- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- eI2-1812-920/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- MB „AS Transport Logistik“
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB „AS Transport Logistik“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja MB „AS Transport Logistik" pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2025 m. balandžio 29 d. Valstybinės darbo inspekcijos Nutarimą Nr. NUĮPBJ 41256 dalyje, kurioje VDI vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą, už nelegaliai dirbusius P. B., A. B., K. K. skyrė 3,5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio baudą, t. y. už nelegaliai dirbusį asmenį skyrė 3234 eurų baudą, kadangi nelegaliai dirbo 3 asmenys VDI skyrė 9702 eurų baudą panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) Nutarimo dalį, kurioje VDI vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 str. 5 d. (aktuali redakcija nuo 2024-07-01) už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pažeidimo padarymą MB „As Transport Logistik", įm. k. 306628328, skyrė 1.00 minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą, t. y. Įmonei skyrė 924 eurų dydžio baudą palikti nepakeistą.
Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 41256 (toliau - Nutarimas) išnagrinėjo pažeidimo bylą (pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas 2025 m. vasario 13 d.) ir byloje priėmė sprendimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skyrė 3,5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio baudą, t. y. už nelegaliai dirbusį asmenį skyrė 3234 eurų baudą. Kadangi nelegaliai dirbo trys asmenys, bendrai skyrė 9702 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pažeidimo padarymą, taip pat už Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 62 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą MB „AS Transport Logistik“, įm. k. 306628328, skyrė 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą, t. y. įmonei skyrė 924 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, MB „As Transport Logistik“, įm. k. 306628328, skyrė subendrintą galutinę 9702 eurų dydžio baudą. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokole nurodyta, kad MB „As Transport Logistik“, į. k. 306628328, būdama darbdaviu, atstovaujama direktoriaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. bei Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 str. 2 ir 3 d., 64 str. 1 d. nuostatas, o būtent nuo 2024-09-16 įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį, P. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo (duomenys neskelbtini) nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2025-06-19, ir darbuotojui neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesikreipus dėl jo gavimo, arba negavus leidimo dirbti, leido trečiosios šalies piliečiui, laikotarpiu nuo 2024-09-16 iki 2024-10-10 realiai dirbti, vykdyti darbines funkcijas MB „As Transport Logistik“ naudai. Nuo 2024-08-22 įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025-07-06, ir darbuotojui neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesikreipus dėl jo gavimo, arba negavus leidimo dirbti, leido trečiosios šalies piliečiui, laikotarpiu nuo 2024-08-22 iki 2024-12-31 realiai dirbti, vykdyti darbines funkcijas MB „As Transport Logistik“ naudai. Nuo 2024-07-22 įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantį iki 2025-06-09 ( Migracijos departamento 2024-09-14 sprendimu leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas negaliojančiu), o taip pat turėjo (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 202501-31. K. K. neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesikreipus dėl jo gavimo, arba negavus leidimo dirbti, leido trečiosios šalies piliečiui, laikotarpiu nuo 2024-09-15 iki 2024-12-16 realiai dirbti, vykdyti darbines funkcijas MB „As Transport Logistik“ naudai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. K. pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. ir Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 str. 2 ir 3 d., 64 str. 1 d. nuostatas. Už nelegalų darbą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje (redakcija nuo 2024-07-01). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad vadovaujantis LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - UTPĮ) 58 straipsniu 17 punktu, užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei jis neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvoje. Gerbiamam Teismui noriu paaiškinti, kad MB „AS Transport Logistik“ (toliau - Įmonė), buveinė de jure yra registruota Lietuvoje, tačiau jos darbuotojai faktiškai dirbo Lenkijos Respublikoje, o kai kurie darbuotojai buvo komandiruojami į Vokietijos Fedaraciją, todėl Migracijos departamentas tokiems darbuotojams, kurie nevykdo realios darbo funkcijos Lietuvos Respublikoje, negali išduoti leidimo laikinai gyventi (toliau - LLG) Lietuvoje darbo pagrindu, kuriuo įmonei butų buvusi galimybė įdarbinti šiuos užsieniečius. P. B., A. B., K. K. ir F. R. nuo pat darbo santykių pradžios, tai yra atitinkamai nuo 2024-09-13, 2024-08-20, 2024-07-19 ir 2024-09-13, vykdė nuotolinio darbo funkcijas pagal Darbo sutartį ir ta pačia diena sudaryta papildoma Susitarima dėl nuotolinio darbo. Šiame Susitarime dėl nuotolinio darbo aiškiai nustatyta, kad darbo vieta yra Lenkijos Respublikoje ir darbo funkcijos Lietuvoje nebus vykdomos. Darbo sutarties 1.2 punkte įtvirtinta, kad darbuotojo funkcijos - tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (kodas (duomenys neskelbtini)), o 1.3 punkte nustatyta darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių tvarka, tačiau tai savaime nereiškia, kad darbuotojas vykdo funkcijas Lietuvos Respublikoje, be to ir Susitarime dėl nuotolinio darbo 7 punkte yra nurodoma, kad darbuotojas gali būti siunčiamas į komandiruotes, kaip įvyko ir šiuo atveju: P. B. buvo komandiruotas nuo 2024-09-17 iki 2024-10-10 iš Lenkijos Respublikos į Vokietijos Federacija įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; A. B. buvo komandiruotas nuo 2024-08-23 iki 2024-12-31 iš Lenkijos Respublikos į Vokietijos Federacija įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; K. K. buvo komandiruotas nuo 2024-07-22 iki 2024-1216 iš Lenkijos Respublikos į Vokietijos Federacija įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, F. R. buvo komandiruotas nuo 2024-09-23 iki 2024-11-30 iš Lenkijos Respublikos į Vokietijos Federacija įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. VDI Nutarime tik formaliai nurodoma, kad iš Įmonės vadovo pateiktų komandiruočių įsakymų matyti, kad asmenys komandiruojami į Vokietiją krovinių pervežimui, o įmonė įsipareigoja komandiruotės metu apmokėti jam paskirtus dienpinigius, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos išlaidas, bei kitas su komandiruote susijusias išlaidas ir kad minėtų darbuotojų nuolatinė darbo vieta Lietuvoje, o ne Vokietijoje, tačiau nepateikia jokių objektyvių argumentų ar juridinių faktų, patvirtinančių šį teiginį, VDI nenurodo nei kokie įsakymų (Nr. DE 24/09/17, Nr. DE 24/08/23 ir Nr. DE 24/07/22) punktai tai įrodo, nei kokiu pagrindu daroma tokia išvada, toks a prioiri juridinių faktų konstatavimas be faktinės ir teisinės analizės laikytinas visiškai niekuo nepagrįstu.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Atsakovas, Inspekcija, VDI) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pareiškėjas Skunde neneigia, jog (duomenys neskelbtini) pilietis, P. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-09-16 iki 2024-10-10 realiai dirbo pagal 2024-09-13 sudarytą rašytinę darbo sutartį, komandiruotės įsakymą, vadovavosi įmonės vidaus tvarkomis. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-08-22 iki 2024-12-31 realiai dirbo pagal 2024-08-20 sudarytą rašytinę darbo sutartį, komandiruotės įsakymą, vadovavosi įmonės vidaus tvarkomis. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis K. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-09-15 iki 2024-12-16 realiai dirbo pagal 2024-07-19 sudarytą rašytinę darbo sutartį, komandiruotės įsakymą, vadovavosi įmonės vidaus tvarkomis. VDI taip pat pažymi, kad P. B., A. B., K. K. ir F. R. buvo įdarbinti įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. Pagal suformuotą teismų praktiką šios profesijos darbuotojų darbo negalima laikyti nuotoliniu. VDI pažymi, kad administracinio tyrimo metu Pareiškėjui buvo 2025-01-07 išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-1299, kuriame buvo paprašyta pateikti K. K. darbo sutarties kopiją. Pareiškėjas administracinio tyrimo metu pateikė K. K. 2024-07-22 įsakymo dėl komandiruotės kopiją, jokios darbuotojo darbo sutarties ir jokio nuotolinio darbo susitarimo nepateikė, nors atsižvelgiant į tai, kad jame nurodoma, kad tai yra K. K. darbo sutarties papildymas, jį privalėjo pateikti, tačiau 2025-01-23 pateiktame paaiškinime nurodė, kad dokumentai yra dingę. (Neterminuotos darbo sutarties kopiją VDI pateikė K. K. vykdydamas 2025-01-16 VDI nurodymą Nr. SD-1-1011. Taip pat pastarasis pateikė (duomenys neskelbtini) išduoto LLG kopiją; vairuotojo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2024-07-21 misijos sertifikato kopiją; sutarties tarp UAB „AST TRANSPORTATION EU“ ir „DAIMEX-EXPRESS GmbH“ kopiją). Apie neva sudarytus Nuotolinio darbo susitarimus, Pareiškėjas nieko neužsimena savo paaiškinime 2025-01-20 atsiųstame el. paštu. Paaiškinime nurodoma tik, kad „aš, A. K., kartu su buhaltere vykdžiau minėtų darbuotojų priėmimą. Pranešu, kad minėti darbininkai buvo priimti į darbą, jiems buvo pateikta darbo sutartis, su kuria jie susipažino ir pasirašė savo ranka.“ Apie Nuotolinio darbo susitarimus nieko nerašoma ir A. K. papildomuose paaiškinimuose atsiųstuose el. paštu. Papildomai 2025-01-23 pateiktame paaiškinime nurodo, kad suklydo, nes įdarbino F. R. nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo. 2025-02-18 ir 2025-03-04 pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje P. B., A. B, K. K. ir F. R. nedirbo ir nevykdė jokių darbo funkcijų. Pastarieji dirbo tik Lenkijoje ir Vokietijoje. Sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymai buvo atliekami nuotoliniu būdu, abiejų šalių sutikimu, išskyrus K. K., kuris atvykdavo į biurą pasirašyti dokumentų, o po to išvykdavo autobusu į Vokietiją. Atsižvelgiant į tai, kad nei administracinio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu Nuotolinio darbo susitarimai ne tik, kad nebuvo pateikti VDI, bet apie juos net neužsimenama jokiuose paaiškinimuose, todėl šių susitarimų sudarymo data kelia pagrįstų abejonių, šis įrodymas vertintinas kritiškai o jo pateikimas galimai yra mėginimas suklaidinti Teismą. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad P. B., A. B. ir K. K. buvo komandiruoti iš Lietuvos Respublikos dirbti į Vokietiją, o jų nuolatinė darbo vieta buvo nustatyta ne Vokietijoje, o Lietuvoje. Atsakovas kategoriškai nesutinka su Pareiškėjo teiginiu apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu jis tvirtino, kad dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos buvo suklaidintas, todėl sąžiningai manė, jog minėtus asmenis įdarbino teisėtai, dėl ko daugiau nei akivaizdu, kad VDI Nutarime visiškai neanalizavo ir netyrė padarytų įstatymuose numatytų pažeidimų atsiradimo (buvimo) fakto nusižengimo sudėties elementų buvimo fakto, o tik įrodinėjo faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje net nėra, tai yra, kad Nutarime minimi trys asmenys realiai dirbo MB ”AS Transpolt Logistik” naudai ir šie darbuotojai buvo komandiruojami iš Lenkijos į Vokietiją direktoriaus įsakymų pagrindu, tačiau kodėl taip buvo daroma, kas tą sąlygojo ir kaip juridinis asmuo, kaip fikciją, per valdymo organus, tai yra, kaip Įmonės direktorius suvokė šiuos savo veiksmus, įdarbinant užsieniečius, institucija visiškai nesigilino, netyrė, neanalizavo Įmonės kaltės turinio, tuo pažeisdama įstatymų ir teismų praktikos reikalavimus ir nepaisė teismų plėtojamos praktikos. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į išdėstytą, VDI mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai ir nešališkai bei motyvuotai ir Pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte (aktuali redakcija nuo 2024-07-01) numatytų pažeidimų padarymą atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 1 p. ir Užimtumo įstatymo 56 str. 13 d. ir 57 str. 5 d. nuostatas, tai, kad Pareiškėja nelegalaus darbo nepripažino, pažeidimą dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pripažino, už nelegaliai dirbusius P. B., A. B., K. K. paskirta artima minimaliai 3,5 MMA dydžio bauda, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Už Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 1 MMA dydžio bauda ir pagrįstai skirta subendrinta galutinė 9702 eurų dydžio bauda, kurią panaikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2025 m. balandžio 29 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo Nr. NUĮPBJ 41256 dalyje, kurioje VDI, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą, už nelegaliai dirbusius P. B., A. B., K. K. skyrė pareiškėjai 3,5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, t. y. 9702 eurų baudą už 3 nelegaliai dirbusius asmenis, panaikinimo.
Ginčo tarp šalių nekilo dėl Nutarimo dalies, kuria VDI, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 str. 5 d. (aktuali redakcija nuo 2024-07-01) už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pažeidimo padarymą MB „As Transport Logistik", įm. k. 306628328, skyrė 1.00 minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą, t. y. Įmonei skyrė 924 eurų dydžio baudą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”.
Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.
UĮ 56 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir UTPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.
UTPĮ 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą (išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
UTPĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
UTPĮ 58 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kai turi arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4(1), 4(2), 5, 5(1), 13, 14, 15 ar 16 punktą arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4(1) ar 4(2) punktą.
UTPĮ 62 str. 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2-5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 4, 6-10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.
UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
UTPĮ 62 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.
UTPĮ 64 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties, pažymima, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tokias aplinkybes.
Pareiškėja Skunde neneigia, kad (duomenys neskelbtini) pilietis P. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-09-16 iki 2024-10-10 realiai dirbo pagal 2024-09-13 sudarytą rašytinę darbo sutartį, komandiruotės įsakymą, vadovavosi įmonės vidaus tvarkomis. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-08-22 iki 2024-12-31 realiai dirbo pagal 2024-08-20 sudarytą rašytinę darbo sutartį, komandiruotės įsakymą, vadovavosi įmonės vidaus tvarkomis. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis K. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-09-15 iki 2024-12-16 realiai dirbo pagal 2024-07-19 sudarytą rašytinę darbo sutartį, komandiruotės įsakymą, vadovavosi įmonės vidaus tvarkomis. Tai reiškia, kad byloje ginčas kyla ne dėl nurodytų asmenų darbo, o dėl UTPĮ nuostatų pažeidimo fakto.
Pareiškėja Skunde nurodo, kad vadovaujantis UTPĮ 58 straipsniu 17 punktu, užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei jis neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvoje. Pareiškėja taip pat nurodo, kad VDI akcentuojama aplinkybė, jog Darbo sutartyje nenurodyta nuotolinio darbo forma, negali būti esminė, nes darbo kodeksas leidžia tokį susitarimą sudaryti atskiru rašytiniu dokumentu, kaip buvo ir padaryta šioje situacijoje. Pareiškėja pateikė darbuotojų 2024-09-13 P. B. ir 2024-08-20 A. B. ir 2024-0913 F. R. pasirašytus Nuotolinio darbo susitarimus. Pareiškėjos teigimu, darbuotojo K. K. susitarimas dėl nuotolinio darbo nėra išlikęs įmonės archyvo dokumentuose.
Atsakovė VDI pažymi, kad P. B., A. B., K. K. ir F. R. buvo įdarbinti įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, todėl pagal suformuotą teismų praktiką šios profesijos darbuotojų darbo negalima laikyti nuotoliniu. Be to, VDI pažymi, kad administracinio tyrimo metu Pareiškėjui buvo 2025-01-07 išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-1299, kuriame buvo paprašyta pateikti K. K. darbo sutarties kopiją. Pareiškėjas administracinio tyrimo metu pateikė K. K. 2024-07-22 įsakymo dėl komandiruotės kopiją, jokios darbuotojo darbo sutarties ir jokio nuotolinio darbo susitarimo nepateikė, nors atsižvelgiant į tai, kad jame nurodoma, kad tai yra K. K. darbo sutarties papildymas, jį privalėjo pateikti, tačiau 2025-01-23 pateiktame paaiškinime nurodė, kad dokumentai yra dingę. Apie neva sudarytus Nuotolinio darbo susitarimus, Pareiškėjas nieko neužsimena savo paaiškinime 2025-01-20 atsiųstame el. paštu. Paaiškinime nurodoma tik, kad „aš, A. K., kartu su buhaltere vykdžiau minėtų darbuotojų priėmimą. Pranešu, kad minėti darbininkai buvo priimti į darbą, Jiems buvo pateikta darbo sutartis, su kuria jie susipažino ir pasirašė savo ranka.“ Apie Nuotolinio darbo susitarimus nieko nerašoma ir A. K. papildomuose paaiškinimuose atsiųstuose el. paštu. Papildomai 2025-01-23 pateiktame paaiškinime nurodo, kad suklydo, nes įdarbino F. R. nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo. 2025-02-18 ir 2025-03-04 pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje P. B., A. B., K. K. ir F. R. nedirbo ir nevykdė jokių darbo funkcijų. Pastarieji dirbo tik Lenkijoje ir Vokietijoje. Sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymai buvo atliekami nuotoliniu būdu, abiejų šalių sutikimu, išskyrus K. K., kuris atvykdavo į biurą pasirašyti dokumentų, o po to išvykdavo autobusu į Vokietiją. Atsižvelgiant į tai, kad nei administracinio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu Nuotolinio darbo susitarimai ne tik, kad nebuvo pateikti VDI, bet apie juos net neužsimenama jokiuose paaiškinimuose, todėl šių susitarimų sudarymo data kelia pagrįstų abejonių, šis įrodymas vertintinas kritiškai o jo pateikimas galimai yra mėginimas suklaidinti teismą.
VDI priimtame Nutarime konstatuota, jog Įmonės atstovas A. K. nurodė, kad P. B. įdarbintas remiantis jo turima Lenkijos nacionaline viza „D“, A. B. įdarbintas remiantis jo turima Lenkijos Respublikos išduotu leidimu gyventi, K. K. buvo įdarbintas kadangi turėjo Slovakijos Respublikos leidimą gyventi. A. K. pabrėžė, kad darbuotojai visą savo laiką buvo komandiruotėje Vokietijoje, taip pat ir Lenkijoje pagal komandiruotės lapuose nurodytą adresą. Lietuvos teritorijoje šie darbuotojai nedirbo ir jokių funkcijų nevykdė. Vienintelis K. K. buvo atvykęs į Lietuvą, į įmonės biurą pasirašyti dokumentų. A. K. pabrėžė taip pat pabrėžė, kad įmonė neturi transporto priemonių su Lietuvos registracija, jos nėra apskaitomos Lietuvoje.
Vertindamas kilusį ginčą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-511/2023, kurioje vertindamas UTPĮ 58 straipsnio 17 punkte nustatytą išimtis, kada leidimo dirbti užsieniečiui įsigyti nereikia, teismas konstatavo, kad tolimųjų reisų vairuotojo darbo negalima laikyti nuotoliniu, suteikiančiu išimtį dėl privalomumo įsigyti leidimą užsieniečiui dirbti, nes: 1) darbuotojas visą darbo laiką iš esmės dirba kitoje negu darbovietė vietoje, neturi galimybės pasirinkti, kur atliks visas ar dalį darbo funkcijų; 2) darbuotojas taip pat neturi galimybės atsisakyti nuotolinio darbo ir visą laiką dirbti darbovietėje; 3) neturi galimybės savo nuožiūra skirstyti darbo laiko. Taigi pagal atliekamą darbo funkciją susitarimo dėl nuotolinio darbo galimybės nėra. Tai, kad Darbuotojas visas darbo funkcijas atliko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, savaime nedaro jo darbo nuotolinio, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse (p. 16 – 18).
Vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta, kad VDI pagrįstai konstatavo, jog P. B., A. B. ir K. K. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų profesijos darbo negalima laikyti nuotoliniu, todėl buvo pažeistos darbo sutarties sudarymo taisyklės - šiuo atveju UTPĮ normos, o administracinėje byloje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Tai reiškia, kad VDI pagrįstai konstatavo, jog MB „As Transport Logistik“ pažeidė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, kadangi (duomenys neskelbtini) pilietis P. B. laikotarpiu nuo 2024-09-16 iki 2024-10-10, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. B. laikotarpiu 2024-08-22 iki 2024-12-31, ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis K. K. laikotarpiu nuo 2024-09-15 iki 2024-12-16 realiai dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais įmonės naudai, negavus Lietuvos Respublikos išduotų leidimų laikinai gyventi, t. y. įmonės naudai minėti asmenys dirbo nelegaliai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) MB „As Transport Logistik“ pažeidė imperatyvias Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 str. 2 ir 3 d., 64 str. 1 d. nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas panaikinti 2025 m. balandžio 29 d. Valstybinės darbo inspekcijos Nutarimą Nr. NUĮPBJ 41256 dalyje, kurioje VDI vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą, už nelegaliai dirbusius P. B., A. B., K. K. skyrė 3,5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio baudą, t. y. už nelegaliai dirbusį asmenį skyrė 3234 eurų baudą, kadangi nelegaliai dirbo 3 asmenys, VDI skyrė 9702 eurų baudą, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus skundą, bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai priteisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos MB „AS Transport Logistik“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.