- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- II-141-563/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00094-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.8.6Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2020-12-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad Ž. M. 2020-11-03, 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę pėsčiųjų perėjos ribose, kurios pažymėtos Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklais Nr. 533 ir Nr. 534 bei 3 priedo kelio ženklinimu Nr. 1.13.1 ir 1.1. Tokiais savo veiksmais Ž. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 8 ir 140.4 punktus.
Šalies argumentai
Skundu Ž. M. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodoma, kad byloje esanti vaizdo medžiaga nepatvirtina nusižengimo padarymo fakto, be to neaiškios ir jo sustabdymo aplinkybės, kadangi policijos automobilis važiavo iš paskos nutolęs dideliu atstumu ir policijos pareigūnams nebuvo įmanoma tiksliai pamatyti lenkimo manevro vietos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija su skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pabrėžiama, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Be to, tiek vaizdo medžiagoje, tiek policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota paties Ž. M. išreikšta abejonė dėl lenkimo manevro vietos, asmuo paaiškino, kad priekyje važiavusi transporto priemonė parodė, kad ją galima lenkti, jis ir aplenkė, tačiau kurioje vietoje tai įvyko nurodyti negali. Iš esmės pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kurios nešalina nusižengimo padarymo fakto, vertinamos kritiškai, galimai nurodytos siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad Ž. M., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-697/2019).
Pažymėtina, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018 ir kt.).
Atsižvelgęs į pirmiau minėtas įrodymų vertinimo taisykles ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu teismas sprendžia, kad Institucijos išvados šioje byloje yra nepagrįstos, jos priimtos Institucijai neišsamiai ir netinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes. Patikrinęs šią bylą teismas nesutinka su Institucijos išvada, jog buvo įrodyta atsakomybėn traukiamo asmens Ž. M. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Teismo vertinimu šioje byloje, be tyrėjos P. P., surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, tarnybinio pranešimo (2020-11-03 dėl KET pažeidimo) nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje Ž. M. lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę pėsčiųjų perėjos ribose ir tokiu būdu pažeidė KET 8 ir 140.4 punktus. Įvertinusi atsakomybėn traukiamo asmens Ž. M. poziciją, kuomet jis 2020-11-03 sustabdymo metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, administracinio nusižengimo protokolą surašiusi tyrėja privalėjo atlikti kiek įmanoma daugiau procesinių veiksmų ir surinkti bei užfiksuoti kiek įmanoma daugiau atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų. Tačiau to tyrėja nepadarė. Tyrimo metu nebuvo nustatytas automobilis, kurį galimai pėsčiųjų perėjos ribose lenkė pažeidėjas, neapklaustas jo vairuotojas, kuris galėtų patvirtinti (arba paneigti) tiek tarnybiniame pranešime, tiek surašytame administracinio nusižengimo protokole bei Ž. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl atlikto lenkimo manevro, lenkimo vietos. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad konstatuojant Ž. M. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, remtasi administracinio nusižengimo byloje esančiais vaizdo įrašais. Tačiau susipažinus su minėta medžiaga matyti, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, kurio priekine vaizdo kamera buvo daromas vaizdo įrašas, nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės (vaizdo įraše nematyti nei automobilio modelio, nei jo valstybinio numerio) yra nutolęs gan dideliu atstumu, vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu. Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine kamera fiksuoto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti tikslios automobilio lenkimo vietos, be to nesimato ir atlikto automobilio lenkimo manevras.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant <...> pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys <...> pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad <...> pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam <...> pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą <...> pažeidimo bylos medžiagą; <...> teisinis reguliavimas <...> įpareigoja <...> pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai, medžiagoje surinkti duomenys neturi kelti jokių abejonių dėl asmens kaltės ir tik tada ji gali būti perduota pareigūnui (arba teismui), turinčiam teisę nagrinėti ją. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos pareigūnai nerinko būtinų įrodymų nusižengimo faktui užfiksuoti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nesurinkimą ir abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.
Institucija kartu su atsiliepimu į skundą teismui taip pat nepateikė esminių duomenų, kurie pašalintų abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. M. kaltės. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant pakankamų atsakomybėn traukiamo asmens Ž. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodymų, teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju yra nepagrįstas, todėl jis naikinamas, ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Ž. M. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-12-07 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį Ž. M. atžvilgiu nutraukti, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.