Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-15 · Byla Nr. Ik-173-624/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-15
Bylos Nr.
Ik-173-624/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01969-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-165-624/2013(Proceso Nr. 3-61-3-01969-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovėms Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. skunde, kurį patikslino 2013-01-14 teismo posėdyje, prašo teismo: 1) panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-06-09 sprendimą Nr. 4-01-2030 „Dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“; 2) įpareigoti atsakovus išmokėti susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką po 1251.07 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) įpareigoti atsakovus mokėti 2005-08-01 išvada Nr. L-1753 paskirtą 2085.11 Lt pensiją už tarnybą; 4) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad 2005-08-01 išvada jam buvo paskirta pareigūno valstybinė pensija – 2085.11 Lt, kurią gaudavo iki 2010-01-01. Nuo 2010-01-01 jo valstybinė pensija buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir jam kiekvieną mėnesį buvo išmokama tik 834.04 Lt pensijos. Atsakovė 2010-06-09 sprendime Nr. 4-01-2030 nurodė, kad valstybinė pensija jam buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Nesutinka su šiuo sprendimu. Mano, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo sumažinta nepagrįstai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką buvo išlaikytos ir įgyvendinamos. Asmens įgyta teisė į pensiją ir teisėtas lūkestis yra sietini su šio asmens nuosavybės teisių apsauga. Pensija yra jo nuosavybė. Kai Konstitucijai neprieštaraujančiu įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga. Pagal Konstitucijos 23 str. asmenys, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Jam paskirta pensija yra sumažinta kelis kartus ir neproporcingai. Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2010-04-20 sprendime nurodė, kad konstitucinių imperatyvų, t. y. lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo turi būti paisoma ir valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonominei krizei ir kt.). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad priemonės sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybėje įveikti turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, jos turi būti suderintos, inter alia taip, kad nebūtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens ir visuomenės interesų pusiausvyra. Pareiškėjui paskirta valstybinė pensija yra sumažinta tokiu dideliu mastu, kokiu nėra sumažintos kitos išmokos iš valstybės biudžeto, jo gaunama pensija sumažėjo 2.5 karto. Tokiu būdu yra pažeisti ne tik teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, bet ir proporcingumo principai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį pensija būtų sumažinta iki tokio dydžio, jog nebebūtų užtikrinti minimalūs pensiją gaunančio asmens socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos. Pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mokama valstybinė pensija neužtikrina žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų bei socialiai priimtinų poreikių. Taip pat nurodo, kad per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-01 jam yra neišmokėta 23 296.60 Lt valstybinės pensijos dalis, valstybė šių lėšų gera valia negrąžina, taikos sutarties nesiūlo, todėl prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas (b. l. 1-5, 79-82).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos valstybė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad jam paskirta pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 2 d. nuostatomis, pagal Valstybinių pensijų įstatymą pareiškėjui paskirta pensija nebuvo apribota, kadangi neviršijo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Pažymėjo, kad teisės aktai yra laikomi teisėtais ir privalo būti taikomi tol, kol konstatuojamas jų prieštaravimas Konstitucijai. Pažymėjo, kad mažinant valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d., pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, asmenų išmokos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, todėl gavus atitinkamus duomenis, pareiškėjui A. J. 2011-11-23 buvo grąžinta 3393 Lt dydžio valstybinės pensijos dalis už 2010 metus. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios, todėl atitinkamai pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo mėn. valstybinė pensija mokama perskaičiavus ją pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba perskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiomis ir nepripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai ar įstatymams teisės aktų, tame tarpe – Laikinojo įstatymo, nuostatomis. Dėl to naikinti ginčijamo sprendimo nėra pagrindo. Nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir mokėti visą paskirtą valstybinę pensiją. Šiuo metu nėra priimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi Specialiųjų tyrimų tarnyba galėtų išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatas neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 23 296.60 Lt. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti palūkanas nurodo, kad tarp šalių susiklostę ne civiliniai prievoliniai santykiai, o pensijų mokėjimo, dėl to reikalavimas yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad tinkamai ir vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavo ir mokėjo pareiškėjui valstybinę pensiją, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ir privalėjo veikti (b. l. 1-5, 90-93).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui A. J. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2005-08-01 išvada Nr. L-1753 nuo 2005-08-01 neterminuotai buvo paskirta 2085.11 Lt dydžio valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 9). Pareiškėjas 2010-05-12 su prašymu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir ateityje mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją (b. l. 10-11). Specialiųjų tyrimų tarnyba atsakydama į pareiškėjo 2010-05-12 prašymą 2010-06-09 sprendime Nr. 4-01-2030 nurodė, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota (b. l. 6-7).

Ginčas byloje kilo dėl 2010-06-09 sprendimo, įforminto raštu Nr. 4-01-2030, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki sprendimo įsiteisėjimo ir įpareigoti atsakovę mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01, nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-29.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovės Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-06-09 sprendimą Nr. 4-01-2030. Ginčijamame sprendime atsakovė nurodė, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis (b. l. 6-7). Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. ir neproporcingai apribojo asmenų teises, įsigaliojo tik jį paskelbus, t. y. 2012-09-29, ginčijamas Specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimas buvo grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios jo priėmimo metu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo nutarimu, atitinkamai – nėra jokio pagrindo teigti, kad jis buvo neteisėtas. Pažymėtina, jog ginčijamas Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-06-09 sprendimas neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl jam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki sprendimo įsiteisėjimo, t. y. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 1251.07 Lt per mėnesį. Kaip matyti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos 2013-01-25 pažymos Nr. 4-01-585, pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatas, paskirta pensija buvo perskaičiuota ir per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 23 296.60 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka, įvertinus pareiškėjui 2011-11-23 grąžintą 3393 Lt sumą (b. l. 95-97).

Pareiškėjui, kaip matyti iš minėtos pažymos, paskirta valstybinė pensija per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuota taikant ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas.

Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 str. 2 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą: LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2005-08-01 buvo paskirta 2085.11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 24). Taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 buvo sumažintas, atitinkamai neišmokėta iš viso 15 012.72 Lt (b. l. 95-97), pagrįstai. Pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatas, nebuvo išmokėta 23 296.60 Lt (b. l. 60). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 23 296.60 Lt dydžio nepriemoka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje adm. byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 23 296.60 Lt - priteisiama ne iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, bet iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėta, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-09-01 neteko galios, todėl pareiškėjui apskaičiuojant ir išmokant valstybinę pensiją, jo nuostatos ir nėra taikomos.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę mokėti jam paskirtą 2085.11 Lt dydžio valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių galiojimas tokiai pensijai pratęstas iki 2013-12-31, ribojama pagrįstai, o Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-09-01 neteko galios, tenkinti pareiškėjo reikalavimo mokėti jam paskirto dydžio – 2085.11 Lt – valstybinę pensiją nėra pagrindo.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą valstybinę pensijos dalį kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant administracines bylas dėl valstybinės pensijos priteisimo (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 ir kt.), suformuotas aiškinimas, jog Civilinio kodekso 1.1 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinio kodekso 1.1 str. 2 d. nustatyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Specialūs įstatymai, reglamentuojantys valstybinės pensijos mokėjimą, nenumato tokio pobūdžio nuostolių kompensavimo. Kadangi egzistuoja įstatymo garantuotas teisinis mechanizmas pažeistoms pareiškėjo teisėms į pensiją ginti ir pareiškėjas šiuo mechanizmu naudojosi, pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam visą priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už praeitą laikotarpį. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo A. J. reikalavimas priteisti 5 procentų palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne viešuosiuose) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, 23 296.60 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis litus 60 ct) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėArūnas DirvonasRosita Patackienė