reikalavimus, dalyviai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu minėti asmenys buvo įdarbinti ir kitose užsieniečių, siekiančių gauti leidimus laikinai gyventi, įmonėse.

Gyventojų registre buvo nustatyta, kad gyvenamojoje vietoje, kurios plotas sudaro 28,76 kv. m, ir kurioje savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi pareiškėja, yra deklaruoti dar 6(šeši) asmenys.

Departamentas pabrėžė, kad Departamentas visapusiškai ir objektyviai įvertino ginčo aplinkybes ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja neatitiko Įstatymo reglamentuoto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimo (7 kv. m asmeniui), o argumentas, kad pareiškėja artimiausiu metu pateiks duomenis apie naują gyvenamąją vietą, gali būti vertinamas tik pateikus naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Be to, Departamentas padarė išvadą, kad UAB „Pegaha“ veikla yra fiktyvi tiek ir pagal jau nurodytus darbuotojų priėmimus ir atleidimus, tiek ir pagal įmonės pateiktus dokumentus dėl įmonės veiklos, t. y. neaišku, kokias paslaugas įmonė suteikė, dėl kokių prekių pardavimo, kokia apimtimi.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2016-01-15 sprendimo, kuriuo Irano Islamo Respublikos pilietei P. R. panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos. Pagal Įstatymo 26 str. 1 dalies nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduotas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą. Šio Įstatymo 40 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas piliečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Įstatymo 35 str. 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma.

Taigi, šios teisės normos aiškiai patvirtina, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 str. 1 dalyje nustatą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 str. 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 str. 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslus, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Departamentui nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi vykdomą įmonės steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, todėl 2015-09-02 pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas buvo sustabdytas. 2015-09-03 į Departamentą atvyko UAB „Pegaha“ direktorė ir pateikė papildomus dokumentus dėl įmonės vykdomos veiklos. Įvertinęs gautą medžiagą, Departamentas nusprendė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2015-09-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017-09-06.

Kilus įtarimui, kad UAB „Pegaha“ nevykdo teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, Departamentas atliko patikrinimą, ar įmonėje dirba ne mažiau kaip trys darbuotojai, atitinkantys reikalavimus ir ar įmonė vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad patikrinimo metu gavus duomenis iš VSDFV informacinės sistemos, buvo nustatyta, kad UAB „Pegaha“ dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių nėra. O dokumentai, kuriuos pareiškėja pateikė kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, t. y. darbuotojų darbo sutartys, kurios buvo pateiktos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, patvirtina, kad jie buvo įdarbinti 2015-09-03, t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ir atleisti 2015-10-23 bei 2015-12-15. Visi UAB „Pegaha“ įdarbinti asmenys yra žinomi kaip asmenys, įdarbinami užsieniečių, kurie yra įmonių, atitinkančių Įstatymo 45 str. 1 d. 1 punkte nustatytus reikalavimus, dalyviai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu minėti asmenys buvo įdarbinti ir kitose užsieniečių, siekiančių gauti leidimus laikinai gyventi, įmonėse.

Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šie asmenys UAB „Pegaha“ buvo įdarbinti formaliai, siekiant atitikti Įstatymo reikalavimus ir pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 28,76 kv. m ploto, o kartu su pareiškėja šioje patalpoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę dar 6(šeši) asmenys, ką patvirtina Gyventojų registro duomenys. Lietuvoje galiojantys teisės aktai patvirtina, kad užsieniečiui, norinčiam laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra nustatytas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 7 kv. m gyvenamąjį plotą, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja neturi tinkamos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

Be to, VSAT duomenų bazė patvirtina, kad pareiškėja 2015-12-10 išvyko iš Lietuvos Respublikos, t. y. darytina išvada, kad šiuo metu pareiškėja Lietuvos Respublikoje negyvena.

Teismas konstatuoja, kad Įstatymo 50 straipsnis aiškiai reglamentuoja leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Teismo surinktų bei ištirtų įrodymų analizė (tiek UAB „Pegaha“ darbuotojų priėmimo bei atleidimo aplinkybės, tiek aplinkybės, susijusios su pareiškėjos gyvenamąja vieta) leidžia daryti išvadą, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Pegaha“ veikla yra fiktyvi, t. y. neaišku, kokias paslaugas įmonė suteikė, dėl kokių prekių pardavimo, kokia apimtimi veikė.

Įstatymo 35 str. 1 dalies nuostatos aiškiai numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui neišduodamas (panaikinamas), jeigu paaiškėja, jog pareiškėjas pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys apie UAB „Pegaha“ veiklą ir pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą yra neatitinkantys teisinių reikalavimų, formalaus pobūdžio, siekiant įgyti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Esant šioms aplinkybėms, ginčo santykį reglamentuojančioms teisės normoms, darytina išvada, kad Departamentas turėjo teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jos tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi. Teismas daro išvadą, kad Departamentas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, sprendimas pagrįstais faktais ir teisės normomis, Departamentas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, objektyviai vertino faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85?87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos P. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.